Jūsų dėmesiui siūlome Vitalijaus Balkaus iš „Savo varpinės“ parengtą interviu su ekonomistu prof. Povilu Gyliu.
Viena iš pokalbio temų – ką išties verti kriterijai, kuriais rinkos ekonomikos adeptai „matuoja“ ekonominius procesus. Tarkim, šio požiūrio atstovai, vieninteliai, galintys dėstyti savo požiūras viešojoje erdvėje, nepaliauja džiūgavę, jei „ekonomika kyla“ ar „BVP dalis vienam gyventojui auga“, ir, atvirkščiai, nerimsta, pastebėję BVP kaitos grafikuose neigiamus šio rodiklio poslinkius, ir visiškai nekelia esminio klausimo: ar tikrai tai, kad pagaminama vis daugiau prekių, bankai išduoda vis daugiau paskolų, o vartotojai vis drąsiau leidžia pinigus, vertintina kaip absoliutus gėris?
Laidoje bus aptarta ne tik ekonomikos moksle vykstanti ideologinė kova ar vien rinkos ekonomika pasikliaunančių ekonomistų daroma esminė klaida, bet ir tai, kas yra „anti-ekonomika“, kur buvo neteisus Karlas Marksas ir kodėl būtina keisti požiūrį į išteklius, jei nenorime išvysti civilizacijos žlugimo. Pašnekovai apsvarstys ir tai, kaip ir kodėl kyla karai, kuo gali baigtis vis aštrėjanti Kinijos ir Vakarų civilizacijos kova dėl išteklių, kokių pasekmių gali turėti tai, kad viena iš šio „fronto linijų“ šiuo metu driekiasi Afrikoje.
Prisiminęs Islandijos bankų aferą ir brandžios pilietinės visuomenės atsaką į raginimus visiems piliečiams prisiimti atsakomybę už bankininkų nusikaltimus, P. Gylys palygins Lietuvos valdžios veiksmus, kurių ši ėmėsi ištikus 2008 metų krizei, aptars ir priežastis, dėl kurių Lietuva, tąkart atsidūrusi ties bedugne, apsisprendė ir toliau skolintis itin brangiai. Profesorius atsakys ir į klausimą, kiek eilinis lietuvis turi turėti lėšų, kad jaustųsi oriai.