DELFI.lt
Virusas mus verčia keisti mąstymo ir veikimo būdus. Tai, ko nepadarė gausūs analitiniai centrai ir universitetai, daro virusas. Jis mums įsakmiai sako: valstybė yra reikalinga. Mat išgarbinta rinka nepajėgi išspręsti pandemijos sukeltų problemų. Nes tos problemos didžia dalimi yra ne privačios, bet bendros, nacionalinio lygio bėdos. Sekite svarbiausias naujienas socialiniuose tinkluose!
Kadangi tos bėdos yra grėsmė ekonominiam nacionaliniam saugumui, jų neutralizavimui reikalingi dideli jungtiniai visuomeniniai ištekliai. Jie yra du: pirma, žmonių solidarumas nukreiptas į tų grėsmių neutralizavimą (tai vadinama socialiniu kapitalu) ir, antra, mūsų bendri, viešieji finansiniai ištekliai, kurie didžiąja dalimi formuojami per mokesčių sistemą.
Virusas gerokai apgriovė įprastinę ekonominę tvarką. Taip pat ir viešuosius finansus. Stabdant ar pristabdant verslą, mažėja jo ir ten dirbančių darbuotojų pajamos, mažėja ūkio subjektų perkamoji galia ir, atitinkamai, prekių apyvarta. O tai reiškia, kad į biudžetą surenkama mažiau tiesioginių ir netiesioginių mokesčių.
Per septynis šių metų mėnesius mokestinių pajamų gauta 15 proc. mažiau nei planuota. Taigi, biudžeto pajamos mažėja, tačiau, norint nenumarinti viešojo sektoriaus, tenka jį ir toliau finansuoti iš viešųjų finansinių išteklių. Juk neuždarysi mokyklų, kolegijų, neišformuosi policijos struktūrų.
Bet viešuosiuose finansuose – skylė. Todėl elementaru – tenka skolintis. Pinigų krizės metų reikia ne tik viešajam sektoriui ar socialinei apsaugai, bet ir verslui. Taip, tam pačiam, kuris taip nenoriai prisideda prie adekvačių viešųjų finansų, paprastai kalbant, biudžeto papildymo. Jis tam, kad galėtų pateisinti savo nenorą prisidėti prie bendrųjų nacionalinių reikalų, net specialius institutus steigia.
Ryškiausias pavyzdys – Lietuvos laisvos rinkos institutas. Tačiau virusas jį gerokai pritildė. Lietuva šias metais jau pasiskolino daug – mažne 4,5 milijardų eurų. Patį skolinimąsi, nori nenori, tenka palaikyti, pripažinti neišvengiamu – jei nenorim valstybės, kaip viešųjų paslaugų kūrėjos, kracho, turim turėti tų paslaugų finansavimo šaltinį. Pinigų spausdinti negalim, belieka skolintis.
Bet nuo čia prasideda problemos. Pirmiausia, ar tikrai mums tiek reikia, ar nebuvo PERTEKLINIO skolinimosi?
Rimto paaiškinimo iš Premjero ir finansų ministro lūpų neteko girdėti. Gal buvau neatidus, bet ir Prezidentas ta tema nėra pasisakęs. Antra, ir tai – dar rimtesnis klaustukas. Ar egzistuoja rimta viešoji biudžetinių pinigų apskritai ir pasiskolintų pinigų panaudojimo kontrolė?
Straipsnio tęsinį skaitykite portale DELFI.lt ČIA.