Rengdamiesi minėti 30-ąsias Baltijos kelio metines Jūsų dėmesiui siūlome Lietuvos ypatingajame archyve saugomus filmuotus kadrus iš 1989 rugpjūčio 22–23 d. vykusių mitingų bei trijų Baltijos tautų akcijos „Baltijos kelias“ ir kviečiame pasidalyti savo prisiminimais bei įžvalgomis, vertinimais. O klausimų prisimenant tą metą, kai jautėmės tokie vieningi ir stiprūs, kad jos tikslas neatrodė per sunkus, neįveikiamas, kyla įvairių. Ir esminių: kodėl tąkart taip stipriai išgyventa bendrystė nevirto pamatiniu Lietuvos valstybės principu, kodėl leidomės taip lengvai suskaidomi ir net supriešinami? kaip galėtume susigrąžinti tuos brolius ir seseris, kurie pasijutę savo tėvynėje svetimi ją apleido? kokie tikslai, idėjos ir veikimo formos ir vėl visus mus sutelktų?
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti. 1989 m. rugpjūčio 22 d.
Vilniaus Kalnų parke susirinkusi daugiatūkstantinė minia dainuoja „Lietuva brangi“.
Operatorius – nenustatytas KGB darbuotojas.
Lietuvos Nepriklausomybės Sąjungos mitingas, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti. 1989 m. rugpjūčio 23 d. I dalis.
Žmonės eina į Vilniaus Kalnų parką, pradeda minėjimą, gieda himną, pagerbia mirusiuosius.
Dalyvauja Lietuvos laisvės lygos, politinių kalinių, Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos, Helsinkio grupės atstovai.
Dainuojama „Lietuva brangi“.
Matyti Stalino ir Hitlerio iškamšos, plakatai „SSRS privalo vykdyti 1920 m. taikos sutartį su Lietuva“, „Imperija, lauk iš Lietuvos“, „Šlovė rezistencijai“ ir kt.
Išeivijos iš JAV atstovas A. Palubinskas kalba apie Lietuvos okupaciją ir Lietuvos tikslą – nepriklausomybę. Minsko liaudies fronto atstovas S. Radkevičius kalba lietuviškai apie Lietuvos KP ideologų padarytą žalą. Baltarusių atstovė lietuviškai ir baltarusiškai kalba apie Baltarusijos situaciją. A. Taujanskas (Kaunas) kalba apie Jaunosios Lietuvos atstovus, grąžinusius karinius bilietus. Moldavijos atstovė (rusiškai) palaiko lietuvių tautą kovoje už laisvę.
V. Petrauskas (Kaunas) kalba apie Sąjūdžio mitinge priimtą rezoliuciją atkurti nepriklausomą valstybę, apie Lietuvos pilietybės įstatymą, kuris gali būti priimtas tik atkūrus laisvą Lietuvą.
Žmonės gieda „Marija, Marija“.
A. Terleckas skelbia eisenos maršrutą į Baltijos kelią.
Operatorius – nenustatytas KGB darbuotojas.
Lietuvos Nepriklausomybės Sąjungos mitingas, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti. 1989 m. rugpjūčio 23 d. II dalis.
Vilniaus Kalnų parke deginamos Stalino ir Hitlerio iškamšos.
Kviečiama atkurti nepriklausomą Lietuvą.
Žmonės su vėliavomis, plakatais eina iš Kalnų parko. Eidami Gedimino prospektu skanduoja „Okupantai namo“, „Laisvę Lietuvai“, „Rusų tankai, lauk“.
Eidami pro KGB rūmus skanduoja „KGB – žmogžudžiai“ ir kt.
Dainuoja „Sėk, sesute, žalią rūtą“.
Baltijos tautų akcijoje „Baltijos kelias“ Vilniaus Katedros aikštėje plėvesuoja daug vėliavų.
Susirinkusi minia žmonių, tarp kurių ir V. Landsbergis su žmona.
Jaunieji skautai išsirikiavę su vėliavomis.
Operatorius – nenustatytas KGB darbuotojas.
Baltijos tautų akcija „Baltijos kelias“ Vilniuje, Ukmergės plente ties Šeškine. 1989 m. rugpjūčio 23 d.
Kalba svečias iš Maskvos apie atsisakymą tarnauti sovietų armijoje, atsisako karinių bilietų.
A. Terleckas kviečia keisti galvoseną.
Kalba buvęs partijos narys apie komunistų moralę, apie tai, kad komunistai turi kovoti už Lietuvos nepriklausomybę.
Toliau – žmonės vaikšto, būriuojasi, girdėti „Lietuva brangi“, žmonės su žvakutėmis.
Gieda himną, praskrendantis lėktuvas barsto gėles.
Operatorius – nenustatytas KGB darbuotojas.
Atmostas Baltija, Bunda Jau Baltija, Ärgake Baltimaad
Trikalbė daina, sukurta Latvijos kompozitoriaus Boris Rezņik. Daina skirta Baltijos keliui – didelei manifestacijai, vykusiai 1989 m. rugpjūčio 23 d., kuri buvo skirta Baltijos šalių Nepriklausomybei bei minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines. Daina kartais dar vadinama Baltijos šalių himnu.
Dainos tekstas lietuvių kalba buvo atliekamas Žilvino Bubelio, latvių kalba – Viktors Burakovs-Zemgals, estų – Tarmo Pihlap.
Ir ateis ta diena. Baltijos kelias.
Rež. R. Stadalnikaitė