Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė
Pagaliau Lietuvos teisėsauga pravėrė duris teisingumui: Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, išnagrinėjęs per Garliavos šturmą sulaikytam Artūrui Zadarožnyj iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, rugpjūčio 20 d. priėmė nutarimą nutraukti bylą „nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties“.
Teismas taip pat pripažino, kad policijos pateikti įrodymai yra niekiniai: „Kaltinimas byloje buvo grindžiamas abstrakčiai nurodant, kad Artūras Zadarožnyj nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tačiau nėra pagrįstas jokiais objektyviais ir neginčytinais įrodymais.“ Dar daugiau Kauno apylinkės teismo teisėjas B.Varsackis konstatavo (daugybinius) policijos pareigūnų veiksmų ir procesinius pažeidimus: byloje nebuvo net privalomų tokio pobūdžio bylose dokumentų. Be to, teismas konstatavo, jog policininkai kaltinamąjį sulaikė ir apribojo jo laisvę be būtino pagrindo, pažeisdami Policijos veiklos įstatymą ir tarnybines instrukcijas.
Akivaizdu: praėjus penkiolikai mėnesių visa melu ir šmeižtu pagrįsta valdžios ir propagandinės žiniasklaidos piršta versija apie tai, kas vyko 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, bliūkšta, ryškėja sisteminės teisėsaugos bėdos: užuot vykdžiusios tiesioginius jai pavestus uždavinius – saugojusi, gynusi, padėjusi, ji baugina, gąsdina, šmeižia.
Kiek laiko dar turės praeiti, kol policija atsiprašys tų, prieš kuriuos per Garliavos šturmą panaudojo fizinę ir psichinę prievartą? Kada policija nustos meluoti ir pripažins padarytas klaidas, atlygins už patirtus išgyvenimus, fizines traumas, moralinę skriaudą?
Pagaliau – kada mūsų valdžia nustos dangstyti pareigūnus, pažeidusius įstatymus, kiek dar ilgai bus toleruojamas jų neprofesionalumas ir smurtas prieš piliečius, melas, kuris ypač akivaizdus šiuose per Garliavos šturmą nuo teisėsaugos nukentėjusiųjų teismuose, kai liudydami pareigūnai lyg susitarę kalba: „būti buvau, bet kolegų, su kuriais dirbau, nepažįstu, nieko neprisimenu, nieko nežinau, manęs neklauskite“?
Tiesos.lt siūlo susipažinti su visa teisėjo Broniaus Varsackio nutartimi:
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-4514-825/2013
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03812-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 50.1.1.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Artūrui Zadarožnyj, jo atstovui advokatui Albertui Trumpuliui ir atstovei Kristinai Apanavičiūtei, išnagrinėjęs Artūro Zadarožnyj,
administracinio teisės pažeidimo bylą,
nustatė:
Artūras Zadarožnyj traukiamas administracinėn atsakomybėn todėl, kad galimai 2012 m. gegužės 17 d., apie 07.00 val., Kauno rajono Garliavos apylinkės seniūnijos, Teleičių kaimo, Klonio gatvės 5 namo kieme, stovėjo prie namo susikibęs rankomis su Gracijumi Lapinsku ir kitais piliečiais. Policijos pareigūnams pareikalavus atsitraukti, šio teisėto reikalavimo nevykdė, stovėjo grupėje su kitais asmenimis, stumdėsi, dėl to policijos pareigūnas Gediminas Braciška jį pristatė konvojaus grupės pareigūnams. Šiais savo veiksmais galimai padarė teisės pažeidimą numatyta Lietuvos Respublika administracinio teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.
Artūras Zadarožnyj pažeidimo nepripažįsta. Paaiškino, kad 2012 m. gegužės 17 d. buvo Klonio gatvėje, nuosavo kiemo teritorijoje, stebėjo įvykius. Stovėjo eilėje, nieko nedarė, kas būtų draudžiama. Atvyko didelis būrys policijos pareigūnų, kitų pareigūnų. Priėjo būrys policijos pareigūnų. Matė, kaip praėjo dar vienas būrelis policijos pareigūnų su antstole. Jie praėjo pro šalį, nuėjo link namo įėjimo, jis jiems pasiliko už nugaros. Įvyko kažkoks šurmulys priekyje, jis nematė, nežino, ir policijos pareigūnai, kurie stovėjo prieš, pradėjo iš eilės visus vesti iš kiemo teritorijos. Jis taip pat buvo paimtas. Prie jo stovėjęs policijos pareigūnas staiga jį paėmė už rankos, išsivedė iš tos vietos, kur buvo, nusivedė iki kiemo vartelių. Jis buvo paėmęs jį už rankos, jis pasakė, kad jis po avarijos ir, jeigu galima, kad jo nelaikytų, jis nesipriešins, nieko nedarys. Jis sutiko, nusivedė prie tvorelės. Tada priėjo kitas policijos pareigūnas ir nusivedė iki autobusiuko, kuris nuvežė į nuovadą.
Liudytojas Gediminas Braciška paaiškino, kad dirbo Garliavoje, Klonio gatvėje. Kolegos šį vaikiną perdavė kieme, nuvesti prie konvojuojamo automobilio. Jis stovėjo prie įėjimo į namą, ant laiptelių ar šalia laiptelių. Nežino, kokie pareigūnai perdavė šį asmenį, greičiausiai iš kitų miestų. Asmeniškai jo pažeidimo nematė. Vedamas jis nesipriešino, nieko nesakė. Ėjo gražiai, nesipriešino. Buvo iš viršininkų duoti įsakymai per garsiakalbį, juos girdėjo. Buvo prašoma atlaisvinti praėjimą ir netrukdyti antstolei dirbti savo darbą. Pradžioje antstolė negalėjo praeiti, nes jaunuolių grupė ir pagyvenusių žmonių, stovėjo ant laiptelių prie įėjimo į namą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.
Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo 2013 m. gegužės 29 d. protokole Nr. 65P-2627286-13 aprašant pažeidimo esmę neteisingai nurodytas policijos pareigūnas D. Braciška, nes teismas nustatė, kad privalėjo policijos pareigūnas Gediminas Braciška. Klaida neesminė, laikytina kaip techninė, todėl laikytina, kad įvykio metu dalyvavo policijos pareigūnas Gediminas Braciška.
Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo. Dėl teisėto policijos pareigūno nurodymo nevykdymo turi būti konstatuota Lietuvos Respublika administracinio teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo (teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas) sudėtis: pirmiausia kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-841/2006).
Siekiant išsiaiškinti, ar Artūro Zadarožnyj veiksmai atitinka Lietuvos Respublika administracinio teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatytą veiką, svarbu nustatyti, ar buvo kėsinamasi pažeisti valdymo tvarką ir ar policijos pareigūnų reikalavimai bei nurodymai buvo teisėti.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 str. 5 d. nustatyta, kad prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, policijos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Artūras Zadarožnyj buvo 2012 m. gegužės 17 d., apie 07.00 val., Kauno rajono Garliavos apylinkės seniūnijos, Teleičių kaimo, Klonio gatvės 5 namo kieme, stovėjo prie namo susikibęs rankomis su kitais piliečiais. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog Artūras Zadarožnyj policijos pareigūnams pareikalavus atsitraukti, šio teisėto reikalavimo nevykdė, stovėjo grupėje su kitais asmenimis, stumdėsi, tačiau nei protokole, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, koks pareigūnas išreiškė šį reikalavimą, koks konkrečiai reikalavimas buvo išreikštas, byloje nėra reikalavimą pasitraukti išreiškusio pareigūno ar pareigūnų tarnybinių pranešimų, todėl nėra galimybės nustatyti ar teisėtas reikalavimas pasitraukti buvo išreikštas ir ar išreikštas tinkamai. Iš byloje esančio bei teismo posėdžio metu peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti bei girdėti, kad per garsiakalbį buvo raginama neorganizuoti riaušių, nepažeidinėti susirinkimų įstatymo bei viešosios tvarkos, reikalaujama nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau tai negali būti laikoma teisėtu pareigūnų reikalavimu pasitraukti, kadangi toks reikalavimas, kuris suformuluotas administracinio teisės pažeidimo byloje, išreikštas nebuvo. Artūras Zadarožnyj nurodė, kad prie jo stovėjęs policijos pareigūnas staiga jį paėmė už rankos, išsivedė iš tos vietos, kur buvo, nusivedė iki kiemo vartelių. Jis buvo paėmęs jį už rankos, jis pasakė, kad jis po avarijos ir jeigu galima, kad jo nelaikytų, jis nesipriešins, nieko nedarys. Jis sutiko, nusivedė prie tvorelės. Tada priėjo kitas policijos pareigūnas ir nusivedė iki autobusiuko, kuris nuvežė į nuovadą. Jo paaiškinimą patvirtino liudytojas Gediminas Braciška.
Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad policijos pareigūnai prieš naudodami fizinę prievartą apie tokį ketinimą, suteikiant asmeniui įvykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 str. 5 d., administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tinkamai įspėjo. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju delsimas panaudoti fizinę prievartą nekėlė grėsmės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, nepažeidė viešosios tvarkos, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įspėjimas apie fizinės prievartos panaudojimą jo atžvilgiu buvo įmanomas. Kaltinimas byloje buvo grindžiamas abstrakčiai nurodant, kad Artūras Zadarožnyj nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tačiau jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais ir neginčytinais įrodymais.
Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Konstatuotina, kad byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo Artūras Zadarožnyj būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. nevykdęs teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti nuo namo ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Artūro Zadarožnyj atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublika administracinio teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Artūro Zadarožnyj, atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Daugiau apie bylas, policijos keliamas per Garliavos šturmą nuketėjusiems piliečiams, skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
Teismas patvirtino Visuomeninės komisijos išvadą: 2012-ųjų gegužės 17-ąją policija, smurtaudama prieš piliečius, pažeidė įstatymus
Kauno apylinkės teismas išteisino policijos smurtą Garliavoje patyrusią ir teisėsaugos persekiotą E.Paltanavičiūtę-Matjošaitienę
Valdžia prieš piliečius: politiniai teismų procesai tęsiasi
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam