VSD skandalą bandoma paskandinti detalėse – senas propagandistų triukas. Nesvarbu, kas kelia klausimus, kaip juos kelia… Esminis klausimas: ar tikrai VSD, kaip nacionalinį interesą turinti ginti struktūra, nėra naudojama kokios nors partijos ar grupuotės interesams įgyvendinti? ar ji nedalyvauja vidaus politikos kovose palaikydama vienas ir gniuždydama kitas politines jėgas? ar ji nevykdo aukščiausių valstybės pareigūnų ASMENINIŲ užgaidų.
Jei tai būtų tiesa, VSD elgesį galima būtų vadinti lietuvišku Votergeitu. Su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis.
Nepainiokime esminių dalykų – saugumo tarnyba ne tik gali, bet ir turi rinkti informaciją analizuodama grėsmes valstybei. Ji gali sekti Povilą Gylį, Arvydą Anušauską, Gabrielių Landsbergį ir t.t. Bet tai turi būti daroma išimtinai nacionalinio saugumo sumetimais. Dalyvauti vidinėse partijų ir grupuočių kovose, vadinasi, laužyti mūsų Konstituciją, pažeisti demokratinės politinės kovos principus.
Kaip ilgametis politikos ir viešojo gyvenimo dalyvis, turiu daugybę netiesioginių įrodymų, kad VSD ir kitos spectarnybos nesielgia pagal Konstituciją ir įstatymus ir aptarnauja vieną politinę jėgą. Spėkit kurią.