Šiandien Seime buvo svarstytos Politinių partijų įstatymo pataisos, registruotos Seimo narių grupės, atstovaujančios keturių didžiausių partijų – Socialdemokratų, Darbo, TS-LKD bei „Tvarkos ir teisingumo“ – frakcijoms.
Viena šių pataisų siekta įtvirtinti nuostatą, kad steigiant naują partiją ji turėtų ne mažiau nei tris tūkstančius steigėjų. Dar daugiau, projekte buvo siūloma numatyti galimybę, kad per metus nuo įstatymo įsigaliojimo 2014 m. sausio 1 d. partijos, kurios nurodyto narių skaičiaus neturės, privaloma tvarka būtų reorganizuotos, pertvarkytos arba likviduotos.
Seimas tokiam sumanymui nepritarė – projektas grąžintas tobulinti.
Siūlome Seimo nario, pilietinio judėjimas KARTU pirmininko Povilo Urbšio komentarą apie naująsias Politinių partijų įstatymo pataisas, kurios būtų vienareikšmiškai apsunkinusios konstitucinę teisę burtis į partijas, ieškoti visuomenei politinių alternatyvų.
Daugumas Lietuvos žmonių sutinka, kad politikoje dominuoja partijos, kurios neatstovauja daugumos rinkėjų nuomonei, nes kiekvienais metais abejingų rinkimams ne mažėja, bet daugėja.
Dabar siūlomu įstatymu, tiksliau – jo pataisa, kuria siekiama padidinti naujai registruojamos partijos narių skaičių nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių, norima – ir apie tai viešai kalbama – sumažinti galimybę atsirasti naujoms partijoms, nes partijos, kurios šiandien dominuoja – Lietuvos socialdemokratai ir TS-LKD – vertina naujų partijų atsiradimą kaip politinės sistemos silpninimą.
Bet jei politinę sistemą vertiname kaip ydingą, tai tie, kurie pasisako už šito įstatymo priėmimą, yra už ydingos sistemos išsaugojimą.
Nes būtent naujos partijos sudaro konkurenciją ir priverčia tradicines partijas arba save tradicinėmis vadinančias partijas atsižvelgti į žmonių nuomonę ir stengtis atlaikyti tą konkurencinę kovą.
Dabar norima pašalinti šį konkurencinį elementą ir padėti pagrindus sunaikinti naujai atsiradusias partijas.
Seime nebuvo pritarta tokiam projektui. Bet ir vėl – TS-LKD ir socdemų dėka šis įstatymo projektas buvo grąžintas tobulinti.
Ir vėl mes matome, kad viešumoje socialdemokratai ir konservatoriai gali oponuoti vieni kitiems ir pateikti save rinkėjams kaip alternatyvų pasirinkimą, bet kai paliečiamas partijų dominavimo klausimas, jie iškart susivienija ir sudaro tam tikrą koaliciją.
Šia pataisa jie išreiškia didžiausią nepasitikėjimą Lietuvos žmonėmis ir išties trukdo pilietinės demokratijos vystymuisi Lietuvoje.
Ir tai atspindi pastarojo meto bendrą tendenciją: pirma, siekiama sumažinti bendruomenių galias svarstant teritorijų planus, antra, norima nevyriausybinėms organizacijoms uždėti apynasrį, kad jos būtų kontroliuojamos nustatant joms prioritetines kryptis, trečia, kad politinių partijų rinkimų lauke neatsirastų alternatyvus pasirinkimas žmonėms, kad jie privalėtų rinktis tik iš tų pačių.