Šiandien buvo priimtas dar vienas ažiotažą žiniasklaidoje sukėlęs teismo verdiktas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo (AT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija priėmė sprendimą, išteisinantį Prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo.
Aiškinantis, kodėl šią bylą nagrinėjo išplėstinė teisėjų kolegija, buvo pasakyta, jog tai daroma esą dėl to, kad būtų suformuota teismų praktika. Galutinis sprendimas, švelniai tariant, keistas. Keturi iš septynių teisėjų nutarė, kad duomenys, ant kurių uždėtas grifas „slaptai“, gali būti paviešinami ir kad tai nėra joks nusižengimas.
Gerbiami teisėjai Dalia Bajerčiūtė, Vytautas Masiokas ir Alvydas Pikelis nesutiko su D. Ulbinaitės išteisinimu, todėl pareiškė savo atskirąsias nuomones. Jeigu valstybės nuopuolis tęsis, jie karjeros nepadarys. Bet išliks istorijoje kaip sąžiningi profesionalai. Šių teisėjų pavardės buvo išviešintos, o apie likusius teisėjus nutylima. Klausimas, kas jie ir kodėl jie slepiami? Gaila, bet pastarieji keturi teisėjai priėmė ne teisę formuojantį sprendimą, bet žingsnį, kuris gali iškreipti teismų praktiką. Kas gali paneigti, kad teisėjai pamynė fundamentalius teisės principus, šitaip prisidėdami prie teisinės sistemos bei valstybės pamatų griovimo?
Nerimą kelia faktas, kad tokia nauja teismų praktika ateityje gali pridaryti daug žalos valstybei, kurios keturi teisėjai neįžvelgė. Užtenka įsivaizduoti situaciją, kai ateityje nutekinus slaptą informaciją, nustačius kaltą asmenį, po šiandieninės Aukščiausiojo Teismo nutarties suformuotos teismų praktikos jis bus išteisintas. Tai prieštarauja ne tik teisei, bet ir sveikai nuovokai.
Vieša paslaptis yra tai, kad Lietuvoje teisinėms institucijoms yra daromas politinis spaudimas. Aptariamas AT sprendimas šią versija tik sustiprina.