Antradienį Seimas svarstė ir priėmė rezoliuciją, kurioje, be kita ko, sakoma, kad Lietuvos komunistų partija (LKP) sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 metais ir 1944–1990 metais) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir įgyvendintoja ir todėl jai tenka atsakomybė už sovietinės okupacijos metais vykdytą Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant trėmimus, sovietizaciją, turto nacionalizaciją, kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į sovietinę kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą bei kitokį žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.
Nors LKP nėra tiesiogiai kaltinama organizavusi ir vykdžiusi nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, vis dėlto rezoliucijoje rašoma, jog LKP, kaip juridinio asmens, veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių. Todėl Vyriausybė turėtų atlikti galutinį įvertinimo darbą ir „kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama“.
Be to, rezoliucijoje pabrėžiama, jog kalbama tik apie LKP nusikalstamos veiklos vertinimą, o „konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais“, – rašoma rezoliucijoje.
Vienas iniciatyvos autorių konservatorius Audronius Ažubalis, pristatydamas projektą, Seimui sakė, jog Lietuvos Komunistų partijos, jau daugiau nei du dešimtmečius uždraustos organizacijos, pripažinimas nusikalstama organizacija yra būtina sąlyga, kad pagaliau rastųsi sąžiningas ne tik pačios partijos, bet ir jos narių veiklos teisinis ir politinis vertinimas.
„Lietuvos teisės aktai, kurie įvertina tokių represinių struktūrų kaip KGB, MGB ir pan. veiklą, yra priimti. Tačiau logika yra tokia, kad jos buvo vykdytojos. Taip, žiaurios ir šiurpios, bet visgi vykdytojos. O tuo tarpu nurodymus duodavo Sovietų Sąjungos komunistų partija ir jos padalinys Lietuvoje – LKP,“ – pasak BNS, pabrėžė A. Ažubalis.
Povilas Urbšys, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas ir vienas iš šios rezoliucijos autorių, kviesdamas palaikyti iniciatyvą, pabrėžė, jog neužtenka piktintis, kad Rusijoje neigiami stalinizmo nusikaltimai, – turime rasti jėgų ir patys „pripažinti, kas yra komunistų partija ir kokie jos nusikaltimai lietuvių tautai“, – portalui Alfa.lt kalbėjo politikas.
Ir prisipažino, kad per Teofiliaus Matulionio beatifikacijos ceremoniją jis pasigedęs žmogaus, atsistojusio šalia sovietų persekioto Lietuvos kankinio kalbėti apie įvykdytus žiaurumus ir padarytus nusikaltimus, atgailos žodžio.
„Jeigu šitas žmogus būtų pasakęs: aš pripažįstu, kad mano buvimas Komunistų partijoje, mano susiejimas savo karjeros su šita partija buvo klaida. Aš atsiprašau. Aš atsiprašau už šitos partijos įvykdytus nusikaltimus, aš atsiprašau šito kankinio ir visų relikvijų akivaizdoje. Deja, mes šito niekada nesulauksime“, – sakė P. Urbšys, rašoma BNS pranešime spaudai.
Už tokią rezoliuciją, kurią pateikė dviejų Seimo frakcijų – Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjungos – nariai, iš 78 balsavime dalyvavusių parlamentarų 53 buvo už, 1 pasisakė prieš ir 24 susilaikė (individualūs balsavimo rezultatai ČIA). Prieš metus už panašią rezoliuciją praėjusios kadencijos Seimas balsavo taip (individualūs balsavimo rezultatai ČIA): iš balsavime dalyvavusių 94 parlamentarų už buvo 37, prieš – 24, susilaikė 33.