Prioritetai
Žengdama į antrąjį savo istorijos tūkstantmetį, Lietuva išgyvena lemtingą laikotarpį. Tai – lūžio taškas, kuriame dar turime galimybę patys – savarankiškai ir sąmoningai – rinktis savo likimą.
Skaudu, tačiau privalau pripažinti: šiandieną esame nuosmukio kelyje, kurį gaubia šešėliai, vyrauja dviveidė moralė, nedorovinga politika, iškreipta ekonomika. Tai – pražūtingas kelias, vedantis į dvasinį ir ekonominį skurdą.
Aš kviečiu rinktis kitą kryptį – viltį, dorą, teisingumą, gerovę. Viešai įsipareigoju siekti skaidrumo visose valstybės gyvenimo srityse. Tai – esminė nuostata ir būtina sąlyga tam, kad išguitume veidmainystę, išvaduotume politiką iš oligarchinių grupių įtakos, atkurtume socialinį ir ekonominį teisingumą.
Mūsų tikslas – ori, saugi, garbinga ir turtinga piliečių visuomenė.
Mano siūlomas kelias – skaidrumas ir tiesa.
Piliečių Lietuva – Lietuvos piliečiams
Sukurti pilietinę Lietuvą – skaidrią valstybę, kurioje žmonės pasitikėtų savimi ir tikėtų savo valstybe. Įtvirtinti tikrą demokratiją, kurioje valstybės likimą balsuodami spręstų piliečiai, o ne oligarchinių grupuočių pinigai.
• Pilietis – visateisis valstybės šeimininkas. Jis išlaiko ir kontroliuoja valdžią, o valdžia tarnauja ir atsiskaito jam.
• Visuomenės interesas – vienintelis valstybės institucijų kelrodis ir visų sprendimų matas.
• Besąlygiškas valstybės institucijų skaidrumas – būtina sąlyga efektyviai kontroliuoti valdžią. Valdžios sprendimų viešumas ir atvirumas – tai užkarda oligarchiniams sandoriams bei korupcinėms schemoms, atkirtis jų dalyvių nebaudžiamumo sindromui ir vienintelis būdas užtikrinti piliečių teisę žinoti, vertinti ir savarankiškai spręsti.
• Liustracijos proceso užbaigimas – kelias galutinai išsilaisvinti iš praeities šešėlių. Tik taip išsklaidysime nepasitikėjimo ir įtarimų atmosferą, atkursime žmonių pasitikėjimą visuomene, valstybės institucijomis ir bendrapiliečiais.
Saugi šalis – be smurto ir be baimės
Sukurti valstybę, kurioje tvyrantį netikrumą, nerimą ir baimę pakeistų saugumo ir tikėjimo jausmas. Gyventi savo šalyje be baimės, išdidžiai ir oriai – neginčijama žmogaus teisė.
• Saugumas – pirmoji valstybės pareiga piliečiui.
• Visaverčiam gyvenimui – visapusis saugumas: fizinis, dvasinis, ekonominis, socialinis, ekologinis.
• Už valstybės ir piliečių saugumą atsakingoms institucijoms – griežčiausi viešumo ir skaidrumo standartai. Jose tarnaujantiems pareigūnams – aukščiausi dorovės ir profesionalumo reikalavimai.
• Valstybės ir piliečių saugumu besirūpinančios struktūros turi būti depolitizuotos. Jų pareigūnai – apsaugoti nuo nepagrįsto politikų kišimosi ir oligarchinių grupių įtakos.
Viena valstybė ir vienas teisingumas – lygus visiems ir kiekvienam
Nedelsiant imtis veiksmų ir pasiekti realių permainų, kad būtų atkurtas žmonių tikėjimas teismais, teisėsaugos struktūromis bei operatyvinėmis tarnybomis. Valstybė stipri tol, kol žmonės tiki jos teisingumu.
• Visuomenės interesas – vienintelė gairė įstatymų kūrėjams. Joks įstatymas negali iškelti grupės intereso aukščiau visuomenės gerovės. Jei taip atsitinka – autoriai ir užsakovai turi būti išaiškinti ir įvardyti. Jų atsakomybė – neišvengiama.
• Įstatymas – vienintelis veiksmo ar neveikimo vertinimo matas. Jis turi būti taikomas vienodai visiems. Deklaratyvi visų piliečių lygybė prieš įstatymą privalo tapti realybe, kurioje nebūtų nė vienos išimties.
• Skaidrumas, viešumas, atvirumas – tai kertiniai principai, padėsiantys atnaujinti teisėsaugos sistemą, atkurti piliečių tikėjimą teisingumu.
Valstybės ekonominis tikslas – žmonių gerovė
Ekonomikos krizė – tai išbandymas ir galimybė. Privalome sutelkti patirtį bei išmintį ir ryžtis esminei ekonominių santykių pertvarkai. Tik taip atremsime sunkmečio iššūkius ir paklosime tvarius pamatus ūkio plėtrai.
• Valstybės ekonominės veiklos tikslas – bendrasis visuomenės interesas, piliečių gerovė ir ekonominis saugumas. Nė vienas ekonominis sprendimas negali būti įteisintas, jei neįrodyta jo nauda žmonėms ir valstybei.
• Ekonominių sprendimų skaidrumas – vienintelis būdas atkurti teisingus ekonominius santykius. Tik viešumu užkirsime kelią korupciniams sandoriams, apginsime sąžiningą verslą ir vartotojus nuo oligarchinių darinių diktato.
• Ūkio demonopolizavimas – kelias į civilizuotus ekonominius santykius. Sąžininga konkurencija – atkirtis monopolininkų godumui ir grobuoniškam lupikavimui.
• Energetikos strategijos peržiūra ir sistemos pertvarka – žingsnis į šalies energetinės, ekonominės ir politinės nepriklausomybės įtvirtinimą. Tai – atkirtis vartotojų skurdinimui ir monopolijų savivalei.
• Ūkio modernizavimas, naujų technologijų skatinimas – tai patikima investicija į šalies ekonomikos pažangą ir konkurencingumą.
• Valstybės finansų valdymo reikalavimai – stabilumas, drausmė, kontrolė, atsakomybė. Kiekvienas valstybės litas turi būti investuotas taip, kad duotų didžiausios naudos šaliai. Už kiekvieną išleistą litą turi būti atsiskaityta. Atsakomybė už neapdairų lėšų naudojimą – neišvengiama.
Socialinis solidarumas – tautos vienybė ir stiprybė
Socialinis teisingumas ir solidarumas – visuomenės moralumo ir išminties matas, jos stiprybės kertinis akmuo. Turime puoselėti šią vertybę – tautos išlikimo garantą.
• Solidari visuomenė – be atstumtųjų. Socialinė atskirtis – gėdinga visuomenės yda. Valstybės tikslas – užtikrinti socialinį saugumą visiems.
• Darbingiems – galimybė užsidirbti. Palankios sąlygos darbo vietų kūrimui – valstybės prioritetas. Žmonės turi teisę į saugų, teisingai apmokamą darbą ir gerovę savo šalyje.
• Negalintiems dirbti ar sąžiningu darbu užsitarnavusiems poilsį – pagarbi parama. Ji turi būti sutelkta ir kryptinga – pasiekianti tuos, kuriems labiausiai jos reikia.
• Patikima sveikatos apsauga – socialinio solidarumo šerdis. Didžiausia visuomenės vertybė – žmogus, brangiausias žmogaus turtas – sveikata. Todėl net sunkmečio sąlygomis efektyvi pagalba susirgus turi būti užtikrinta kiekvienam.
• Kokybiško švietimo prieinamumas – visuomenės solidarumo požymis. Nei materialinė padėtis, nei sveikatos problemos neturi tapti kliūtimi. Teisę mokytis turi kiekvienas. Valstybės pareiga mokyti visus.
• Solidari visuomenė – atsakingas rūpestis ateities kartoms. Švietimo prieinamumas ir kokybė – šalies pažangos variklis. Aplinkos apsauga – pareiga būsimiems piliečiams.
Užsienio politika – nacionalinių tikslų atspindys ir įrankis jiems pasiekti
Svarbiausias valstybės užsienio politikos prioritetas – atstovavimas Lietuvos nacionaliniam interesui. Būtiniausia permaina – pusiausvyros atkūrimas.
• Teisinga užsienio politika – vidaus politikos tęsinys, visuomenės interesų projekcija tarptautinėje erdvėje. Diplomatinė energija turi būti sutelkta į nuoseklų atstovavimą nacionaliniams tikslams tarptautinėse organizacijose ir pasaulyje.
• Savigarba, racionalus konstruktyvumas, aktyvumas ir pagarba – kertiniai užsienio politikos pamatų kampai.
• Geografinė ir politinė pusiausvyra – privalomas reikalavimas užsienio politikai, grindžiamai modernios demokratijos vertybėmis. Siekdami lyderystės Rytuose, privalome tapti aktyvesni, veiksmingesni ir profesionalesni Vakaruose. Turime rasti patikimų sąjungininkų ES, kur priimami Lietuvai svarbūs sprendimai.