Alia Zinkuvienė | vakarozinios.lt
Iš prezidentūros pasklidusi informacija, neva šalies vadovės teiktai kandidatei į Generalinės prokuratūros vadovus Editai Dambrauskienei buvo siūloma „išsipirkti“ šį postą, nebus tiriama, mat STT nenustatė jokių faktinių duomenų apie galimą nusikaltimą. Nė nemėgino nustatyti, nes, anot Seimo nario Povilo Urbšio, nedrįso peržengti raudonos linijos, nubrėžtos S.Daukanto aikštėje.
STT veiklos specifiką puikiai išmanantis P.Urbšys teigė, kad tarnyba taip elgiasi, kai nenori pradėti tyrimo ir nustatyti visas aplinkybes, kuriomis atsirado frazė apie posto „išsipirkimą“.
Pasak jo, rimti tyrimai, o ne jų imitacijos vyksta taip, kaip dirbo Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis, tačiau iš jo medžiaga buvo skubiai atimta ir perduota STT.
„Jeigu G.Jasaičiui būtų pavykę apklausti liudininkus ir būtų paaiškėję, kad frazė apie išsipirkimą tikrai nuskambėjo, kitas žingsnis turėjo būti pati prezidentė. Bet kadangi prezidentės apklausti negalima, buvo padaryta viskas, kad tokios apklausos nebūtų“, – mano P.Urbšys.
Anot jo, tai rodo, kad STT vadovybė, matyt, po Daivos Ulbinaitės bylos suprato, kad iš S.Daukanto aikštės nubrėžtų raudonų linijų peržengti negalima.
„Matome, kad gali būti selektyvus teisingumas, kuris vykdomas ne pagal įstatymus, o pagal politikų nurodymus, – sako parlamentaras. – Atrodo, kad grįžtame prie sovietinių laikų, kur teisėsauga tėra valdžios organo dalis. Tik anksčiau tas organas buvo viena neklystanti komunistų partija arba vienas neklystantis partijos sekretorius, o dabar tik pavadinimai pasikeitę, bet gyvenimas valstybėje sukamas aplink vieną neklystantį asmenį.“
Parlamentarui keistai atrodo, kad parlamentinėje valstybėje prezidentas kviečiasi „ant kilimo“ parlamentinių komitetų narius ir kaip koks valstybės viršininkas nurodinėja, kaip jie turi elgtis.
„Prieš kelias dienas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams prezidentė iš viso neturėjo ko pasakyti, bet, svarbiausia, visi iškviestieji džiaugėsi esantys pamaloninti, kad pakviesti ir nufilmuoti, – ironizavo P.Urbšys. – Bet jeigu politinės partijos ir Seimas kai kuriais atvejais nesugeba išsaugoti Konstitucijos ir rinkėjų jiems deleguotų galių, vadinasi, kažkas jas perims ir jie liks tik statistai, turintys mažiau galių nei kai kurie prezidentūros patarėjai.“
Paklaustas, kur gali nuvesti valstybę tokia galių migracija, P.Urbšys nė neabejojo: „Žinia kur – į šviesų rytojų, į LTSR…“