Rugpjūčio 23-iosios vidudienį Piliečių Santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas surengė šeštųjų pulkininko Vytauto Pociūno žūties metinių paminėjimą.
Kaip kasmet piliečiai susirinko į S. Daukanto aikštę pagerbti Breste žuvusio ir po mirties valdžios apšmeižto Lietuvos karininko.
Subtilūs Druskininkų džiazo atlikėjai Linas Bankauskas, Tomas Čiukauskas ir Lukas Zinkevičius pulkininko atminimui sugrojo devynias M. K. Čiurlionio pjeses. Renginio dalyviai, tarp kurių buvo žuvusiojo artimieji, disidentė Nijolė Sadūnaitė, profesorius Vytautas Landsbergis, generolas Jonas Kronkaitis, Seimo nariai Kęstutis Masiulis ir Saulius Stoma, tylėdami priminė valdžios pareigūnams, kad ištirti Vytauto Pociūno žūtį yra Lietuvos valstybės garbės reikalas.
Jau šeštą kartą piliečių rengtas minėjimas šiemet susidūrė su netikėtomis kliūtimis. Krašto apsaugos ministerijai priklausanti Karininkų romovė, kaip ir kasmet pažadėjusi patalkinti renginiui garso aparatūra, savo pažado netesėjo. Tad renginio dalyviams teko klausytis muzikos, žiedu apsupus atlikėjus.
Pirmą kartą per šešetą metų Vytautui Pociūnui skirtą renginį mėgino sužlugdyti aikštėje pasirodę policininkai, Prezidentūros apsaugos darbuotojai ir ūkvedys, atkakliai reikalavę, kad džiazo muzikantai pasitrauktų nuo Prezidentūros. Į rengėjų aiškinimus, kad pulkininko atminimui kasmet muzikuojama toje pačioje vietoje, kad ir pernai renginys vykęs čia, buvo griežtai atsakyta: „pernai buvo pernai, o šiemet yra šiemet”. Tik Prezidentūros apsaugos darbuotojams ir ūkvedžiui parodžius raštišką Vilniaus miesto savivaldybės duotą pažymėjimą dėl renginio vietos suderinimo ir Prezidentūros kanclerio raštą, pareigūnai liovėsi muzikavimui trukdę.
Jei nežinote, kas yra V. Pociūnas ir kodėl jis garbingai minimas, žiūrėkite čia, kas galimai jį nužudė ir kodėl, kaip tai susiję su tuo, kad Lietuvoje dabar tokia bloga situacija…