Birutė Vaikšnoraitė
Praėjus pusantrų metų nuo Garliavos šturmo, Kauno Apylinkės teisme baigtos nagrinėti šturmo stebėtojų administracinės bylos. Iš viso jų būta penkiolika. Visose piliečiai buvo teisiami „už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą“ 2012 m. gegužės 17-osios rytą.
Dviejose iš pirmųjų išnagrinėtų bylų, tai yra Evelinos Paltanavičiūtės-Matjošaitienės ir Artūro Zadorožnyj, teisėjai buvo nustatę, kad šių šturmo liudininkų veiksmuose nebuvo administracinės teisės nusikaltimo sudėties ir juos išteisino. Tuomet policija susizgribo ir vietoj Garliavos įgaliotinio Roberto Kumetos šioms byloms paskyrė naują institucijos atstovą – Kauno raj. Policijos komisariato prevencijos skyriaus viršininką Vytautą Kriščiūną bei apskundė išteisinančius nutarimus. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundus, bylas grąžino atgal į Apylinkės teismą nagrinėti iš naujo. Kitaip sakant, trukt už vadžių, vėl iš pradžių.
Reikia paminėti, kad šie du išteisinantys nutarimai policijai akivaizdžiai sukėlė nerimo. Ilgai nelaukę jie pakeitė taktiką – pakeitę atstovą ėmėsi aktyvių veiksmų: pateikinėjo teismui įvairius naujus abejotino teisėtumo dokumentus, kvietėsi „etatiniais“ tapusius liudytojus, atkakliai tvirtinusius tai, ką „reikėjo“.
Tokia taktika buvo „efektyvi“ – visose likusiose bylose Garliavos šturmo liudytojai Kauno Apylinkės teismo buvo pripažinti kaltais ir nubausti 300–400 Lt baudomis. Nubaustieji greičiausiai nenuleis rankų ir skųs tokius nutarimus Apygardos teismui. Todėl dar neaišku, kokia bus galutinė bylų baigtis.
Kadangi tie du išteisintieji bendrame „nusikaltėlių“ kontekste atrodė „nei šiaip nei taip“, policija ėmėsi priemonių situaciją „taisyti“.
Kauno Apylinkės teisme praėjusią savaitę vėl buvo nagrinėjamos abidvi atnaujintosios bylos. Priminsiu, Artūro Zadorožnyj bylą pirmąjį kartą nagrinėjo teisėjas Bronius Versackis, kuriam Garliavos istorijoje teko svarbus vaidmuo – priimti garsiąją „15 minučių“ nutartį grąžinti D.Kedytę motinai. Įstrigo atmintin, kaip išklausęs A.Zadorožnyj pasakojimą ir apklausęs policininkus, B.Versackis nuoširdžiai paklausė teisiamojo: „Tai kodėl Jūs iš viso čia stovite?“ Suprask, kodėl Jūs iš viso esate teisiamas – juk nėra jokių kaltės įrodymų. Tad ir jo sprendimas, kad A.Zadorožnyj nepadarė jokio administracinės teisės pažeidimo, nuoseklus.
Tačiau policija surašė raštą, kad buvęs jų atstovas R.Kumeta buvo pasyvus, todėl nagrinėjant bylą Apylinkės teisme antrą kartą, naujasis atstovas V.Kriščiūnas pridėjo papildomų A.Zadorožnyj „kaltę įrodančių dokumentų“, taip pat pakvietė du papildomus „etatinius“ policijos liudytojus – operacijoje vadovavusius policininkus Romą Oželį ir Mindaugą Kabašinską. „Etatiniai“ liudininkai, deja, nelabai ką konkretaus apie teisiamąjį galėjo paliudyti, nes tą rytą jie abu nuo jo buvo tolokai, todėl nei jo matė, nei girdėjo. Tik dėstė tas pačias, ir kitose bylose girdėtas frazes, kad bendrai visiems ten susirinkusiems žmonėms išsakė savo reikalavimus ir visi susirinkusieji, tarp jų – ir teisiamasis A.Zadorožnyj, turėjo juos girdėti ir vykdyti.
Šį kartą bylą nagrinėjanti teisėja Audronė Levinskienė nusprendė kartu su liudytojais žiūrėti filmuotą medžiagą iš įvykio vietos ir aiškintis, kada ir kokie reikalavimai buvo išsakyti. Atsirado viltis, kad pagaliau pareigūnai akivaizdžiai pamatys, kad jie liudija netiesą, ir atsitokės. Filmuota medžiaga buvo rodoma ir visiems salėje buvusiems stebėtojams. Galėjome aiškiai matyti ir girdėti, kad visą laiką buvo triukšmas, kad jokių pareigūnų išsakomų bendrų ar individualizuotų reikalavimų negirdėti, kad nėra jokio tylos momento, apie kurį kalba pareigūnai ir kurio metu neva turėjo girdėtis jų reikalavimai. Vis dėlto pareigūnai, net ir peržiūrėjus filmuotą medžiagą, toliau tvirtino savo.
Ypač nustebino naujas policijos pateiktas dokumentas – pareigūno Mark Klimaševskij tarnybinis pranešimas, kurį, kaip paaiškėjo, pareigūnas surašė tik šių metų lapkričio mėnesį, tai yra po pusantrų metų nuo įvykio, jau po to, kai A.Zadorožnyj byla pirmą kartą jau buvo išnagrinėta Apylinkės teisme ir jis išteisintas. Argi nenuostabu – į Baltarusiją komandiruotas Lietuvos pareigūnas ne iš šio, nei iš to ima ir surašo tarnybinį pranešimą apie tai, kaip prieš pusantrų metų jis sulaikė teisiamą asmenį ir kaip tas asmuo jo reikalavimų nevykdė…
Pasak A.Zadorožnyj, didžioji dalis informacijos šiame dokumente neatitinka tiesos. Kelia abejonių ir tai, kad praėjus pusantrų metų laikotarpiui pareigūnas taip gerai atsimena visas aplinkybes ir smulkmenas, nors kiti tiesiogiai teisme dalyvavę pareigūnai paliudijo, kad praėjus tokiam laiko tarpui daugumos aplinkybių nepamena. Tačiau patikrinti, kiek tame dokumente yra tiesos, nėra galimybių, nes pareigūnas iki 2014 metų vasario mėnesio išvykęs į komandiruotę, todėl teisme, kur jis prisiektų nemeluoti, jo apklausti nėra galimybės. Kaip paranku…
Šios taktikos griebtasi ir kitoje atnaujintoje bylose. Nagrinėjant E.Paltanavičiūtės-Matjošaitienės bylą antrą kartą, policija pateikė naują kaltės įrodymą – pareigūno Rimvydo Dušausko tarnybinį pranešimą, surašytą jau po to, kai jos byla pirmą kartą buvo jau išnagrinėta ir ji išteisinta. Šis policijos pareigūnas dokumentą taip pat surašė būdamas… ilgalaikėje komandiruotėje Rusijoje, tad ir vėl nėra galimybės jį apklausti teisme.
Tokie neva tiesiogiai su teisiamaisiais kontaktavusių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai tikrai kelia daug klausimų. Pirmiausia, kodėl šie pareigūnai nesurašė jokio tarnybinio pranešimo iš karto po įvykio, kaip įstatymas juos įpareigoja? Kodėl policija jų nepateikė pirmą kartą nagrinėjant šias bylas? Jau tada policija privalėjo pateikti visus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymus. Galų gale, kodėl teismas policijai leidžia antrą kartą nagrinėjant bylas pateikti naujų įrodymų? Jeigu taip pasielgtų teisiami piliečiai, jų įrodymai tiesiog nebūtų priimti, greičiau atvirkščiai – kažin ar būtų praleista proga juos apkaltinti įrodymų slėpimu ir net nubausti už tai? Taigi kodėl staiga, po įvykio praėjus pusantrų metų, kažkur svečioje šalyje esantys pareigūnai surašo tarnybinį pranešimą ir jį atsiunčia į Lietuvą? Kieno paliepimu jie taip elgiasi? Ar tik nebus šie tarnybiniai pranešimai pagrindiniai įrodymai, kuriais remiantis šį kartą teismas jau turės pagrindo „nustatyti“, kad ir A.Zadorožnyj, ir E.Paltanavičiūtė-Matjošaitienė padarė administracinės teisės pažeidimus, ir pagaliau juos nubausti?
Apie lygiateisiškumo principą – abiems šalims sudaromos vienodos galimybės susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus – Garliavos šturmo liudytojų bylose nėra net kalbos. Policijos atstovas V.Kriščiūnas, nebūdamas ginčo šalimi, turėjo galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, surinkta įtarus, kad šie 17 per šturmą nukentėjusių asmenų padarė nusikalstamas veikas. Po kurio laiko prokuroras Ričardas Gailevičius nustatė, kad jie netrukdė antstolei vykdyti teismo sprendimo ir įtarimus jiems panaikino, tačiau to ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie juos. O policijos atstovas, matyt, susipažino su visais 14 ikiteisminio tyrimo tomų ir išsirinko iš jų tai, kas jam buvo reikalinga bylose.
Kuomet pirmą kartą V.Kriščiūnas, berods, į Juozo Vaikšnoro bylą, atnešė šūsnį dokumentų iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir paprašė teismo šiuos dokumentus prijungti prie bylos, visi praradome amą. Ir nors teisiamojo atstovė Kristina Apanavičiūtė iš karto atkreipė teismo dėmesį į tai, kad šie įrodymai gauti galimai neteisėtu būdu, teismas sutiko prijungti policininko pateiktus dokumentus prie bylos. Nuo to laiko į visus teismo posėdžius V.Kriščiūnas atsinešdavo panašią šūsnį dokumentų iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Paklaustas kokiu būdu jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, V.Kriščiūnas kuo ramiausiai išdėstė, kad parašė prašymą ir jam buvo leista susipažinti, darytis kopijas.
Dar daugiau – vienoje byloje jis net siūlėsi pateikti teismui ir filmuotą medžiagą iš to ikiteisminio tyrimo. Čia jau labai įdomu! Nejaugi policijos atstovas V.Kriščiūnas tiesiog paprasčiausiai parašė kokį nors prašymą ir jam buvo leista peržiūrėti visą ikiteisminiame tyrime esančią filmuotą medžiagą ir taip pat išsirinkti iš jos bei pasidaryti kopijas viso to, kas jam reikalinga? Jeigu taip, tai, mielieji, šis policijos atstovas yra visa galva aukščiau už bet kurį mūsų Seimo narį. Paaiškinsiu, kodėl. Labai tikėtina, kad šiame ikiteisminiame tyrime yra visa šturmo metu pareigūnų nufilmuota medžiaga, įskaitant ir vaiko perdavimo momentą bei garsiąsias 12 sekundžių, kurias prokurorai pateikė Seimo laikinajai komisijai sprendžiančiai Neringos Venckienės neliečiamybės klausimą. Apie tai nurodė pats prokuroras R.Gailevičiaus pateikdamas į administracines bylas iš to paties ikiteisminio tyrimo filmuotą medžiagą. Jis kartu atsiuntė įspėjimą, kad filmuota medžiaga „yra nepertraukiama“, ir nurodė, iki kurio momento ji gali būti peržiūrima, nes „paskesnėje medžiagoje yra užfiksuotas mažametis vaikas“. Po tokių prokuroro instrukcijų patys administracinių bylų teisiamieji galėjo peržiūrėti tik trumputes su savo asmeniu susijusias iškarpas ir tik teisme.
Taigi, ta garsioji frazė, kurią nuolat girdime ir kuria prokurorai nepasikuklina atšauti net ir Seimo nariams: „tai – ikiteisminio tyrimo medžiaga, negalima atskleisti“ – policininkams, pasirodo, negalioja.
E.Paltanavičiūtė-Matjošaitienė taip pat pateikė prokurorui prašymą susipažinti su to paties ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad galėtų išsirinkti gynybai reikalingus įrodymus, juo labiau, kad ji pati buvo to ikiteisminio tyrimo objektas iki tol, kol įtarimai jai buvo nutraukti. Tačiau E.Paltanavičiūtei-Matjošaitienei tokia galimybė nebuvo suteikta. Negana to, teismas net nesutiko prijungti prie bylos dokumento, kuriuo buvo atsisakyta sudaryti jai tokią galimybę. Situacija kurioziška: teismas prijungia prie bylos dokumentus, kuriuos policijos atstovas galimai neteisėtai gavo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, o dokumentą, kad kaltinamajai neleista net susipažinti su ta pačia ikiteisminio tyrimo medžiaga, atmeta.
Pakartotinai nagrinėti E.Paltanavičiūtės-Matjošaitienės bylą pavesta Kauno apylinkės teisėjai Violetai Miceikienei. Jos elgesys teismo posėdžių metu nesudarė įspūdžio, kad ji yra nešališka. Pirmojo teismo posėdžio metu policijos atstovas V.Kriščiūnas teismui pateikė daug naujų prašymų prijungti įvairius dokumentus bei apklausti kelis papildomus pareigūnus liudytojais. Administracinėn atsakomybėn traukiama E.Paltanavičiūtė-Matjošaitienė į pasikeitusią situaciją byloje reagavo prašymu atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės tam, kad ji galėtų susirasti teisininką, padėsiantį jai apsiginti. Teismas tokio jos prašymo nepatenkino ir pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės, buvo apklausti liudininkai.
Antrojo posėdžio metu teisiamoji paprašė teismo išreikalauti iš policijos turimus bylai reikšmingus dokumentus apie jos sulaikymo aplinkybes bei apie jos sveikatos būklę sulaikymo metu. Tačiau teisėja, užuot įpareigojusi policijos atstovą tuos dokumentus pristatyti ir pati įvertinusi juos, paprašė… policijos atstovą išanalizuoti tuos dokumentus ir pačiam nuspręsti, ar pristatyti juos, ar ne. Žodžiu policijos atstovui suteikiama teisė nuspręsti, kokius dokumentus, reikalingus kitos pusės gynybai, pateikti į bylą, o kokių – ne… Be to, nors į paskutinį teismo posėdį neatvyko policijos kviestas liudytojas ir dėl to teko bylą atidėti, teismas įspėjo… ne pareigūnus, o teisiamąją, kad jei kitą teismo posėdį ji pateiks bent vieną prašymą, tai bus traktuojama kaip bylos vilkinimas ir už tai jai gali buti skirta nuobauda.
Teismo verdikto šiose atnaujintose bylose nereikės ilgai laukti. A.Zadorožyj byloje jis bus skelbiamas gruodžio 2 d., o E.Paltanavičiūtės-Matjošaitienės byloje kitas, greičiausiai baigiamasis, teismo posėdis numatytas gruodžio 5 d.