aina.lt
Prieš metus Panevėžio miesto taryba priėmė sprendimą dėl šalto vandens kainų didinimo, viena iš nurodytų priežasčių – dumblo džiovinimo įrenginių eksploatavimo kaštai. Tačiau iki šiol iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ apie šių įrenginių eksploatavimo pradžią dar neišgirdome. Ar esate susipažinęs su šia situacija ir ką apie tai žinote?
Ko gero, Panevėžio miesto ir rajono gyventojai iki šiol nežino, kad gaudami sąskaitas už geriamo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, moka už dumblo džiovyklos eksploataciją, kuri iki galo nepastatyta, nors projekto „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos“ darbų vykdymo sutartyje, pasirašytoje dar 2011 m. birželio 8 d., buvo įsipareigota statybas baigti 2012 metų pabaigoje. Darbų turėjo būti atlikta už 25 mln. Lt: 20,1 mln. Lt skirta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų, 2,4 mln. Lt – iš valstybės biudžeto ir 2,5 mln. Lt – iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ lėšų. „Aukštaitijos vandenys“ pasirašė sutartį su Jungtinės veiklos grupe, kurioje vienas pagrindinių ūkio subjektų – AB „EKRA“.
Tuo metu „Aukštaitijos vandenų“ vadovai teigė, jog statyti dumblo apdorojimo įrenginius yra neišvengiama būtinybė, nes įgyvendinus šį projektą išsispręstų dumblo kiekio sumažinimo ir kvapo panaikinimo problemos, kurios metai iš metų kamuoja Panevėžio miesto ir rajono gyventojus.
Dumblo džiovyklos statybos projekto vadovas daugiau nei prieš trejus metus BNS pranešime įtikinėjo visą Lietuvą, jog projekto darbai praeis sklandžiai, kadangi rangovai – patyrę savo srities specialistai ir pasiryžę dirbti iš peties. Deja, šie patyrę, tik nežinia kokios srities specialistai iki 2012 metų pabaigos taip ir nesugebėjo baigti numatytų darbų. 2013 metų pradžioje bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ atstovas panevėžiečiams viešai pažadėjo darbus užbaigti 2013 metų vasarą. Tais metais pasibaigė vandens kainų suderinamumo laikotarpis. Panevėžio miesto ir rajono tarybų nariai kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų peržiūrėjimo.
Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ pasiūlė šiek tiek mažesnes kainas, nei tos, kurias patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pasiūliusi jas didinti, atsižvelgiant į UAB „Aukštaitijos vandenys“ nurodytas dumblo džiovyklos eksploatacijos išlaidas 2013 metais.
2013 m. liepos 25 d. dauguma Panevėžio miesto tarybos narių nusprendė panevėžiečiams padidinti vandens kainas nuo 2013 m. spalio mėnesio, patikėdami UAB „Aukštaitijos vandenys“ vadovo Sauliaus Venckaus eiliniu pažadu dumblo džiovyklos eksploataciją galų gale pradėti nuo lapkričio mėnesio. Nuo šio pažado praėjo metai, bet dumblo džiovyklos eksploatacija iki šiol nevyksta taip, kaip numatyta projekte, ir nepranešama apie jos statybos užbaigimą.
Taigi, Panevėžio miesto ir rajono gyventojai jau 10 mėnesių moka didesnę kainą už geriamo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kuri padidėjo nežinia kokios dumblo džiovyklos eksploatacijos sąskaita… Tarsi verčiama susimokėti už įsigytą automobilį, kurio niekaip negalima užvesti, o pardavėjas tikina, kad tai yra normalu.
Kas atsakingas už tokį žmonių mulkinimą? Pirmiausia – Panevėžio miesto savivaldybė, kuri yra pagrindinė UAB „Aukštaitijos vandenys“ akcininkė. Tiesioginė atsakomybė tenka Panevėžio miesto merui Vitalijui Satkevičiui, UAB „Aukštaitijos vandenys“ generaliniam direktoriui Sauliui Venckui ir šios bendrovės statybos direktoriui, miesto tarybos nariui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ Panevėžio skyriaus pirmininkui Sigitui Čingai.
Kodėl UAB „Aukštaitijos vandenys“ stebėtojų taryba, kurią iš penkių narių sudaro net keturi Panevėžio miesto tarybos nariai: vicemeras Maurikijus Grėbliūnas, Raimondas Pankevičius, Povilas Vadopolas, Algis Balsevičius, nemato akivaizdžios aferos požymių? Kodėl tyli Panevėžio miesto tarybos opozicija, kuri tiek triukšmavo prieš geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų pakėlimą? Kodėl Panevėžio miesto tarybos valdančioji dauguma ir opozicija nebegali rasti savyje drąsos pasakyti žmonėms, jog jie yra apgauti?
Nebent nesibaigiančios dumblo džiovyklos statybos tvaikas, vasaros karštyje jau atsiduodantis korupciniu dvoku, suparalyžiavo miesto tarybos narių gebėjimus atstovauti juos išrinkusių žmonių interesams. Nejaugi UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir AB „EKRA“ sugebėjo padaryti neįmanomą dalyką – suburti jiems palankią daugumą iš iki šiol šiuo klausimu nesutariančių Panevėžio miesto savivaldybės politikų?
Praėjusį ketvirtadienį miesto taryba skyrė 300 tūkst. litų sporto reikmėms, tačiau niekaip nesugeba pakeisti paramos skyrimo tvarkos, kad ją galėtų gauti šeima, nukentėjusi po tragedijos, kai mergina buvo sudeginta automobilio bagažinėje. Klausimai atrodytų nesulyginami, tačiau abu yra svarbūs. Kaip galima paaiškinti tokį miesto tarybos elgesį?
Vėl miesto taryba priima sprendimus, kurie žmones ne vienija, bet juos supriešina. Žinoma, sportinė veikla labai prisideda prie Panevėžio miesto garsinimo ir tam lėšos, be abejo, reikalingos. Rezultatai, palyginti su skiriama minimalia parama, trenerių ir sportininkų entuziazmo dėka labai geri. Bet ar tai yra priežastis nepriimti žmogiško sprendimo Evelinos mamos atžvilgiu?
Manau, galų gale turi būti pakoreguota paramos nukentėjusioms šeimoms ar asmenims skyrimo tvarka. Panevėžio rajono savivaldybė jau seniai išsprendė šią problemą ir skyrė lėšų savo gyventojai – Evelinos močiutei, kuri gyvena Dembavos gyvenvietėje. Evelinos mama yra miesto gyventoja ir ja turi rūpintis Panevėžio miesto savivaldybė. Nerimtai skamba miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus paaiškinimas, jog Lietuvoje yra 60 savivaldybių: jeigu viena jau skyrė lėšų, tai kitai rūpintis nebereikia. Prisiminkime, miesto meras Vitalijus Satkevičius, įvykus tragedijai, kai gyva mergina buvo sudeginta automobilio bagažinėje, net sušaukė neeilinį tarybos posėdį. Jeigu jis tuomet buvo nuoširdus reaguodamas į nelaimę ir neveikė skatinamas noro „pasišildyti politinį sumuštinį“, turėtų inicijuoti žmogišką sprendimą ir rasti būdų paremti nukentėjusią šeimą. Deja, praėjusiame miesto tarybos posėdyje sprendimas nebuvo priimtas.
Tai ne vienintelis miesto vadovo abejingumo pavyzdys. Miesto Savivaldybės administracija dar prieš devynerius metus priėmė sprendimą apgyvendinti Ateities g. 14 daugiabučiame name asocialią romų šeimą. Namo gyventojai visus tuos metus priversti gyventi tarsi tabore. Jie ne kartą varstė savivaldybės klerkų duris, maldavo iškeldinti juos terorizuojančius kaimynus, tačiau liko neišgirsti. Nejaugi per tuos devynerius metus nebuvo įmanoma rasti sprendimo, priimtino tiek romų šeimai, tiek kitiems namo gyventojams? Nė vienas meras per tuos metus nesiryžo paraginti Savivaldybės administracijos išspręsti šią problemą. Juk romų šeima apgyvendinta ne jų kaimynystėje…
Jūs Seime inicijavote klausimą dėl kompensuojamos pensijos dalies paveldėjimo. Ar tikite, kad tai taps realybe ir kompensuojama pensijos dalis iš tiesų bus paveldima?
Taip, inicijavau įstatymą, kuriuo kompensuojama pensijos dalis būtų paveldima. Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2010–2011 metais buvo neteisėtai sumažintos senatvės pensijos ir netekto darbingumo išmokos. 2014 metais gegužės 15 d. įstatymu Seimas numatė šių pensijų kompensavimo tvarką. Pagal esamą pensininkų skaičių Vyriausybė numatė lėšas, reikalingas skirti sumažintoms pensijų dalims atstatyti. Jeigu pensininkas nesulauks kompensuojamos dalies dėl amžiaus trukmės, logiška, kad turintys paveldėjimo teisę artimieji atgautų iš valstybės apskaičiuotą sumą. Tuo labiau, kad 2007 metais jau buvo priimtas įstatymas, taikytas pensijų, sumažintų 2001–2002 metais, paveldėjimui.
Per susitikimą su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, kai buvo tvirtinama jo kandidatūra, tiesiai šviesiai paklausiau, ar bus priimtas šis įstatymas, ar Vyriausybė jį palaikys. Nustebau, kad premjeras, taip gražiai kalbantis apie socialinio teisingumo atstatymą ir kritikuojantis ankstesnę Vyriausybę dėl pensijų sumažinimo, dabar abejoja, remdamasis Konstitucinio Teismo žinovais, neva teigiančiais, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai. Žinoma, kai dabartinis Konstitucinis Teismas traktuoja Konstituciją kaip gyvą organizmą, nuolat beaugantį teisėjų interpretavimo dėka, gali atsitikti, kad dabartinės sudėties Konstitucinis Teismas nuspręs, jog negalima paveldėti teisėtai priklausančios pensijų dalies. Manau, tai nebūtų teisinga, ir tikiuosi, kad rugsėjo mėnesį dauguma Seimo narių vis dėlto priims tokį sprendimą, kuris nesiskirs nuo jų viešai deklaruojamos pozicijos pažemintų pensininkų atžvilgiu.
Tikėkimės, kad kompensuojama pensijos dalis bus paveldima, tačiau nevykdomas kitas Vyriausybės sprendimas, jog iki 2014 metų gegužės 1 d. turėtų būti parengta užmokesčio kompensavimo tvarka valstybės tarnautojams.
Situacija iš tiesų yra paradoksali. Vyriausybė, kuri reikalauja iš piliečių laikytis įstatymų ir už jų nesilaikymą inicijuoja persekiojimą bei baudimą, pati demonstruoja teisinį nihilizmą. Dar 2013-ųjų metų rugsėjo mėnesį buvo priimta Valstybės tarnybos įstatymo pataisa, kuria numatyta, kad Vyriausybė iki 2014 metų gegužės 1 d. turi parengti dėl krizės sumažinto valstybės tarnautojų darbo užmokesčio kompensavimo tvarką. Iki šios dienos ši kompensavimo tvarka nėra parengta. Žmonėms pradėjus bylinėtis, teismų procesai buvo sustabdyti, kol bus nustatyta nauja tvarka.
Pats tvarkos nustatymas nereiškia, kad pinigai bus skiriami tuojau pat, bet tai padėtų ateityje žmonėms, tarnaujantiems valstybei, sulaukti neteisėtai sumažintų atlyginimų. Deja, premjeras demonstratyviai nevykdo įstatymo. Jeigu norima, kad valstybės atžvilgiu valstybės tarnautojai būtų lojalūs, tai tokį lojalumą valstybei visų pirma turėtų pademonstruoti Vyriausybės vadovas ir jos ministrai. Taigi, inicijavau kreipimąsi į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių, kad jis laikytųsi priimto įstatymo ir būtų parengta valstybės tarnautojų darbo užmokesčio kompensavimo tvarka.
Jūs pasirašėte memorandumą „Dėl optimalaus Lietuvos švietimo finansavimo ir dėl saugios aplinkos švietimo įstaigose“. Ar galite pakomentuoti, kas tai yra?
Pasirašiau švietimo profsąjungų inicijuotą memorandumą, kurio pagrindinis reikalavimas yra tobulinti švietimo sistemos finansavimą, nes neturėtų išnykti mokyklos kaimo vietovėse, neturėtų nukentėti mokymo kokybė dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus. Taip pat reikėtų susimąstyti, ar mokytojams, turintiems 30 metų pedagoginio darbo stažą, nereikėtų suteikti teisės anksčiau išeiti į senatvės pensiją. Aš manau, kad tai būtų teisinga, nes statutiniai pareigūnai išeina į pensiją išdirbę 20 metų. Manau, mokytojo darbas nėra lengvesnis ir į tai turėtų būti atsižvelgta.
Vasara – atostogų metas. Baigėsi ir pavasario sesija. Ar dabar ir Jūs atostogausite?
Sunku priprasti, kad Seimo nariai neturi oficialių atostogų. Kai pradedi ilsėtis, vidinis balsas pradeda sakyti, kad tau nėra atostogų. Kai pradedi dirbti, tas pats vidinis balsas sako: „Ar tau nereikėtų pailsėti?..“
Niekur neplanuoju išvykti, stengsiuosi daugiau dėmesio skirti apygardai, susitikti su žmonėmis, dalyvauti renginiuose. Iš tiesų mieste vyksta labai gražių dalykų. Štai Kniaudiškių mikrorajono bibliotekoje „Žalioji pelėda“ buvo surengta vaikų stovykla „Sveiks, svieteli margs! …sulaukęs vasarą mielą“. Trisdešimt šiame mikrorajone gyvenančių vaikų dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, kultūriniuose renginiuose. Minimaliomis sąnaudomis, bibliotekos darbuotojų entuziazmo, tėvelių ir Vakarinės vietos bendruomenės paramos dėka vaikai atostogavo ne gatvėse, o turiningai leido laiką.
Dar viena graži iniciatyva: futbolo entuziastai ir gerbėjai – Arūnas Balčiūnas, Arūnas Vaičekauskas bei kiti – suorganizavo vaikams vasaros futbolo mokyklą. Vaikai, nuo 10 iki 16 metų amžiaus, vadovaujami trenerių Virginijus Liubšio ir Leonardo Iparraquirre, buvo mokomi futbolo gudrybių. Šią iniciatyvą parėmė Pietinė vietos bendruomenė. Tai pavyzdžiai, kai pačių žmonių iniciatyva ir pasiaukojimas sukuria tuos mažus stebuklus mūsų mieste.
Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė.