Vasario 4 d. po susitikimo su kompanijos „Chevron“ atstovais premjeras Algirdas Butkevičius pasakė, kad šios bendruomenės atstovai jį nuramino pareikšdami, kad su Žemaitijos bendruomenėmis bus „stipriai padirbėta“.
Pirmas pastebėjimas – pirmiausia stipriai padirbėta buvo su Prezidente, kuri iškart po susitikimo su „Chevron“ atstovais paskelbė, kad žvalgyti žemės gelmes būtina, nes mes „turime žinoti, kokius išteklius turime“. Ar reikia sakyti, kad Prezidentė savo nuomonės nekeičia? Toks „tvirtumas“ jau laikomas skiriamuoju jos bruožu.
Tas pasakymas apie skalūnų dujų žvalgybą – pusiau tiesa, pusiau melas. Žvalgyti norint sužinoti – tai tik vienas scenarijus, nors jis irgi nieko gero Žemaitijos gyventojams nežada. Žvalgoma naudojant tą pačią taršią ir kenksmingą technologiją – hidraulinį skalūninių uolienų ardymą. Lietuvos Respublikos paskelbto konkurso sąlygos neatskiria žvalgybos nuo gavybos – pagal šį, antrąjį, scenarijų ir cheminių medžiagų, ir jomis užteršto vandens mastai išauga, aplinkosauginės rizikos darosi sunkiai arba visiškai nebesuvaldomos, ekonominė nauda neapskaičiuota ir abejotina, o žala gamtai, žemės gelmėms ir žmonių sveikatai, veiklai ir saugiam gyvenimui akivaizdi – tą liudija jau turimi faktai ir iš JAV, Europos šalių, susidūrusių su hidrauliniu skalūnų ardymu. Pagaliau mūsų mokslininkų pabrėžiamos neišvengiamos grėsmės. Gavybos procesas reikštų, kad visa Žemaitija iš kone ekologinio krašto taptų pramonine zona. Nors toje pačioje Europoje yra ir visiškai kitokios pozicijos pavyzdžių: tarkim, Prancūzija jau kelinti metai yra priėmusi įstatymą, draudžiantį šios itin taršios technologijos taikymą šalyje, o Prancūzijos prezidentas asmeniškai įsipareigojo tautai saugoti jos žemės gelmes nuo ekologinės katastrofos.
Antras pastebėjimas – buvo stipriai padirbėta ir su Seimo daugumą sudarančiomis partijomis.
Labiausiai – su Darbo partija (tą akivaizdžiai parodė Raimundo Paliuko pataisa ir balsavimas dėl jos), greičiausiai pasinaudojus partijai iškelta byla. Socdemai nebuvo vieningos nuomonės skalūnų dujų klausimais, bet ir nepadarė visko, kad užkirstų kelią verslui, kuris veržiasi agresyviai, visiškai neatsižvelgdamas į teisėtą ir pagrįstą bendruomenių norą jų neįsileisti. Seimas, keisdamas Žemės gelmių įstatymą, lyg netyčia panaikino svarbiausią ten buvusį saugiklį – 11 straipsnį, kuris draudė laidoti žemės gelmėse pavojingas chemines medžiagas.
Hidraulinio skalūnų ardymo technologija pasižymi tuo, kad apie pusė panaudoto šiame procese vandens, sumaišyto su cheminėmis medžiagomis, lieka žemės gelmėse. DP atstovo R.Paliuko pataisa leido palikti (tai yra – laidoti) neribotą kiekį panaudoto žvalgybos ir gavybos metu technologinio vandens. Ir nors Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas mėgsta pabrėžti, kad saugiklių pakeistame Žemės gelmių įstatyme dar liko, bet žemaičių tai neįtikina. Jie supranta, kad politikai, pabrėždami, jog kiekvienam gręžiniui bus daromas PAV (poveikio aplinkai vertinimas), kuriame dalyvauja savivaldybės ir bendruomenės, slapukauja ir nepasako visos tiesos. Pavasarį įregistruota socdemo Algirdo Syso pataisa dėl PAV pakeitimo gali atimti ir tą dabar dar esančią galimybę savivaldybėms ir bendruomenėms nesutikti su pavojų gamtai bei žmonių sveikatai ir išgyvenimui keliama veikla. Kaip stipriai buvo padirbėta, liudija to paties A.Salamakino pasakyti žodžiai: „Visi supranta, kad vykdant Žemaitijos bendruomenių valią pakanka tik vienos pataisos, draudžiančios hidraulinį skalūnų ardymą. Bet mes to negalime padaryti.“ Ką jie gali ir kam tai naudinga, išvadas darykite patys, gerbiamieji skaitytojai.
Trečias pastebėjimas – premjeras, pusmetį tvirtindamas, kad be bendruomenių sutikimo sutarties pasirašymo su JAV kompanija „Chevronu“ nebus ir jokie darbai neprasidės, Prezidentei grįžus iš JAV staigiai keičia savo nuomonę. Pradeda aktyviai tarpininkauti vieninteliam konkurso dalyviui „Chevron“ organizuodamas susitikimą su Žygaičių bendruomenės aktyvistais, kad būtų bent formaliai išlaikyta bendravimo su bendruomenėmis procedūra – to primygtinai reikalauja Orhuso konvencija. Žygaičių bendruomenės pirmininkas, suprasdamas, kad išreiškia daugumos Žemaitijos bendruomenių norą drausti pavojingą hidraulinio skalūnų ardymo technologiją, prašo Vyriausybės pakvietimo į darbo sesiją nelaikyti bendravimu su kompanijos „Chevron“ atstovais ir, siekdamas viešumo itin jautriu ir svarbiu klausimu, reikalauja leisti filmuoti darbo sesiją, kad po jos nebūtų manipuliacijų informacija. Premjero atstovė spaudai parašo žinutę, kad filmuoti bus draudžiama. Draudimai, ypač teisėto viešumo srityje, pasitikėjimo nedidina. Darbo sesija neįvyksta.
Šiuo sudėtingu momentu atsiranda sambūrio „Būkime vieningi“ kreipimasis į Rusijos ir Baltarusijos Prezidentus, juos informuojantis apie gresiančius ne tik Žemaitijai, bet ir Rusijai bei Baltarusijai pavojus, jei „Chevron“ pradės savo veiklą ir greičiausiai užterš požeminius vandenis, kurie sienų nepaiso – pasekmes po kurio laiko pajus ir kaimyninės šalys. Žiniasklaida, lyg gavusi komandą iš vieno centro, pagauna šią informaciją interpretuodama ją itin savotiškai. ELTA, „Vakarų ekspresas“, po jų – ir kiti leidiniai pražydo antraštėmis: „Žygaičiai atsisako derėtis su Vyriausybe ir kreipiasi į Rusijos ir Baltarusijos prezidentus“. Kvapą gniaužianti informacija, verčianti plačiąją visuomenę pagaliau „praregėti“, kokie vis dėlto blogi tie Žygaičių kaimo atstovai, šitaip besipriešinantys skalūnų gavybai. Kitų 274 bendruomenių valios atkakliai nemato.
Žemaitijos bendruomenių atstovai tą dieną, kai neįvyko darbo sesija Vyriausybėje, ateina į Seimą ir spaudos konferencijoje paaiškina, dėl kokių priežasčių atsisakė vykti į Vyriausybę. Atsiriboja nuo kreipimosi į V.Putiną ir A.Lukašenką, atsako į žurnalistų klausimus. Žiniasklaidoje tą ar kitą dieną – kone visiška tyla, vos vienas kitas pranešimas. O Premjero tonas griežtėja, radijo interviu jis net tris kartus pakartoja, kad daugiau netarpininkaus Žygaičiams dėl derybų (ar jie to kada jo prašė?), kad jie politikuoja, kad jiems reikia keisti savo retoriką ir pan. Patarimai, gąsdinimai didėja kaip sniego gniūžtė. Kol Žemaitijos bendruomenės bando suprasti, kas čia vyksta, sambūris „Būkime vieningi“, kaip pagal laiku vykdomą užsakymą, tęsia labai jau savotišką viešinimo ir kovos su „Chevron“ kompaniją, kuri kur kas labiau panaši į planingus Žygaičių kompromitavimo darbus. Jie atvyksta į Vilnių, surengia ELTA agentūroje spaudos konferenciją, kur lyg netyčia pamini, kad Kempinski viešbutyje JAV kompanijos „Chevron“ surengtame seminare turėję savo atstovus, slapta filmavusius susitikimą. Kitą dieną ryte Premjeras jų pasufleruotą ir kiek nežymiai pakeistą informaciją perduoda žiniasklaidos atstovams: „Žygaičiai buvo susitikę su „Chevron“ ir slaptai filmavo tą susitikimą“. Toliau iš Premjero lūpų veržiasi gąsdinimai: „Chevron“ galvoja paduoti į teismą Žygaičių bendruomenę dėl slapto filmavimo ir iškreiptos informacijos paskleidimo.“
Stebint šiuos grėsmingai besirutuliojančius įvykius matyti, kad premjeras A.Butkevičius tapo ne tik „Chevrono“ tarpininku, bet ir viešųjų ryšių atstovu ir net advokatu. Ar turi premjeras laiko dirbti kitus naudingus Lietuvai darbus, jei šitiek dėmesio ir pastangų skiria padėti vienai privačiai bendrovei? Paprastai tarpininkavimo paslaugos brangiai kainuoja.
Ketvirtas pastebėjimas – ne paslaptis, kad Aplinkos ministras V.Mazuronis seniai jau tapo „Chevron“ valdomu ministru. Šviežiausias jo pareiškimas kiek šokiruoja – „Priešinimasis skalūnų dujų ir naftos žvalgybai panašėja į veiklą prieš Lietuvą“. Tai jau agresyvus grasinimas. Arba žinutė atviru tekstu – baigėsi žaidimas pagal silpnas, bet demokratines taisykles. Nuo dabar įsigalioja stipriojo teisė – vadinamoji politinė valia. Ši žinutė skirta visiems, dalyvaujantiems šiame procese: politinio buldozerio stabdžiai sugedo. Tokioje situacijoje nestebina ir bendruomenių radikalėjantis atsakas: „Kovosime iki paskutinio kraujo lašo“.
Ar mums visiems naudinga tokia „politinės valios“ visaip skatinama kova? Valios be jokios atsakomybės?
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam