Jei piliečių teritorijoje nėra, o yra vien tik zuikiai – lietuviško paso nešiotojai, valstybės, kaip bendrojo gėrio kūrėjos, būti negali.
Gerai, kad bent dalis lietuvių nėra zuikiai, todėl ir valstybės dar šiek tiek turime.
Ar ji išliks, priklausys nuo to, kaip keisis zuikių populiacija. Jei jų mažės, valstybės galios augs ir bendrojo gėrio daugės.
Šį A.Dulkio tekstą turi perskaityti kiekvienas pilietiškumą išlaikęs žmogus. Ypač jei jis politikas, politologas ar ekonomistas.
Arūnas Dulkys. Zuikių lenktynės
Kaune yra rengiamos velykinės „Zuikių lenktynės“, kurių dalyviams keliamas vienintelis reikalavimas – atvykti su zuikio ausimis, uodega ar kita šio žvėrelio atributika. Šis renginys – tai studentų dovana miestui. Jame renkamos aukos vaikų namų globotiniams, o dalyviai ir žiūrovai gali mėgautis šventiniu koncertu. Lenktynių trasos distancija – tik apie 900 metrų – įveikiama daugeliui, tačiau toks renginys neįvyktų, jei į jį užsiregistruotų 100 proc. zuikiautojų. Kodėl?
Kartą Gabrovo mieste, humoro sostinėje, nerūpestingieji gabroviečiai susitarė atsinešti po kibirą gero vyno, supilti jį į vieną didelę statinę ir pasidovanoti ją miesto šventės proga. Kai buvo paragautas pirmasis šventinio vyno samtis, pasirodė, kad statinėje – tyrų tyriausias vanduo. Taigi, kiekvienas gabrovietis tikėjosi, kad tas vienas kibiras vandens milžiniškoje statinėje vyno nepagadins. Kaip ir gabroviečiai, dalis mūsų savo energija, laiku ir kitais ištekliais taip pat neprisidedame prie bendrų reikalų sprendimo arba vengiame prisidėti prie viešųjų gėrybių kūrimo. Atitinkamai kyla to kūrimo sąnaudų padengimo problema. Ši rimčiausia su viešųjų gėrybių kūrimu valstybėje susijusi problema vadinama zuikiavimu.
Zuikiavimas dažnai lyginamas su važiavimu viešuoju transportu be bilieto. Ekonomikos vadovėliai zuikiavimą tapatina su išsisukinėjimu ir veltėdžiavimu. Lietuvos padangėje šis terminas sutinkamas retai. O užsienio spaudoje zuikiavimas, arba angliškai free-riding, analizuojamas gana dažnai. Zuikiavimas pasireiškia įvairiomis formomis: galima išvengti privalomos karinės tarnybos, nebalsuoti rinkimuose, nemokėti mokesčių. Zuikiauja valstybės, jeigu jos neįneša proporcingo įnašo tarptautinėms problemoms spręsti, tačiau naudojasi teigiamais tų sprendimų rezultatais. Egzistuoja ištisa zuikiavimo hierarchija: zuikiauja ir politikai, ir valstybės tarnautojai, ir verslininkai.
Ar zuikiavimas kam nors kenkia? Neabejotinai. Kuo aukštesniame lygmenyje pasireiškia zuikiavimas, tuo didesnė jo griaunamoji jėga. Socialinis susitarimas tarp piliečių ir valstybės? Zuikių valstybėje jis neįmanomas. Nepasitikėjimas sudaro sąlygas zuikiauti. Lengviausia įžvelgti sąmoningą zuikiavimo atvejį, tačiau gyvenimas kupinas aplinkybių, kuriomis zuikio elgsena pasirenkama turint ne visą informaciją. Nežinojimą taip pat kuria zuikiai. Jie mažina patikimos informacijos kiekį ir taip informacijos amžių paverčia dezinformacijos amžiumi.
Pavyzdžiui, tarnautojai disponuoja informacija, kurią reikia žinoti, kad būtų priimtas tinkamas sprendimas, tačiau jos nepateikia. Kaip antai Lietuvoje vykdomosios valdžios veiklos ataskaitose trūksta net 60 proc. informacijos apie nepasiektus rezultatus. Kitas pavyzdys – su valstybės biudžetu susijusius sprendimus priimame disponuodami tik pajamų ir išlaidų pinigų srauto rodikliais, o verslui bei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vyriausybėms įprasto grynojo turto rodiklio neanalizuojame.
Straipsnio tęsinį skaitykite IQ.alfa.lt portale ČIA.