Viktorija Polzunovaitė
Siūlome ištrauką iš Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus portalo interviu su Seimo nariu Povilu Urbšiu.
Kaip Jūs vertinate prezidentės [metinį – Tiesos.lt] pranešimą ir ar iš tiesų jame juntamos priešrinkiminės nuotaikos?
Akivaizdu, kad pranešimas skirtas rinkiminei kampanijai. Jeigu ankstesniuose pranešimuose prezidentė įvardydavo problemas ir nurodydavo, kaip jas reikėtų spręsti, dabar buvo demonstruojama, kad ji kai ką išsprendė.
Įsigilinus į pranešimo turinį nesunku pastebėti, kad kai kurios temos iš viso nepaliestos. Lietuvoje labai aktuali socialinės atskirties problema, o jai skirti tik keli sakiniai: „Socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui“ ir „Tik turėdami darbo mūsų žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs savo valstybėje“. Nereikia būti prezidentu, kad padarytum tokią išvadą.
Lietuvos Respublikos vadovė turėtų ne tik akcentuoti problemą, bet ir paskatinti jos sprendimą. Lietuvoje pusė milijono šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Vienam žmogui tenka 749 Lt per mėnesį. Vidutinę pensiją Lietuvoje sudaro 748 Lt. Tai vienu litu žemiau nustatytos skurdo rizikos ribos. Taigi, praktiškai kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Remiantis Eurostato duomenimis, pagal socialinę atskirtį mes esame ketvirtoje vietoje nuo galo… Ten rasime Latviją, Rumuniją, Bulgariją. Pagal šešėlinės ekonomikos lygį – vėlgi esame paskutiniame ketvertuke, kartu su tomis pačiomis valstybėmis.
Tai yra viena didžiausių mūsų problemų, bet prezidentė nepasiūlo jokių sprendimo būdų. Iki šiol valstybė neturi kompleksinės programos, kaip mažinti socialinę atskirtį, tačiau prezidentė neranda savyje jėgų pripažinti, kad per visą savo kadenciją ji nesugebėjo išjudinti šios problemos.
Lygiai tas pats dėl šešėlinės ekonomikos. Šešėlinėje ekonomikoje plaukioja milijardai, kurie galėtų būti skirti naujų darbo vietų kūrimui, atlyginimų didinimui, pensijų kompensavimui. Šalyje tikrai nemažas bedarbystės lygis, ypač tarp jaunų žmonių. Praėjusių metų metiniame pranešime prezidentė užsiminė apie tai, kad reikėtų spręsti problemą, susijusią su jaunimo bedarbyste, bet šių metų pranešime apie tai nė žodžio. Kodėl? Todėl, kad šios problemos neišspręstos. Tuomet tuo klausimu prezidentė nutyli, kad neprisišauktų kritikos savo atžvilgiu.
Ar tiesa, kad pranešime prezidentė neužsiminė ir apie referendumą?
Iš tiesų, tai yra labai svarbus klausimas ir prezidentės nuomonė, kokia ji bebūtų, yra svarbi piliečių apsisprendimui. Tačiau to klausimo sąmoningai vengiama, nes jis yra nenaudingas rinkimų kampanijos metu.
Ankstesniuose prezidentės pranešimuose buvo įvardijama viena iš pagrindinių problemų – pasitikėjimo valdžia stoka, dabar apie tai nekalbama, nors žmonių nepasitikėjimas yra išaugęs ir jau tampa pavojingas mūsų valstybei. Šiandien valdžia gali pasiūlyti nors ir geriausią idėją, tačiau nepasitikėjimo apimti žmonės bus pasiruošę ją atmesti, nes netikės, kad tai daroma dėl jų gerovės. Jei mes akcentavome, kad nėra dialogo tarp žmonių ir savivaldybės vadovų, tai to paties trūksta tarp žmonių ir valstybės vadovų.
Prezidentė turėtų aiškiai iššifruoti, ką reiškia žodžiai – „Lietuva gali tapti sąžiningų žmonių galimybių šalimi“. Pati prezidentė pripažįsta, kad per pastaruosius Seimo rinkimus balsuoti neatėjo ir valstybės ateičiai abejingi liko net 450 000 jaunų šalies žmonių nuo 20 iki 40 metų – šis pasyvumas parodo, kad žmonės nesijaučia savo valstybės šeimininkais.
1994 m. Konstitucinis Teismas pasakė, kad referendumas – aukščiausia Tautos valia, kad negalima jos varžyti ir kelti išankstinių sąlygų keisti Konstituciją. 2006-ųjų ir 2007-ųjų metų Konstitucijos nutarimais buvo aiškiai pripažinta LR Konstitucijos viršenybė virš Europos teisės. Dar daugiau: kai Konstitucinio Teismo teisėjas prisiekia ir uždeda ranką ant LR Konstitucijos, jis ištaria žodžius: „Saugoti Lietuvos Konstitucijos viršenybę“.
Dabar mums bandoma įrodyti, kad mes viršenybės neturime. Žmogus tokiu būdu izoliuojamas nuo svarbių valstybės klausimų sprendimo, už kuriuos būtent jis yra atsakingas. Konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai, pasisakydami prieš referendumo rengimą, išreiškia nepasitikėjimą savo rinkėjais. Jeigu politinė partija pasisako prieš referendumą, ji turėtų atstovauti savo elektorato nuomonei, betgi dabar šios partijos siekia atimti iš savo elektorato apsisprendimo teisę.
Mes jau dabar turime pripažinti, jog tik 3 procentai apklaustųjų Lietuvos gyventojų tiki savo asmens galia daryti įtaką valstybėje. Tai, kas skatina tokį abejingumą, labiausiai kenkia Lietuvai, ir čia norėčiau sutikti su LR prezidente: „Tuomet valdžią mums išrenka svetimi pinigai. Jiems, o ne rinkėjams, tampa atskaitingi šalies politikai“.
Kaimo reikalų komitetas visus kviečia teikti pasiūlymus dėl saugiklių įvedimo – taigi bent vienas klausimas jau pajudėjo ir iš tiesų bus naudingas.
Be abejo, būtent referendumo iniciatyva paskatino įstatymo projekto dėl saugiklių atsiradimą. Šio Seimo kadencijos pradžioje, kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, klausiau tų Seimo narių, kurie specializuojasi žemės ūkio srityje, kur yra įstatymo projektai dėl saugiklių? Tuo metu, kai buvo renkami parašai, nebuvo nei projektų, nei saugiklių, tačiau aišku yra tai, kad niekas už mus neišsaugos mūsų vertybių.
LR Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad suverenas yra Tauta. Tuo pasakyta, kad Lietuvos valdovas yra Tauta. Būtent tai yra didžiausia konstitucinė vertybė. Jeigu ši vertybė bus paminta, tai iš mūsų Tėvynės liks tiks Europos Sąjungos administracinis vienetas su pavadinimu Lietuva, kuriame gyvens gyventojai, bet ne save gerbianti Tauta. Lietuvos istorija ne kartą įrodė, kad mes galime prarasti valstybę, bet niekada neturime teisės prarasti Tautos, kurioje ir slypi tikroji Lietuvos valstybės gyvastis.
Gyvename neramiame pasaulyje, ypač pastaruoju metu. Krikščionių širdyse – rimtis ir susikaupimas, gavėnios metas. Jūsų palinkėjimas skaitytojams.
Gavėnia – tai laikas, kuris mus moko iš naujo įsiklausyti į save ir į kitą. Tokio įsiklausymo aš norėčiau palinkėti kiekvienam iš mūsų, o ypatingai – esantiems valdžioje.