Mūsų viešąją erdvę yra užkariavę įvairių rūšių ir atspalvių liberalai. Jie vadovaujasi nuostata, kad verslas apima visą ekonomiką ir kad valstybė yra kad ir neišvengiamas, bet blogis. Pagal šią logiką mokesčiai yra našta ekonomikai – suprask, verslui. Todėl jie švenčia laisvės nuo mokesčių dieną.
Pastarąją galima būtų pavadinti ir kitaip – laisvės nuo valstybės diena. Išeitų, kad tie žmonės nesuvokia ar apsimeta nesuvokiantys, kad mokesčiai yra finansinis viešųjų poreikių tenkinimo šaltinis. Juk iš surinktų mokesčių finansuojamas švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, teisėsauga ir, pabrėžiu, krašto gynyba. Jeigu norime visą tai turėti, turime mąstyti pilietiškai ir mokėti mokesčius. Jeigu jų nenorime mokėti, neturėtume skųstis dėl svarbių viešųjų gėrybių stygiaus ir kokybės. Turime jų tiek, kiek tam skiriame išteklių.
Šiomis dienomis vėl kilo triukšmas dėl pasiūlymo įvesti progresinius mokesčius – sistemą, kurioje gaunantys didesnes pajamas didesne tų pajamų dalimi prisidėtų prie valstybės išlaikymo. Vos pasirodžius šiai iniciatyvai, verslo, taip pat ir bankų, interesų lobistai pradėjo vos ne totalinį puolimą prieš šią idėją. Deja, galimybės reikštis kitai – progresinius mokesčius palaikančiai – nuomonei yra labai ribotos. Pagrindinės žiniasklaidos priemonės intensyviai tiražuoja nuomonę, kad progresiniai mokesčiai sužlugdys ekonomiką, jog pati idėja yra iracionali. Kitą nuomonę turinčių argumentai nutylimi, ją palaikantys asmenys blokuojami.
Ta proga liberaliems „ekspertams“, rinkos fundamentalistams apskritai priminčiau keletą dalykų:
visose išsivysčiusiose šalyse taikoma progresinė mokesčių sistema;
mūsų sistema dideliu laipsniu yra regresinė – joje pagrindinė mokesčių naštos dalis užkrauta mažesnes pajamas gaunantiems;
progresiniai mokesčiai užtikrina vadinamąjį vertikalų teisingumą, kai prie valstybės išlaikymo daugiau prisideda tie, kurie gauna didesnes pajamas, kurių galimybės šia prasme yra didesnės;
progresiniai mokesčiai suteikia galimybę padidinti biudžeto pajamas ir tokiu būdu geriau finansuoti viešųjų gėrybių kūrimą.
Baigdamas turiu du klausimus Lietuvoje veikiančių vakarų bankų vadovams. Pirma, ar tai, ką kalba Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis ir kiti bankų darbuotojai, yra tų bankų oficiali pozicija? Antra, ar jų šalyse taikomi progresiniai mokesčiai tikrai nuskurdino tas šalis?
uz straipsni.Didzioji mokesciu nasta tenka viduriniajai klasei,nes is visai skurdziu ner ka paimti,o didieji pinigu kapsai sugeba suslapstyti savo pinigelius na kad ir Sveicarijos bankuose,firmas registruoja ,,mokesciu rojuose”.Kadangi vidurine klase smaugiama(o ji yra demokratijos pagrindas)-todel ir nelieka tos demokratijos.
Kodėl iki šiol vis dar veikia „Lietuvos” laisvosios rinkos institutas? Kodėl šis „institutas” vadinamas Lietuvos? Jeigu Lietuvos tai šį institutą turėtų išlaikyti iš Lietuvos biudžeto. Kai LLRI skelbiasi, kad yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė ekonominė organizacija tai kodėl kišasi į politikų ekonominius reikalus ir trūbija, kad negalima įvesdinėti progresinių mokesčių? Ar ne todėl jie kemšasi į politinius ekonominius reikalus, kad juos finansuoja įvairios organizacijos, kur LLRI ir nori apsaugoti jas nuo progresinių mokesčių,, kad daugiau tektų otkatų jiems patiems t.y. LLRI.
Geras klausimas. Todėl ir aš klausiu ekonomikos profesoriaus Povilo Gylio: „Kodėl iki šiol vis dar veikia “Lietuvos” laisvosios rinkos institutas? Kodėl šis “institutas” vadinamas Lietuvos? „. —— Taip, 2009 m. vasario 12 d. 11:22 P. Gylys yra delfyje parašęs straipsnį: „Laisvos rinkos ar valstybės likvidavimo institutas?”. Tame straipsnyje galime rasti tokias mintis:”tobulos konkurencijos rinka yra geras teorinis modelis rinkos esmei nusakyti, tačiau tikrovėje gali reikštis tik išimtiniais atvejais. Realiame gyvenime rinka yra persipynusi su viešuoju sektoriumi. Taip pat ji yra pripildyta monopolinių, monopsoninių (kai yra tik vienas pirkėjas) reiškinių, kurie rinką daro nelaisvą, netobulą ir ne tokią teisingą. Pasidairykime po Lietuvą ir pamatysime, kiek joje yra vietinių ir šalies masto monopolijų, monopsonijų, kurios turi galią diktuoti savo valią kitiems rinkos… Skaityti daugiau »
Bus kaip kai kuriose salyse. Tas vienas procentas, jiems nebeapsimokes dirbti , vystyti verslo , nes nuo ju bus nuskaiciuota su visais mokesciais puse sunkiai dirbto ir uzdirbto pelno. Kas to nori atiduoti puse savo pajamu , kai kiti pustu gal ne pirstelio nepajudine. Manau tas vienas procentas nera paskutiniai plugu rankenos, tad jie sugalvos , ar iseis is Lietuvos su visu verslu ir mokes kitiems mazesni mokesti , kaip , kad daug kas perka auto kitose salyse