Aina.lt
Viešoje erdvėje pasklido informacija, kad Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius išvaikė darbo grupę prevencijos priemonių planui parengti, sudarytą po tragiško įvykio, kurio metu gyva sudeginta jauna dembavietė. Ar tai buvo teisingas žingsnis?
Po tragedijos, sukrėtusios ne tik miestą, bet ir visą Lietuvą, 2013 metų rugsėjo 24 dieną buvo sukviestas neeilinis miesto tarybos posėdis. Posėdžio metu, Panevėžio meras V.Satkevičius dėl šių įvykių siūlė tarybai teikti kreipimąsi į Vyriausybę, Seimą. Miesto tarybos nariai nusprendė nepriimti tokio kreipimosi ir pareiškė norą patys gilintis į šios problemos priežastis. Tuomet ir buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri parengtų nusikalstamumo prevencijos priemonių planą.
Spalio 10 d. pilietinis judėjimas KARTU įteikė pasiūlymą tarybos nariams dėl nusikalstamumo prevencijos priemonių plano rengimo. Pasiūlyta į darbo grupę įtraukti ne vien politikus, bet ir įvairių sričių specialistus, kurie dirba toje srityje, t.y. už nusikalstamumo kontrolę ir prevenciją atsakingus teisėsaugos institucijų, miesto bendruomenių, jaunimo bei verslo organizacijų atstovus. Taip pat buvo siūloma atlikti esamų nusikaltimų užkardymo priemonių bei planų analizę ir remiantis teisėsaugos institucijų, bendruomenių, organizacijų atstovų rekomendacijomis, išryškinti jų trūkumus bei identifikuoti nusikalstamumo požiūriu „karščiausius“ taškus mieste.
Dabar Panevėžio miesto meras pareiškia, kad darbo grupę išvaiko, nors miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyrius buvo išplatinęs pranešimą, kur juodu ant balto parašyta, kad miesto savivaldybės taryba nutarė sudaryti darbo grupę dėl nusikalstamumo prevencijos priemonių plano rengimo. Šiuo atveju meras demonstruoja ne tik savo kompetencijos stoką priimant miestui reikalingus sprendimus, bet menkina ir savo komandos narius. Juk darbo grupėje buvo vicemerai Regina Eitmonė ir Maurikijus Grėbliūnas, administracijos direktorė Kristina Vareikienė ir netgi mero patarėjas Darius Simėnas. Tokiu būdu meras išreiškė nepasitikėjimą ir šiais pareigūnais. Kaip galima taip lengvabūdiškai pasielgti teigiant, kad išvaikau darbo grupę, nes ji politikuoja… Akivaizdu, kad politikuoja pats miesto meras V.Satkevičius. Jis, kaip miesto vadovas, neturi teisės šalintis nuo atsakomybės sprendžiant šį svarbų klausimą.
Mūsų mieste žmonės nesijaučia saugūs, nusikaltėliai tiek suįžūlėjo, kad degina gyvus vaikus automobiliuose. O kiek mūsų mieste yra taip vadinamų „girdyklų“! Policijos pareigūnai ne kartą kėlė klausimus dėl naktinių alkoholio pardavimų taškų ir siūlė sprendimo būdus. Juk asmenys, padarę šį kraupų nusikaltimą, iš vienos tų „girdyklų“ ir išėjo… Savivaldybės vadovai tik skėsčioja rankomis, teisindamiesi įstatymų netobulumu. Sutinku, kad įstatymai nėra tobuli, tačiau pirmiausia patiems vietos politikams reikia įsigilinti į problemos esmę, ką galima padaryti patiems, ir galų gale, pasiūlyti Seimui, ką konkrečiai reikėtų keisti. Esu pasirengęs kartu ieškoti sprendimų visose srityse, kurios yra aktualios žmonėms. Štai Kauno miesto savivaldybė rengiasi pati priimti ryžtingus sprendimus ir uždrausti alkoholio prekybą naktį. Jei prie šios akcijos prisidėtų ir Panevėžio savivaldybė, tai jau būtų konkretus veiksmas, o ne tuščias politikavimas. Mes turime aiškiai pasakyti, kad tokios „girdyklos“ neturi žaloti mūsų visuomenės, privalome sugriežtinti jų kontrolę.
Manau, miesto tarybos nariai turi savigarbos ir principingai pareikalaus iš mero pasiaiškinimo. Juk sudaryti šią darbo grupę buvo tarybos pavedimas merui. Jeigu jis nevykdo šio pavedimo, turi pats pasiūlyti alternatyvų sprendimo būdą.
Tikiu, kad tarybos nariai nesitapatins su tokia mero pozicija, kuri yra ne kas kita, o tik viešųjų ryšių akcija, kuri skamba kaip pasityčiojimas iš tų, kuriuos sukrėtė tragiški įvykiai Dembavoje.
[…]
Seime inicijavote komisiją dėl Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimų. Kokia šios komisijos istorija šiandien?
Aš buvau vienas iš iniciatorių sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „Dėl galimai neteisėto poveikio valstybės institucijoms faktinių aplinkybių nustatymo bei organizuotos asmenų grupės galimų sąsajų su Valstybės saugumo departamentu“. Būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo susidorota su pareigūnais, kurie liko ištikimi priesaikai. Galų gale, ir teismas pripažino, kad jų atleidimas buvo neteisėtas.
Seimas pavedė šiuos klausimus spręsti Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, bet komitetas ir komisija, užuot pradėjusios ieškoti atsakymų, bando šį klausimą paskandinti procedūrinėse vingrybėse. Dabar Etikos ir procedūrų komisijai yra pavesta išsiaiškinti, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija iš viso gali nagrinėti tokį klausimą.
Tik keista, kad Seimo dauguma, t.y. konservatoriai ir socialdemokratai nenorėjo, kad tokia laikinoji komisija būtų sudaryta. Nors jie viešai ir oponuoja vieni kitiems, bet kai sprendžiami su jų interesais susiję klausimai, jie susivienija. Greičiausiai šie klausimai yra nenaudingi būtent tiems, kurie ir formuoja politinį gyvenimą mūsų valstybėje. Jeigu mes nerasime atsakymų į šituos klausimus, mes visada patys jausimės nesaugūs savo valstybėje.
Dar vienas iš tokių aktualių ir svarbių klausimų Seime yra generalinio prokuroro atleidimas. Ar Seimas yra pajėgus išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu, ar jis turi pakankamai įtakos?
Jau kelintą kartą bandoma į darbotvarkę įrašyti klausimą, kuris susijęs su siūlymu atleisti generalinį prokurorą. Tai yra siūlymas prezidentei, nes pagal Konstituciją, ji, gavusi Seimo pritarimą, skiria ir atleidžia generalinį prokurorą. Konservatoriai teigia, kad tai yra Darbo partijos kerštas, nors iš tiesų visi Seimo nariai – ir patys konservatoriai – supranta, jog šitas prokuroras yra priklausomas nuo tam tikrų politinių veiksnių. Kalbu apie perteklinę jo priklausomybę nuo prezidentės ir nuo tų partijų, kurios ją remia. Tuo nenoriu pasakyti, kad prezidentė ir konservatoriai yra blogis. Kalbu apie principinį dalyką – pareigūnas negali būti priklausomas nuo politikų. Juk generaliniam prokurorui pavesta užtikrinti teisėtumą ir padėti teismams vykdyti teisingumą, o tai jis gali daryti tik būdamas nepriklausomas.
Keisčiausia yra tai, kad į šio klausimo vilkinimą įsijungė socialdemokratai ir Darbo partija. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė du kartus frakcijų seniūnų sueigoje išreiškė nuostatą, kuri ir leido atidėti šio klausimo svarstymą.
Vėl susidaro labai keista koalicija: konservatorių, socialdemokratų, Darbo partijos. Natūraliai kyla klausimas, kas juos suvienija. Galbūt generalinė prokuratūra turi tam tikrų neatsakytų klausimų vienos ir kitos partijos atžvilgiu? Konservatorių partijoje – Vito Matuzo byla, socialdemokratų partijoje – buvusio Vilniaus miesto vicemero Romo Adomavičiaus byla, Darbo partijos reikalai gal siejasi su Kredito unijos byla, kurioje įtariamieji yra Darbo partijos nariai…
Keisčiausia, kad konservatoriai, inicijuodami kreipimąsi į Konstitucinį teismą, ar siūlymas prezidentei atleisti generalinį prokurorą neprieštarauja Konstitucijai, pamiršta, kaip patys 2009 metais vertino tuometinio prezidento Valdo Adamkaus kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl delsimo atleisti Aukščiausiojo teismo primininką Vytautą Greičių. Tuomet Seimas nebalsavo dėl teismo pirmininko atleidimo, o V.Adamkus kreipėsi į Konstitucinį teismą su klausimu, ar Seimas neviršijo savo įgaliojimų.
Noriu priminti, kad tuomet vienas iš Tėvynės sąjungos vadovų Vytautas Landsbergis pareiškė, jog tokiu kreipimusi į Konstitucinį teismą norima suformuoti požiūrį, jog Seimas yra tik rankų pakėlimui ir tai vadino artėjimu prie rusiško parlamentinio modelio.
Tas politinis dviveidiškumas rodo tai, kad labai svarbūs ir aktualūs klausimai mūsų valstybėje, kurie nulemia mūsų visų gyvenimus, sprendžiami vadovaujantis vien tik siaurais partiniais interesais. Kai reikia, Konstitucija iškeliama aukščiau visko arba padedama giliai, kad jos nesimatytų.
[…]
Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė