Europos Sąjunga yra panašioje padėtyje, kaip Tarybų sąjunga prieš subyrėjimą, sako ne visų mėgiamas G.Sorošas.
Taip manančių vis daugiau ir Lietuvoje. Egzistuoja du variantai. Pirma, diskutuoti, kaip galima būtų reformuoti ES, kad ji išliktų. Ir, antra, apsimesti, kad nieko ypatingo nevyksta. Tiesiog business as usual.
Antruoju atveju byrėjimo scenarijus darosi dar realesnis. Mūsų “elitas” – sisteminės partijos, LRT ir t.t. ignoruoja ES kylančias grėsmes, blokuoja bet kokias konceptualias diskusijas Europos ateities klausimais. Jis kritiškai, bet konstruktyviai mąstančius nurašo į “kremlinius” ir kitokius nesusipratėlius. Ir taip prisideda prie dezintegracinių tendencijų.
Bet ar gali R.Miliutės. R.Valatkos, I.Makaraitytės, N.Pumprickaitės, A.Ramanausko lygio žmonės suvokti gilumines mūsų kontinente vykstančių procesų priežastis?
Atsakau- tikrai negali. Manau, proceso nesuvokia ir D.Grybauskaitė, S.Skvernelis, V.Pranckietis, R.Karbauskis ir kiti politinio olimpo atstovai.
Tokiu būdu mūsų nomenklatūra prisideda prie Tarybų sąjungos kolapso scenarijaus pasikartojimo ES mastu. Per savo idiotizmą, t.y. per bendrųjų Europos reikalų esmės nesupratimą.
Ne kartą apie tai esu rašęs tiek savo publicistikoje, tiek mokslinėse publikacijose. Taip pat ir tik ką publikuotoje knygoje “Antiekonomika”. Bet juk mūsų “elitas” knygų neskaito…
G.Sorošas gana teisingai konstatuoja, tačiau nieko konstruktyvaus jis nesiūlo. Turiu omenyje paradigmiškai pagrįstą ES gelbėjimo strategiją.
Vien euroskeptikų kritika šiuo atveju nepadės. Kaip tarybinei sistemai nepadėjo tos sistemos kritikų persekiojimas.
Susipažinkime: tai svarbu ne tik Europai kaip civilizacijai, bet ir Lietuvai kaip jos daliai.
