Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė
Dalyvaujant Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamose administracinėse bylose, iškeltose policijos per Garliavos šturmą nuo pareigūnų smurtinių veiksmų nukentėjusiems piliečiams neva „už teisėtų reikalavimų nevykdymą“ – ir asmeniškai, ir kaip stebėtojai – kyla nemažai klausimų. Į juos neatsako ir liudyti iškviesti policijos operacijoje dalyvavę pareigūnai.
Tarkim, stebint dailininkui Rimanto Radišausko bylos nagrinėjimą (teisėjas Bronius Varsackis), visų pirma, į akis krito tas faktas, kad byloje nėra dokumentų, kurie pagal Policijos veiklos įstatymą bei Policijos patrulių veiklos instrukciją privalo būti. Nėra pareigūnų tarnybinių pranešimų, kurie privalo būti surašyti po specialiųjų policijos priemonių panaudojimo. Nėra duomenų apie asmens laisvių suvaržymą ir pristatymą į policijos įstaigas.
Antra, liudyti iškviesti policijos pareigūnai neatsako į jiems pateiktus klausimus, tiesiogiai susijusius su tarnyba policijoje. Policijos pareigūnai į jiems pateiktus klausimus atsako: „nežinau, neprisimenu, negaliu atsakyti, negaliu pasakyti, negaliu komentuoti…“. Daugeliu atvejų teigia, kad nepažįsta kolegų, su kuriais tą 2012 metų gegužės 17-ąją dirbo. Taip pat negali komentuoti, kodėl neatliko veiksmų, kurie statutinėje tarnyboje yra privalomi.
Trečia, pateiktose vaizdinėse medžiagose neatsispindi faktai, kuriais asmuo yra kaltinamas ir kuriais remiantis inkriminuojami administracinės teisės pažeidimai. Vyrauja tendencija: kuo daugiau užduodi klausimų, tuo daugiau aiškėja įvairių faktų, liudijančių priešingas, nei teigia policija, aplinkybes, ir policijos atstovai tų faktų negeba paneigti. Visiška priešingybė tam, kaip elgiasi liudyti pakviesti paprasti žmonės, tuose įvykiuose dalyvavę piliečiai: jie atvirai ir drąsiai pasakoja apie tai, ką matė ir ką fiksavo savo mobiliaisiais telefonais ar fotoaparatais.
Nagrinėjant bylas padaroma ir daugiau teisės pažeidimų: ne tik R. Radišausko, bet ir kitų asmenų bylos yra nukeliamos ilgam laikotarpiui vien dėl to, kad į bylų nagrinėjimą neatvyksta šaukiami liudyti pareigūnai. Dėl to administracinė teisena yra tęsiama nepagrįstai ilgą laiką, nors įstatymas preziumuoja, kad tokio pobūdžio bylos turi būti išnagrinėjamos kuo greičiau.
Kartais ima atrodyti: teismai yra tapę pačių teisėsaugos institucijų įkaitais, kadangi pareigūnų liudijimai ir institucijų atsakymai skiriasi. Dažnai po bylos nagrinėjimo, kai ji vėl dėl kokių nors priežasčių būna nukeliama, kyla klausimas: kas meluoja – ar pareigūnas, kuris pasirašė, kad byloje nemeluos, ar įstaiga, kuri tokios priesaikos nedavė?
Manau, po šių bylų kils dar daugiau klausimų, į kuriuos reikės atsakyti.
Įstatymas niekam, net teisėsaugos institucijoms nesuteikia teisės bauginti žmones, juos šmeižti ir be pagrindo kaltinti. Kaip ir vilkinti procesus, skaičiuojamus ne dienomis, savaitėmis, o jau metais. Niekam nėra suteikiama teisė riboti asmens laisves. Įstatymas preziumuoja, kad už padarytus valstybės tarnautojų pažeidimus, kvalifikacijos neturėjimą atsako valstybė, kuri negeba užtikrinti savo darbuotojų kvalifikacijos bei savo piliečių teisių ir teisėtų interesų.
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam