Teisingumo ministerija pasiūlė Konstitucijos pataisas, kurios Konstituciniam Teismui (KT) suteiktų galią nuspręsti, ar 300 tūkst. piliečių inicijuotas referendumas teisėtas.
Vyriausybė pirmadienį šiam pataisų projektui pritarė ir perdavė jas svarstyti Seimui.
Ministerijos pasiūlytose pataisose teigiama, kad jei Seimo ekspertų grupė nuspręs, jog referendumu siūlomas sprendimas neatitinka Konstitucijos, parlamentas turės kreiptis į KT.
„Tik Konstitucinis Teismas gali pateikti išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Seimas, priimdamas sprendimą neskelbti referendumo, turėtų vadovautis Konstitucinio Teismo pagrįsta išvada“, – sakoma Teisingumo ministerijos pažymoje.
Kaip pakomentavo Teisingumo ministerijos Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Žana Jerochovienė, tokios pataisos pasiūlytos dėl to, kad norima išvengti potencialių konfliktų, kai dėl piliečiams rūpimo klausimo teisėtumo sprendžia jų išrinkti atstovai.
„Šiuo atveju išeina tokia priešprieša tarp Seimo ir tautos, nes […] tauta nori to klausimo, o Seimo ekspertai priima savo nutarimą ir, juo remiantis, Seimas atsisako skelbti referendumą“, – BNS sakė Ž.Jerochovienė.
Poreikis išplėsti KT kompetenciją kilo, kai pernai liepą šis teismas paskelbė išaiškinimą, jog „Seimui kyla pareiga neskelbti referendumo tais atvejais, jei referendumu siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų“.
Tokio KT sprendimo kritikai tvirtina: tautos, kaip aukščiausio suvereno, teisės paminamos abiem atvejais – ir leidus spręsti piliečių siūlomo referendumo konstitucingumą Seimui, ir perdavus šias sprendimo galias Konstituciniam Teismui.
leisti negalima uždrausti
KGB išauklėti teisininkai – teisėjai.
iš jų didžiausi niekšai (nusikaltėliai) sudaro KT.
batas,tai tada klyks tie ,kurie pamynė tautą, ir jau niekas jų neišgirs.
ką mindžioti.Belieka tik juoktis iš valdžios baimių tyruose.
Jeigu tauta norės referendumu keisti konstitucijos koki straipsnį , tai čia jau aišku prieštaraus konstitucijai – a ne?
Kadangi nėra suformuluotos bent principinės taisyklės, kaip reikėtų aiškinti konstitucinius ir kitus teisės aktus, konstituciniai teismai įgyja teisę gana laisvai juos interpretuoti, nelegaliai plėsdami savo kompetenciją. Konstitucijos aiškinimą paversdami faktiniu jos kūrimu (papildymu), pažeisdami valdžių padalijimo principą, jie tampa niekieno nekontroliuojamomis institucijomis. Tai kelia susirūpinimą, kad gali veikti tokia konstitucija, kurios neaprobavo nei piliečiai, nei jų demokratiškai išrinkti atstovai. Šios grėsmės suvokimas aktualizuoja poreikį reglamentuoti patį teisės normų aiškinimo procesą, kad Konstitucijos aiškinimas nevirstų kontrabandiniu jos kūrimu, nebūtų sudaromos prielaidos vienai, piliečių nerinktai ir niekieno nekontroliuojamai institucijai iškelti save virš Konstitucijos ir suverenių tautos galių.(prof. Alfonsas Vaišvila” Konstitucinis Teismas: tarp legalios ir kontrabandinės teisėkūros “).