Neseniai Seime buvo priimtas įstatymas dėl skiriamos socialinės paramos panaudojimo savivaldybėse. Kuo šios įstatymo pataisos bus naudingos visuomenei?
Šiuo įstatymu savivaldybėms perduodama funkcija savarankiškai skirstyti socialines pašalpas – šildymo bei socialinio būsto nuomos kompensacijas.
Įstatymo svarstymo metu pastebėjau, jog pagal naująjį įstatymą savivaldybės neįpareigojamos sutaupytas lėšas pirmiausiai naudoti socialinei paramai. Socialinę paramą sudaro ne vien tik lėšos kompensacijai ar būsto nuomai, bet ir dienos centrų išlaikymui, stacionariai globai, paslaugoms, teikiamoms į namus, aprūpinimui avalyne, rūbais, maistu. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė, šių metų pradžioje iš karto gavusi 23 mln. Lt socialinei paramai, 16 mln. Lt suplanavo panaudoti pagal paskirtį, o 7 mln. Lt paskirstė savo nuožiūra. Kiek man teko kalbėtis su įstaigomis ir įmonėmis, kurios teikia socialinės paramos paslaugas, susidarė įspūdis, kad lėšos jų nepasiekė ir buvo panaudotos taip, kaip socialinę paramą suprato pati savivaldybė.
Manau, tai nėra teisinga, todėl pasiūliau įstatymo projektą, kuriuo nepanaudotos socialinei paramai skirtos savivaldybių biudžeto lėšos, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia būtų naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Seimas šiam siūlymui pritarė, tad šiuo metu savivaldybė yra įpareigota ne savivaliauti, o atsižvelgti į socialinius miesto gyventojų poreikius.
Jūsų bei Jūsų kolegų teikimu buvo pakeistas Etikos ir procedūrų komisijos formavimo principas. Kokią įtaką šie pokyčiai darys pačios komisijos darbui?
Inicijuotos pataisos pakeis komisijos sudarymo principus, todėl Etikos ir procedūrų komisija nebefunkcionuos kaip politinio susidorojimo įrankis. Kai pradėjau dirbti šioje komisijoje, mane nustebino, kad jos sprendimai dažniausiai priimami vadovaujantis ne statutu ar įstatymu, o Seimo papročiais, priklausomai nuo daugumos, kuri tuo metu sudarė šią komisiją. Komisiją bandė panaudoti ir Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės išsaugojimui. Kadangi komisijos nariai nesutiko dalyvauti šitame farse, buvo bandyta su jais susidoroti. Po šių įvykių aš ir keli kolegos atsisakėme dalyvauti komisijos darbe. Seimo narys Algirdas Patackas pasiūlė Seimui šios problemos sprendimo būdą – pakeisti komisijos sudarymo principą. Asmeniškai teko įdėti nemažai pastangų, kad ši pataisa būtų įtraukta į Seimo darbotvarkę ir būtų priimta.
Pagal naujai priimtą įstatymą komisija bus sudaroma tokiu principu: mažuma pasiūlys šešis Seimo narius iš daugumos, o dauguma – penkis iš mažumos. Tiek mažuma, tiek dauguma taps atsakinga už paskirtus žmones. Turiu vilčių, kad komisijos darbas tikrai pasikeis, bet nenustebsiu, jei jos sudėtyje manęs jau nebebus, nes dauguma norės matyti labiau sukalbamą Seimo narį. Tuo pačiu esu įsitikinęs, kad šioje komisijoje neliks žmonių, kurie aklai vykdys partinius interesus, nesivadovaudami etika ir procedūromis.
Kalėdos ir adventas – laikas, kai visi skuba. Paskubėjo taip pat ir partija „Tvarka ir teisingumas“, skubos tvarka pasiūliusi priimti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios sušvelnintų bausmes už kyšininkavimą ir panaikintų baudžiamąją atsakomybę už prekybą poveikiu. Kur taip skuba ši partija?
Ši partija skuba, nes nori padėti saviškiams išvengti atsakomybės korupcinėje byloje, susijusioje su Vidaus reikalų ministerijos vykdytais viešaisiais pirkimais. „Šiame ikiteisminiame tyrime surinkta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad dabartinis Seimo narys Rimas Antanas Ručys, veikdamas organizuotoje grupėje su ministro patarėju Ervinu Raistenskiu ir buvusiu viceministru Algimantu Juocevičumi, pasiskirstė užduotis ir vaidmenis nusikalstamai veikai daryti. R. A. Ručys susitarė su Rolandu Skaisgiriu priimti iš jo didesnį nei 250 MGL vertės kyšį partijos naudai, pažadėjus kartu su valstybės tarnautojais E. Raistenskiu bei A. Juocevičiumi paveikti valstybės instituciją VRM ir jos valstybės tarnautojus, kad pastarieji, vykdydami savo įgaliojimus, neteisėtai veiktų Skaisgirio atstovaujamų įmonių interesų naudai“. Tai citata iš generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą dėl R. A. Ručio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Iš to, kas išdėstyta, darosi aišku, kodėl reikia paskubomis siūlyti įstatymo pataisą. Šiomis pataisomis norima panaikinti prekybą poveikiu, kad veikėjai iš korupcinio skandalo išliptų sausi.
„Tvarka ir teisingumas“ šį projektą ketino prastumti labai tyliai. Praėjusios savaitės vakariniame posėdyje, kai dalyvavo labai mažas skaičius Seimo narių, jie gavo pritarimą ir jau buvo suplanuota, kad paskutiniame posėdyje, antradienį, pataisa būtų priimta. Net Seimo pirmininkė L.Graužinienė buvo pasiruošusi šį klausimą teikti skubos tvarka. Teko prisidėti, kad visuomenė sužinotų apie minėtos partijos ketinimus. Įvykęs viešas skandalas dėl teikiamo aiškiai korumpuoto įstatymo projekto sustabdė šio įstatymo priėmimą.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai – klasikinis politikos kriminalizavimo pavyzdys: partijos, virstančios nusikalstamais dariniais, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, o po to naudojasi savo politinėmis galiomis, kad tuos įstatymus panaikintų. Manau, tokiu būdu yra kuriama ne demokratinė nepriklausoma, bet mafijinė valstybė. Tokios valstybės kūrimas nevyksta ir be kitų valdžios partijų palaikymo. Kaip jau minėjau, Seime pateiktas įstatymo projektas buvo privalomai įtrauktas į darbotvarkę. Pagal procedūras, norint privalomai įtraukti į darbotvarkę klausimą, reikia surinkti atitinkamą palaikančių Seimo narių skaičių. Kad šitas projektas privalomai būtų įtrauktas, pritarė net 59 Seimo nariai. Pasirašė dauguma – du trečdaliai Socialdemokratų frakcijos narių, du trečdaliai Lenkų rinkimų akcijos narių, tenka apgailestauti – ir du trečdaliai Mišrios Seimo narių grupės: dalis jų buvo suklaidinti, kiti veikė sąmoningai. Tam pritarė ir dalis konservatorių, aš jau nekalbu apie partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partiją… (visas pasirašiusiųjų sąrašas ČIA – red. past.)
Šiuo metu sudaryta komisija dėl R. A. Ručio teisinės neliečiamybės panaikinimo, kuriai buvo nurodyta savo išvadas pateikti tiktai kitų metų kovo 14 d. Buvo suformuluotas siūlymas, jog išvados būtų pateiktos greičiau, t. y. sausio 14 d., tačiau socialdemokratams siūlymo nepalaikius, partija „Tvarka ir teisingumas“ ir toliau vilkina teisinės neliečiamybės atėmimo procedūrą. Negana to, komisijos pirmininku paskirtas Darbo partijos frakcijos atstovas. Darbo partija jau bandė saviems nariams Seimą paversti slėptuve nuo baudžiamosios atsakomybės. Manau, kad ši komisija taip pat bandys Seimą paversti slėptuve partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovui.
Gruodžio 18-ąją, paskutiniame šiųmetyje tarybos posėdyje pilietinis judėjimas KARTU miesto tarybai ir merui Vitalijui Satkevičiui įteikė du kreipimusis. Pirmasis jų – dėl autobusų stoties išpirkimo iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“. Ką juo norėta pasakyti ir kokia žinia nusiųsta miesto valdžiai bei visuomenei?
2014–2020 metais penkiems didiesiems Lietuvos miestams bus skirta 755,7 mln. Lt tikslinės ES paramos, iš jų Panevėžio miestui – 68,6 mln. Lt. Šios investicinės programos tikslas – didinti Panevėžio konkurencingumą, patrauklumą, gerinti užimtumo galimybes. Tai yra šansas mūsų miestui atsigauti. Deja, matome, kokiu keliu eina savivaldybė. Užuot skiriamas lėšas kuo maksimaliau panaudojus situacijai mūsų mieste gerinti, neįklampinant miesto į dar didesnes skolas, einama priešingu keliu.
Panevėžio miesto taryba priėmė sprendimą išpirkti autobusų stotį iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“ motyvuodama tuo, kad kitaip nebus galima panaudoti šios ES paramos, nes tokiomis sąlygomis ji negali būti skiriama uždarosioms akcinėms bendrovėms. Autobusų parko vadovas tarybos posėdyje vienareikšmiškai teigė, kad autobusų stotis su aikštele turi būti parduota rinkos kaina, nes kitaip bus apkaltintas pridaręs bendrovei nuostolių. Tačiau UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nėra R. Petukausko UAB – tai yra savivaldybės įmonė. Juk savivaldybė sprendžia, kaip įgyvendinti projektą, kad nepatirtų finansinių nuostolių. Tuo labiau, kad analogiškų atvejų Lietuvoje yra buvę.
Su tokia situacija buvo susidūrusi ir Tauragės savivaldybė, kuriai reikėjo įsisavinti ES paramą autobusų stoties rekonstrukcijai ir aplinkos sutvarkymui. Tauragės savivaldybės taryba paprasčiausiai nusprendė perimti autobusų stotį, nurodžiusi administracijos direktorei atitinkamai sumažinti Tauragės autobusų parko įstatinį kapitalą. Stotis buvo perimta, autobusų parko įstatinis kapitalas sumažintas anuliuojant dalį savivaldybei priklausiusių akcijų. Tokiu būdu ES lėšos buvo panaudotos viešajam interesui. Tauragės savivaldybė neprisiėmė jokių papildomų finansinių įsipareigojimų išpirkdama autobusų stotį iš savo įmonės, tai yra – iš savęs.
Panevėžio savivaldybės įmonės UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Panevėžio energija“ yra tapusios savivaldybėmis savivaldybėje ir miesto tarybos nariai nesugeba jų sukontroliuoti – įmonės piktnaudžiauja savo išskirtine padėtimi. Todėl judėjimas KARTU pasisakė prieš miesto tarybos 2014 metų lapkričio 27 d. sprendimą, kuriuo miesto savivaldybė numatė už reikšmingą kainą įsigyti Panevėžio autobusų stotį iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“. Pareikalavome, kad būtų vadovaujamasi kitų savivaldybių pavyzdžiu ir sprendimas būtų pakeistas.
Be abejo, išlieka klausimas, ar miesto taryba išgirs mūsų kreipimąsi. Manau, kad šansų mažai… Jeigu po 2015 m. kovo 1 d. savivaldos rinkimų pasikeis savivaldybės tarybos sudėtis ir ateis žmonės, kurie yra laisvi priiminėti sprendimus, naudingus miesto žmonėms, šis sprendimas gali būti peržiūrėtas. Esant reikalui – net inicijuotas teisinis įvertinimas su siūlymu patraukti atsakomybėn asmenis, dėl kurių kaltės buvo priimti miestui žalingi sprendimai.
Antrasis įteiktas kreipimasis miesto tarybai ir merui gruodžio 18-osios tarybos posėdyje buvo dėl V. Alanto gatvės eksploatacijos.
Mes buvome priversti kreiptis į miesto tarybą matydami, kaip ji toleruoja savivaldybės administracijos darbuotojų nekompetenciją ir aplaidumą. Priminsiu – skandalas kilo, kai paaiškėjo, kad už tuos pačius darbus yra sumokėta du kartus. 2008 metais savivaldybės įmonė UAB „Aukštaitijos vandenys“ įregistravo kaip savo nuosavybę nuotekų vamzdyną, nutiestą V. Alanto gatvėje. Tie patys darbai dar kartą buvo priduoti, kai darbus atliko AB „Panevėžio keliai“.
Paviešintoje informacijoje paaiškėjo, jog tokia situacija susidarė dėl savivaldybės administracijos direktorės bei Statybos ir statinių priežiūros skyriaus aplaidaus darbo. Savivaldybės administracijos 2014 metais organizuotame konkurse gatvei užbaigti techninėse sąlygose buvo nurodyta vėl pakloti tą patį vamzdyną, kuris jau 2008 metais buvo priduotas. Būtent dėl šios priežasties patirdami nepatogumus, miesto gyventojai niekaip negalėjo naudotis jau nutiesta gatve.
Nežinau, sutapimas ar ne, bet po mūsų kreipimosi dėl V. Alanto gatvės eksploatacijos pradžios, kuriuo mes pareikalavome administracijos direktorės atsakomybės už šį aplaidų darbą, taryba ryžosi sudaryti taikos sutartį. UAB „Gerbusta“ įsipareigojo grąžinti 75 tūkst. Lt sumą už neva atliktus darbus. Pinigai bus grąžinti Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Jeigu administracijos direktorė būtų laiku sureagavusi, o Statybos ir statinių priežiūros skyrius techninėse sąlygose nebūtų nurodęs antrą kartą atlikti tuos pačius darbus, šiuos pinigus buvo galima panaudoti kitų miesto gatvių sutvarkymui. Deja, jau tapo taisykle, kad skirtos lėšos yra nepanaudojamos ir net grąžinamos atgal į biudžetą. Ko gero, esame turtingiausia savivaldybė Lietuvoje, jei taip elgiamės su mums skirtomis lėšomis.
Dabartinė miesto taryba yra politiškai neįgali įvertinti administracijos direktorės Kristinos Nakutytės (Vareikienės) nekompetenciją ir aplaidumą. Ją įvertinti gali tik neabejingas rinkėjas.
Po tarybos posėdyje perskaityto kreipimosi dėl V. Alanto gatvės eksploatacijos Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius uždavė klausimą, kodėl Jūs neprisiimate atsakomybės dėl šio aplaidumo, o tarybos narys Viktoras Trofimovas pasigedo Jūsų, kaip Seimo nario, pareigų vykdymo ir teiravosi, kodėl pats neorganizavote susitikimų su tarybos nariais tokiais svarbiais visuomenei klausimais.
Miesto meras Vitalijus Satkevičius bando primesti man atsakomybę už tai, kas vyko 2007 – 2009 metais. Tenka priminti, kad tuo metu, kai UAB „Aukštaitijos vandenys“ vykdė darbus už ES ir Vyriausybės paramą, darbai buvo atlikti, priduoti ir įregistruoti. Už darbus, kurie nebuvo atlikti, o tik imituojami, UAB „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius Rimantas Liepa buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo jis yra nuteistas pusketvirtų metų laisvės atėmimo. Šią aferą išaiškino STT Panevėžio valdyba, kuriai tuo metu teko vadovauti.
Beje, kai išaiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ padarytos aferos ir teismas nušalino tuometinį generalinį direktorių R. Liepą nuo pareigų, miesto meras V. Satkevičius niekaip nesiryžo su juo nutraukti darbo sutarties. Taigi, kas dėl manęs, aš savo pareigą atlikau – to nepasakyčiau apie V. Satkevičių.
Problema iškilo 2014 metais, savivaldybei nurodžius atlikti tuos pačius darbus. Manau, kad R.Liepos patirtis ir privertė miesto merą neleisti lengva ranka sumokėti antrą kartą už tuos pačius darbus. Deja, V. Satkevičiui eilinį kartą neužtenka ryžto išreikšti nepasitikėjimą savivaldybės administracijos direktore.
Miesto tarybos nario V. Trofimovo, kuris pasigedo susitikimų su manimi rūpimais klausimais, norėčiau pasiteirauti: gal tarybos narys ir į jį panašūs politikai save laiko mažais vaikais, kuriuos Seimo narys turi surinkti ir paaiškinti, jog jie nedelsiant privalo pareikalauti savivaldybės administracijos direktorės ir kitų atsakingų darbuotojų atsakomybės už skandalingus sprendimus dėl V. Alanto gatvės? Ar Seimo narys turi priminti, jog prieš posėdį tarybos narys privalo pasidomėti, kaip ES paramą autobusų stočių rekonstrukcijai panaudojo kitos savivaldybės? V. Trofimovas be savo buvusio boso Vito Matuzo jaučiasi tarsi našlaitis, kuriam sunku savarankiškai vykdyti tarybos nario pareigas, bet tikrai joks Seimo narys nepadės jam susivokti, kaip jis jas turi vykdyti.
Ką tik atšventėme gražiausias metų šventes – Kalėdas, artėja Naujieji Metai. Ko palinkėtumėte visiems panevėžiečiams?
Linkiu, kad Naujieji Metai atneštų daugiau vilties, meilės ir tikėjimo. Didžiausios dorybės – tikėjimas, viltis, meilė – skleidžiasi mumyse tiek, kiek esame atviri gyvenimui dėl kito. Ypatingai neleiskite mums, politikams, to pamiršti per 2015 metus. Pabandykime KARTU dorą sugrąžinti į politiką.
Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė