Žurnalas „Miškai“
Kad ir kokią ateitį iš pradžių būtų numatę futurologai, bet praėjus 20 metų po skaitmeninės revoliucijos popieriniai leidiniai gyvuoja toliau ir neketina išnykti. Ypač tai pasakytina apie knygas ir žurnalus. Šiame spaudos segmente žmonės iki šiol teikia pirmumą spausdintiems leidiniams.
Ilgą laiką naujų medijų pionieriai skelbė, kad skaitmeninė era galų gale nugalės, ir laikraščiams, žurnalams bei knygoms neliks nieko kito, kaip persikelti į internetinę erdvę. Tačiau tai nepasitvirtino. Esminių pokyčių patyrė tiktai laikraščiai, kurie galutinai pralaimėjo varžybas dėl žinios paskelbimo pirmumo. Tačiau turintys ne vienadienę išliekamąją vertę leidiniai – žurnalai ir knygos – toliau sėkmingai gyvuoja bei tobulėja. Ir popierinių knygų, ir spausdintų žurnalų pasaulyje daugėja, o ne mažėja. Panagrinėkime šią globalią tendenciją JAV analitikų akimis.
Ar galas skaitmeniniam proveržiui?
JAV Misisipės valstijos universiteto profesorius Samiras Husni, Amerikos internetinėje erdvėje žinomas dėl savo tinklaraščio „Mr. Magazine“, viename iš savo rašinių nurodė, kad žurnalų versle daugelis tų, kurie savo laiku, skaitmeninių vilionių apakinti, atsisakė spausdinto formato, šiuo metu ima to gailėtis, nes publicistikoje 95 proc. lėšų vis dar sukasi spausdintu formatu.
Galbūt ne tokia akivaizdi, tačiau iš principo gana panaši padėtis ir knygų rinkoje. Vartotojų elgesio tyrimo įmonės „Nielsen“ priemonė „BookScan“, pateikdama apibendrintus duomenis apie knygų prekybos apimtis įvairiose pasaulio šalyse, skelbia, jog pernai JAV pateikta per 570 milijonų spausdintų knygų. Tai daugiau negu 2014 metais. Jungtinėje Karalystėje „tikrų“ knygų pardavimo apimtis taip pat padidėjo maždaug 5 proc., ir tai pirmas kartas nuo 2007 m., kai šis rodiklis teigiamas.
Tuo pat metu e. knygoms taip gerai nesisekė. Kaip rodo „Pew Reserch Center“ duomenys, 2015 m. JAV vartotojai nupirko ir naudojo mažiau e. skaitymo priemonių negu per ankstesniuosius dvejus metus. Šiuo metu e. knygos, už kurias kas nors yra sumokėjęs, tesudaro kiek daugiau kaip ketvirtadalį (27 proc.) JAV visų parduotų knygų. Specialistai spėja, kad reali skaitytoją pasiekusi rinkos dalis galėtų būti truputį didesnė negu trečdalis – dauguma internete prieinamų knygų yra nemokamos, kitomis prekiauja patys autoriai, ir šį finansų judėjimą rinkos analitikams daug sunkiau tiksliai apskaičiuoti.
Pasirodo, kad popieriui teikia pirmenybę ir šiaip visiškai „instagraminti“ ir „feisbukinti“ jauni žmonės JAV. Tuo atžvilgiu atlikta daug ir įvairių tyrimų, tačiau dėmesį patraukia faktas, kurį savo rinkos apžvalgoje pripažino ir šiaip visiškai technologiškai orientuota įmonė „Hewlett-Packard“. 57 proc. apklaustų studentų teigė, kad pabandė abi galimybes, tačiau pirmenybę teikia spausdintoms mokymo knygoms. Tik 21 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad jiems labiau patinka skaitmeninis tekstas.
Kodėl skaitmeninėje eroje vis dar gana atsargiai žvelgiama į e. skaitymo priemones? Atsakymą galima rasti nagrinėjant, kaip žmonės suvokia informaciją.
Spausdinto teksto privalumai
Priežastis, kodėl popierius nepasitraukė iš rinkos, interneto svetainėje Geekwire.com aiškina technologijų analitikas ir švietimo srities strategas Frenkas Katalano. Jis nurodo daug tyrimų, kurie liudija – žmonės vieną ir tą patį tekstą ekrane ar spausdintą popieriuje skaito ir suvokia skirtingai. Džeimso Medisono universiteto mokslininkai, naudodami akių judesių fiksavimo priemones, užfiksavo, kad skaitydamas e. knygą žmogus daug kartų žvilgsniu perbėga per visą ekraną, o tekstas popieriaus lape skaitomas eilutė po eilutės.
Dėl šios priežasties skaitmeninio teksto įsisavinimas reikalauja daugiau laiko ir didesnių kognityvinių pastangų. Kitas veiksnys yra išorinės aplinkos trukdžiai. Skaitydami spausdintą leidinį, jūs galite rasti sau kokią nors tylią vietelę ir skirti laiką autoriaus kūrinio meditacijai, o skaitant skaitmeniniu formatu išorinės aplinkos trukdžiai kyla jau iš paties teksto! Dauguma mobilių įrangų, skirtų e. skaitymui, iš esmės yra planšetiniai kompiuteriai, kurie prikimšti visokių galimų šių dienų aplikacijų. Net vaikams skirtuose e. leidiniuose gausu animacijų, žaidimų ir kitokių skaitmeninių pramogų. To rezultatas akivaizdus – tyrimai rodo, kad maži vaikai prisimena daug mažiau e. turinio nei jų bendraamžiai, kurie tą patį tekstą skaitė spausdintą.
Suaugusiems, be abejo, įsigilinti į skaitmeninį tekstą nuolat trukdo reklama, kartais net ir labai įžūli, pranešimai apie gaunamą e. paštą, aplikacijų statuso atnaujinimai ir kita. Ir, žinoma „Facebook“ veiksnys, kurį plačiau analizuoti greičiausiai iš viso nėra būtina. Be to, spausdintas leidinys niekada neišmes didelio pranešimo, kad jo baterijai liko gyvuoti tik 15 proc.
Frenkas Katalano atkreipia dėmesį į dar vieną tariamą smulkmeną, kuri iš tiesų daugeliui žmonių skaitymo metu yra gana svarbi, ypač studentams. Kalbama apie galimybę pasižymėti arba fiksuoti kokią nors konkrečią vietą tekste. Jei jums atrodo, kad reikėtų įsiminti kokį nors išskirtinį teiginį, jūs imate pieštuką ir jį pabraukiate ar užlenkiate lapo kampą. Tai labai paprastas ir patogus veiksmas. E. leidinių skaitytojai visų pirma turi sužinoti, kuriame skyriuje yra atitinkama priemonė, dar reikia mokėti ja naudotis, nes įvairiose operacinėse sistemose šios priemonės būna kitokios. Todėl senasis gerasis pieštukas ir toliau yra galingesnis už mikroschemą.
Skaitmeninis nuovargis
Kaip praeina didesnioji darbo dienos dalis tų žmonių, kurių darbas yra protinis? Būtent taip – žiūrima į vienokį ar kitokį ekraną. Ir ne tik darbe, bet ir namie, parduotuvėje, visuomeniniame transporte, net bare – visur susiduriame su neišvengiamu ekranų buvimu. Kulminacija yra prieš penkerius metus prasidėjusi išmaniųjų telefonų era. To pasekmė – jau moksliniu terminu pripažinta būsena – skaitmeninis nuovargis, nuo kurio ilsėdamiesi žmonės kaip vis didesnį malonumą patiria skaitydami paprastus, spausdinto formato leidinius – žurnalus ir knygas. Kartu, žinoma, šiuose tekstuose ieškodami kai ko vertesnio ir gilesnio nei dažnai tuščiame bei lėkštame kasdienio interneto vandenyne.
Pagaliau daugeliui žmonių patinka spausdintų lapų keliamas pojūtis, prisilietimas prie tikro daikto ir net popieriaus kvapas. Fizinis spausdinto leidinio lapų atvertimo aktas su girdimu popieriaus šlamėjimu yra skaitymo metu gauto malonumo dalis. Be to, puikus leidinio viršelis, ypač kalbant apie knygas ir žurnalus, yra amžinas priminimas, kad jums ši vertybė iš tiesų priklauso. Fiziškai, o ne todėl, kad kažkaip esate jį išsaugoję savo e. priemonėje. Ir jei jau palietėme nuosavybės klausimą,, prisiminkime Amazon.com galimybes modifikuoti ir visai ištrinti nupirktas e. knygas iš jūsų elektroninės įrangos be jokio įspėjimo. Spausdinti leidiniai yra už leidėjų ir IT specialistų kontrolės ribų. Tyrimai taip pat liudija, kad žmonės skaitmeninį turinį laiko mažiau patikimu.
E. produktai užvaldė tik trečdalį rinkos
Visa tai, apie ką kalbėta, patvirtina „Stora Enso“ viceprezidentas Juha Cedersas. Jis mena, kaip 2010 m. tiesiog sprogo JAV e. knygų prekyba, ir daugelis tuomet manė, kad skaitmeninis produktas labai greitai užvaldys leidinių rinkos liūto dalį. Tačiau dabar knygų bei žurnalų leidėjų verslo logika ir vartotojų pasirinkimas liudija apie senajam gerajam popieriui teikiamą pirmenybę – skaitmeniniai produktai jau keletą metų neperkopia 30% leidinių rinkos.
„Dėl skaitmeninės spaudos inovacijų dabar knygų bei žurnalų leidyba tapo daug rentabilesnė. Dabar leidėjas gali užsakyti nedidelį pradinį tiražą ir patikrinti, kaip jam sekasi. Jeigu jo prekyba gerai vyksta, leidėjas greitai pripildo parduotuvių lentynas pateikdamas gausesnį antrąjį leidimą“, – teigia Juha Cedersas.
O kaipgi medžiai?!
Taigi. Pamiršome, kad mums nuolat primena, jog naudoti popierių nėra gerai, nes, girdi, naikinami miškai. Na, bent viešoje erdvėje matome daug akcijų, kurių metu mums brukami tokie lozungai. Tačiau JAV įkurto aplinkos tyrimų centro „Dovetail Partners“ duomenimis, toks teiginys ne tik absurdiškas, bet ir visiškas melas, nes iš tikrųjų popieriaus taupymo iniciatyvos niekaip nepadeda išsaugoti medžių. Tai tas pats, kaip sakyti: „Jeigu norite aplinkui matyti daug obelų sodų, jokiu būdu nevalgykite obuolių.“
Faktai liudija, kad net sumažėjus biuro ir rašomojo popieriaus pardavimo apimtims JAV, miškų kirtimo apimtys nė kiek nesumažėjo, nes „atsilaisvinančią“ medieną greitai nuperka kitų sričių atstovai – baldininkai, statybininkai, biokuro gamintojai ir kiti. Taigi, išėjo priešingai: tokia pat ar net didesnė medienos apimtis miško kirtimams tinkamose vietose buvo iškirsta kitų medienos produktų gamybai: pjautinei medienai, granulėms ar celiuliozei, kuri numatyta kartono pakuotėms, servetėlėms ar tualetiniam popieriui gaminti. Pasaulyje nenutrūkstamai auga atsikuriančių medienos išteklių poreikis, be to, ir miško savininkai suinteresuoti gauti ilgalaikes įplaukas iš savo valdų. Tai savo ruožtu reiškia ilgalaikes investicijas miško ūkyje, kurias, žinoma, tikimasi su laiku atgauti.
Kaip savo tyrime nurodo „Dovetail Partners“, JAV privatiems savininkams priklausantys miškai ir popieriaus pramonė kartu sukūrė dešimtis tūkstančių darbo vietų, stiprina kaimiškųjų regionų ekonomiką ir skatina investicijas miško ūkyje. Jei sveika nuovoka pralaimėtų ir „gelbėkime miškus“ akcijos, kurių tikslas – sumažinti medienos paklausą, įgautų gana daug pasekėjų, tikėtina, rezultatas būtų grynai priešingas – miškų plotai sumažėtų, nes žmonės ieškotų kitų būdų, kaip gauti pajamų iš jiems priklausančių žemių. Pavyzdžiui, prisidėtų prie maisto gavybos, kurio, kaip žinoma, pasaulyje taip pat trūksta.
Spausdintinis ir e.leidinys – visai skirtingi produktai
Apibendrinant reikia pritarti tiems, kurie mano, jog ateityje skaitmeninis ir spausdintas tekstas egzistuos šalia ne kaip konkurentai, o kaip visiškai skirtingi produktai. Popierius ir toliau užims savo vietą ne tik ant mūsų rašomųjų stalų, bet ir mūsų knygų lentynose, ir, žinoma, plačiajame medienos produktų asortimente.
Iš „Baltijas koks“ vertė Imantas Lazdinis
