Vatikano radijas
Be žodinių pareiškimų, popiežius Pranciškus, patriarchas Baltramiejus ir Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas paskelbė ir bendrą deklaraciją, kuri, būtų galima pasakyti, yra oficialus apibendrinimas to, ką jie norėjo perduoti įvairiems adresatams: pirmiausia, patiems pabėgėliams, bet taip pat savo bažnytinėms bendruomenėms ir tarptautinei bendruomenei.
„Mes, – rašo trys ganytojai, – susitikome Graikijos Lesbo saloje parodyti savo gilaus rūpesčio dėl tragiškos situacijos didelio skaičiaus pabėgėlių, migrantų ir prieglobsčio prašytojų, kurie turėjo atvykti į Europą bėgdami nuo konflikto ir, daugeliu atveju, kasdienių grėsmių jų išgyvenimui. Pasaulio nuomonė negali ignoruoti kolosalios humanitarinės krizės, pagimdytos pasklidusios prievartos ir ginkluoto konflikto, etninių ir religinių mažumų persekiojimo ir perkėlimo, šeimų išrovimo iš namų, pažeidžiant jų žmogišką orumą ir jų pamatines žmogaus teises bei laisves“, – rašoma pirmojoje deklaracijos pastraipoje.
Ši žmonijos krizė reikalauja „solidarumo, užuojautos, dosnumo ir betarpiško praktiško resursų panaudojimo. Iš Lesbo mes kviečiame tarptautinę bendruomenę drąsiai atsakyti reaguojant į šią didžiulę humanitarinę krizę“, kaip ir į ją pagimdžiusias priežastis, rašoma kitoje pastraipoje.
„Kaip savųjų Bažnyčių lyderiai, mes esame vieningi trokšdami taikos ir pasirengime padėti išspręsti konfliktus per dialogą ir susitaikymą“, – tęsia Baltramiejus, Pranciškus ir Jeronimas, kviesdami politikus siekti, kad pavieniai žmonės ir jų bendruomenės, taip pat krikščionys galėtų likti ir gyventi savo gimtinėje, taikiai ir saugiai, kovoti prieš įvairias nusikalstamumo formas, padėti tiems kraštams, kurie pirmieji tiesiogiai atsiliepia į mūsų brolių ir seserų poreikius.
„Kartu mes iškilmingai meldžiame karo ir smurto pabaigos Artimuosiuose Rytuose“, – rašo katalikų ir ortodoksų lyderiai, prašydami religinių bendruomenių ir jų pagalbos organizacijų „priimti, padėti ir apsaugoti visų tikėjimų“ pabėgėlius, o valstybes – pratęsti laikiną prieglobstį tiems, kurio jo vis dar reikia.
Atskirai kreipdamiesi į krikščionis, jie primena Viešpaties Jėzaus žodžius, jog būsime teisiami už tai, kaip elgiamės su alkanu, nuogu, kaliniu, svetimšaliu (žr. Mt 25, 35–36, 40).
„Savo ruožtu, paklusdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus valiai, mes tvirtai ir visa širdimi esame pasiryžę sustiprinti savo pastangas dėl visų krikščionių pilnos vienybės“, – deklaracijos pabaigoje rašo Pranciškus, Baltramiejus ir Jeronimas primindami, jog vienas iš kelių krikščionių susitaikymui yra bendras teisingumo darbas.
„Norime padrąsinti ir suteikti viltį ieškantiems prieglobsčio ir visus tuos, kurie juos priima ir padeda“, – pakartoja ganytojai.
Kyla toks įspūdis, kad šie „ganytojai” praktiškai netiki į pomirtinį gyvenimą. Juk Kristus savo garsiąjame Kalno pamoksle yra aiškiai pasakęs: „kas žemiškame gyvenime bus turtingas, tas po mirties bus amžinas vargšas, o kas žemiškame gyvenime bus vargšas, tas po mirties bus amžinai turtingas; kas žemiškame gyvenime patirs kančias dėl Kristaus, tas po mirties džiaugsis amžina Viešpaties palaima”. Todėl neatimkime iš „pabėgėlių” ir visokių ekonominių migrantų, jiems žadamo laimingesnio amžino pomirtinio gyvenimo.
„Atskirai kreipdamiesi į krikščionis, jie (ganytojai) primena Viešpaties Jėzaus žodžius, jog būsime teisiami už tai, kaip elgiamės su alkanu, nuogu, kaliniu, svetimšaliu (žr. Mt 25, 35–36, 40).”
Negalima šiuos Kristaus pasakytus pamokymus suprasti tiesmukiškai, tiksliau materialistiškai. Gerieji darbai artimo kūnui yra dvasiškai prasmingi tik tuo atveju, jeigu gaunantis materialinę labdarą dėl to tampa dvasiškai geresnis. Jeigu to nėra – kas būtent ir gaunasi „pabėgėlių” bei ekonominių migrantų atveju – tai tokia labdara yra ne kas kita kaip tik gilus reveransas materialistinei pasaulėžiūrai. Juk ne turtas daro žmogų dvasingu ir laimingu.
Šitie veikėjai yra elementarūs sukčiai arba protiškai atsilikę. Gal karai yra gamtos stichijos reiškiniai ir reikia tik melstis? Kas bombarduoja tas žemes ir kas remia teroristus? Kas vartoja daugiausia žemės resursų ir kas kontroliuoja bet kokias situacijas? Kokie čia krikščionys ir kokiu pagrindu jie turėtų vienytis?
„kolosalios humanitarinės krizės, pagimdytos pasklidusios prievartos ir ginkluoto konflikto, etninių ir religinių mažumų persekiojimo ir perkėlimo, šeimų išrovimo iš namų, pažeidžiant jų žmogišką orumą ir jų pamatines žmogaus teises bei laisves” – Viešpats sakė: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo tiesos“, tačiau ar taip sunku rasti, kas tai per „prievarta”, kuri ėmė ir neva pati viską šitaip blogai padarė, iš kurgi ji „nukrito”? Iš mėnulio? Nei iš šio, nei iš to iš Korano? Ogi pirma buvo bandymas – 1) niekšiški darbininkų namų sprogdinimai Maksvoje, Buinakske ir Volgodonske apkaltinant islamo kovą už laisvę „terorizmu” bei padarant „mokymus su heksogeninio „cukraus” maišais Riazanėje” (už tai Prancūzijos Prezidentas Širakas apdovanojo chaną Garbės legiono ordinu), o po to – 2) daug aukštesnio lygio 911… Skaityti daugiau »
O Jėzus Kristus Jahvės tarnas pagal Šventą raštą.
O žydai Jahvės išrinktieji pagal Šventą raštą.
Koks Jahvės tikslas skaitykit Šventą raštą
Praverstų tuos nuokrušas eksportuoti pas babajus – galės prieš dekapitaciją papasakoti alach-babachams apie „dialogą ir susitaikymą” beigi „solidarumą, užuojautą, dosnumą ir betarpišką praktišką resursų panaudojimą”. 🙂
Blogis visada gimdo blogį, o kvailumas, deja, kvailumą. Galima tik melstis, bet galima ir veikti. Bet negalima veikti, pasakius b, bet nepasakius a. Negalima kovoti su pasekmėmis, neišsiaiškinus visų priežasčių, dėl kurių kilo pasekmės. Teisus ne tas, kuris galiausiai laimi karą, bet tas, kuris visiškai pašalina karo kilimo priežastis. Deja, labai retai pašalinamos karo kilimo priežastys, ypač tuomet, kai jų yra kelios: autokratija; religijos ir valdžios susiliejimas; turto interesai ir su tuo susijusi klasta; religiniai interesai. Šiame konflikte ypač ryškūs yra religiniai interesai. Ir jie susiję neva su 1300 metų senumo pranašyste apie kalifato įkūrimą ir neva islamo pergale prieš netikėlius. Tokių nevykusių pranašysčių yra visose religijose. Ir būtent jos labiausiai kaitina įvairiausių religinių fanatikų protus. Tad, pirmiausiai, religijos turėtų… Skaityti daugiau »