Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, nuo pat pirmųjų dienų atsidūrę „labiau patyrusių Seimo vilkų“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų, „taikiklyje“, turėjo pakankamai laiko suprasti, kad ir atsisakę „kovoti dviem frontais“, į viešųjų ryšių kautynes jie vis tiek bus veliami, tad „atsišaudyti“ nori nenori irgi teks.
Jaunieji konjaunuoliai, be skrupulų „trolinantys“ ne tik politinius oponentus, bet ir visus tuos, kurie negeba kritiškai vertinti tai, kas pateikiama rimtu veidu, išsiveržę į pirmąsias pozicijas partijoje, turi keletą „darbinių“ temų. Viena iš jų – kaip LVŽS frakcija skyla, baigia susipriešinti ir tuoj tuoj išsibėgios. Kita – kad tie perbėgėliai, neapsikentę autoritetą bebaigiančių pamesti lyderių autoritarinės rankos, noriai rinktųsi TS-LKD frakciją – ypatingai idėjinę ir dar ypatingiau vertybinę, ir, žinoma, monolitinę (tas monolitas itin gerai pasimatė per neseną balsavimą dėl partnerystės įteisinimo), o, svarbiausia, su ypač dideliais autoritetais – ir priešaky, ir užnugary.
Tad kai didžiosios žiniasklaidos „šaltiniai Seime“ kurią dieną pasidalija naujiena, jog tuoj tuoj nuo „valstiečių“ dar kai kas nutrupės, žurnalistai gali būti tikri: žinią patvirtins ir geriausias visų laikų „valstiečių“ klausimo išmanytojas, jokiu būdu „valdžios bet kokia kaina netrokštantis“ TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis. Ir kai pagal visas žanro taisykles jis žinovo tonu pridurs: „valstiečių“ gretose tvyro įtampa, gali prasidėti „griūtis“, ir jei taip nutiktų, laimėtų perbėgę pirmieji („Tokiu atveju jiems būtų galima pasiūlyti kokį nors postą Seimo komitete ar komisijoje, vėliau – rinkimų apygardą“), niekas nesuabejos: kas dar gali būti geriau informuotas apie tai, kas ir kur šioje valstybėje įsitempia, trupa ar griūna?!
Taip nutiko ir šį ketvirtadienį, ir Alfa.lt pakalbintas LVŽS frakcijos atstovas Povilas Urbšys patvirtino: G. Landsbergis žino, ką kalba, bet pasako ne viską.
Pasirodo, konservatoriai, ieškodami, kas iš „valstiečių“ galėtų tapti „kandidatais į perbėgėlius“, – pasak kai kurių šaltinių, kad G. Landsbergis pagaliau taptų „opozicijos lyderiu“, trūksta visai nedaug: vienos ar dviejų „dūšių“ – patys juos kalbina ir „gundo“. Tiesa, P. Urbšys nepatikslino, kuo, bet pridūrė: „kai kada politika gali priminti ir seniausią pasaulio profesiją“.
Kad įtampų LVŽS gretose yra, o tuo labiau – kad kyla karštų darbinių diskusijų, Seimo narys irgi neneigė. Tačiau, jo supratimu, tai nereiškia, kad „valstiečių“ frakcija turėtų iširti, o visi tie „gundymai“, Seimo nario žodžiais tariant, tėra iš „desperacijos“ kylančios „konvulsijos“.
„Patys konservatoriai vaikšto ir bando teirautis vieno ar kito mūsų frakcijos nario. Bet čia yra eilinis konservatorių stilius – patys muša, patys rėkia. Jie nori geidžiamą rezultatą priimti kaip realybę, nors realybė iš tikrųjų paneigia tai. Jie nori geidžiamą rezultatą priimti kaip realybę, nors realybė iš tikrųjų paneigia tai, bet jie tada desperatiškai bando tą savo svajonę vienaip ar kitaip realizuoti, o tada prasideda tam tikros konvulsijos“, – portalui Alfa.lt sakė P. Urbšys.
Ir paironizavo: „Kadangi jie (TS-LKD frakcija – Alfa.lt), ko gero, apsirgo nepilnavertiškumo kompleksu ir jie be papildomų kompetencijų iš mūsų frakcijos negali išsiversti, tai jeigu iš tikrųjų yra tokios problemos, tai aš rimtai svarstyčiau apie prašymą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos mane deleguoti pas konservatorius tam, kad tas kompetencijas sustiprinti“, – į pagalbą kolegoms pasisiūlė P. Urbšys.