Skelbiame du skirtingus dviejų liberalų – Eugenijaus Gentvilo ir Vytauto Pauliko – požiūrius į žemės pardavimą užsieniečiams.
Kviečiame skaitytojus išsakyti savo nuomones. Viliamės, kad tauta bent šiuo klausimu gali susitarti ir priimti argumentuotą sprendimą pati, be VSD pagalbos, kurios Seimo politikai pastaruoju metu įprato šauktis dažniau nei prezidentės ir Konstitucinio Teismo.
Eugenijus Gentvilas: Draudimas parduoti žemę užsieniečiams paskatins kriminalinius sandorius
liberalai.lt | 2013-05-23
Seimo priimtas nutarimas, siūlantis Vyriausybei siekti dar vieno žemės pardavimo užsieniečiams draudimo laikotarpio pratęsimo, yra naudingas tiktai stambiesiems Lietuvos žemvaldžiams ir šalyje veikiantiems žemės pardavimo tarpininkams, kurie jau šiandien kraunasi kapitalą iš apsimestinių sandorių su užsieniečiais. Tokios nuomonės laikosi Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas.
„Šiandien priimtas Seimo nutarimas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, galimas daiktas, tiktai paskatins tolesnius galimai kriminalinio pobūdžio sandorius žemės pardavimo rinkoje. Kas iš Seime balsavusių „už“ galėtų tai paneigti? Kitas klausimas – ar už tokių sprendimų ir toliau riboti žemės pardavimą Lietuvoje nestovi įvairūs pardavimo tarpininkai, kurie sandoriams jau šiandien naudoja neaiškios kilmės pinigus, tarp jų – ir atkeliavusius iš užsienio“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E. Gentvilas.
Vakar liberalas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir LR Generalinę prokuratūrą, kad šios institucijos pateiktų informaciją apie atvejus, kai užsienio šalių piliečių ar juridinių asmenų pinigais žemę Lietuvoje savo vardu pirko mūsų šalies piliečiai arba lietuvių kapitalo bendrovės.
Seimo narys prašo atsakyti, ar turima duomenų apie lietuviškų bendrovių įsipareigojimus perleisti supirktas žemes užsieniečiams, legalizuojant jau įvykusius sandorius, ar žinoma pinigų, kuriuos žemės supirkimui Lietuvoje skyrė užsieniečiai, kilmė.
Taip pat prašoma pateikti informaciją, ar VSD turi duomenų, kokių užsienio šalių bendrovės perka Lietuvoje įsteigtų įmonių akcijas, tokiu būdu įsigydamos ir žemės. Prašoma atsakyti, ar žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje valdo ne tik Europos Sąjungos ir NATO valstybių, bet ir kitų šalių piliečiai bei juridiniai asmenys.
Liberalų sąjūdžio frakcija neigiamai vertina siūlymus Vyriausybei atnaujinti derybas su ES institucijomis dėl pakartotinio žemės pardavimo užsieniečiams laikotarpio pratęsimo po 2014 m. gegužės mėn. Tai užkirstų galimybę žemės sklypų savininkams Lietuvoje brangiau parduoti savo turtą, mūsų šaliai grėstų Europos Sąjungos sankcijos, tokiu būdu būtų pratęsta neskaidri bei galimai nusikalstama veikla žemės rinkoje.
„Per bene dešimtmetį trunkantį žemės pardavimo draudimą eiliniai sklypų savininkai mūsų šalyje buvo nuskurdinti. Už pseudopatriotinių šalies žemių išsaugojimo šūkių yra ne kas kita, kaip nepagarba savo šalies piliečiams“, – sakė E. Gentvilas.
Vytautas Paulikas. Kodėl turėtume parduoti savo žemę užsieniečiams – argumentai?
facebook.com/vytautas.paulikas
Straipsnis, kaip atsakymas į E. Gentvilo pranešimą: „Draudimas parduoti žemę užsieniečiams paskatins kriminalinius sandorius“
Ar visi argumentai baigiasi tuo, kad Steponavičius ir Gentvilas taip pasakė?
Mano subjektyviu supratimu, žemės pardavimas yra nemoralus mūsų vaikų ir senolių akivaizdoje.
Šiuolaikinė okupacija nematoma plika akimi. Dabar naudojama vis mažiau ginklų, nes šalis galima užimti manipuliacijomis ir klasta. Paskolomis ir „sutartimis“. Grėsmė prarasti suverenitetą mažoms valstybėms kyla dėl didžiųjų valstybių valdomų energijos resursų ir nekontroliuojamo pinigų spausdinimo (nepadengti turtu pinigai). Lietuvai, apsuptai žymiai didesnių ir ne visada draugiškų valstybių, būtina daug griežčiau negu didžiosioms šalims įstatymiškai apsaugoti Lietuvos valstybę nuo svetimšalių įtakos.
Kova dėl žemių vyko visais laikais. Amerikos indėnai nunyko, iškeitę savo žemes į blizgučius. Skaudus ir palestiniečių likimas, iš kurių žemė atimta ją nupirkus.
Indiją kolonizavo ne karinės pajėgos, o komercinė firma, superkanti žemes. Istorija mėgsta kartotis… ir net nebūtinai toje pačioje pasaulio vietoje!!!
Palyginkime žemes kainas Lietuvoje. Mažiausia žemės ūkio paskirties kaina yra apie 400 Lt/ha, didžiausia – 5000 Lt/ha, net ir tokia kaina ne visiems Lietuvos ūkininkams įperkama. Dabar palyginkime Vokietijoje: dirbamos žemės kaina yra apie 35 000 Lt/ha, Italijoje – 48 000 Lt/ha, Olandijoje – 90 000 Lt/ha.
Ar reikia aiškinti, kur link judės užsienio kapitalas. Kodėl tada tie europarlamento biurokratai kategoriškai pasisako prieš išmokų ūkininkams sulyginimą…?
Gal kas sugebės atsakyti, kas už to slypi? Ar ne tos vadinamosios sąmokslo teorijos?
Užsieniečiams žemę pirkti Rusijoje draudžiama, leidžiama tik ilgalaikė nuoma.
KODĖL?
Nedidelės, bet iš naftos gavybos gyvenančios turtingos Artimųjų Rytų valstybės aktyviai ieško galimybių pirkti ar nuomotis žemių ir taip užsitikrinti maisto produktų tiekimą. Saudo Arabija per tarpininkų firmas įsigyja žemes Australijoje, Kroatijoje, Egipte, Eritrėjoje, Indijoje, Maroke, Pakistane, Filipinuose, Sudane, Sirijoje, Tailande, Ukrainoje, Vietname. Jie puikiai suvokia, kad nafta anksčiau ar vėliau baigsis, o iš ko jiems reiks prasimaitinti?
Ar tai nėra Artimųjų rytų tautų persikraustymas..?
Kompanijos, perkančios ar ilgam laikui nuomojančios žemę užsienio šalyse, tikina, kad tai nekelia jokios grėsmės: laukai yra dirbami, derlius užauginamas, vietos gyventojai á la gauna darbo, derlius išvežamas tikriesiems savininkams.
Kapitalas, rinka diktuoja savo sąlygas, nuomininkams rūpi vien gausesnis derlius, todėl po jų šeimininkavimo žemė lieka nualinta dėl besaikio trąšų naudojimo. Užaugintos produkcijos išvežimas irgi sukelia neigiamų pasekmių.
Viena, kai išauginta produkcija realizuojama šalies viduje, o perteklius eksportuojamas, tačiau visai kas kita, kai derlius iš karto išgabenamas nepaisant šalies aprūpinimo maistu.
Užsienio kompanijų šeimininkavimas sukuria ir politinį nestabilumą. Yra pavyzdžių: agrokompanijos „United Fruit“ veiklos Gvatemaloje rezultatas – 40 metų trunkantis pilietinis karas ir daugiau kaip 100 tūkst. žuvusiųjų.
Superkant žemės ūkio paskirties žemes, smulkieji savininkai išstumiami, o žemė koncentruojasi stambiųjų žemvaldžių rankose.
Realiai, tai yra neokolonializmas, kai vargingosios šalys augina maistą turtingosioms ir iki šiol nėra sugalvota būdo, kaip sulaikyti vargingųjų šalių valdžią nuo tokių sandėrių.
Jei jūs esate žemės savininkas ir kam nors parduosite savo žemę, ūkį ar verslą, ar pardavęs jūs man galėsite diktuoti sąlygas, nustatyti kokias nors taisykles, ar atgal iš manęs susigrąžinti? Ne. Tai apie ką mes kalbame..? Kas gins užsieniečio interesus Lietuvoje, jei jis įsigis žemę ir ką Lietuva sugebės priešpastatyti prieš transnacionalines korporacijas, koncernus..?
Puikus pavyzdys yra „Chevrono“ veikla Ekvadore – net Ekvadoro teismai nesugebėjo iš „Chevron“ išieškoti kompensacijų už neatstatomai padarytą žalą gamtai.
ES senbuvių, taip pat kitų ekonomiškai stiprių valstybių ir Lietuvos ūkininkų dotavimas iš ES fondų nėra vienodi, dotacijos skirtingos, vadinasi, Lietuvos ūkininkai negali konkuruoti su užsienio ūkininkais. Konkurencinės sąlygos absoliučiai nėra lygios.
O kas jūsų laukia, jei jūs tampate nekonkurentabilus..?
Jūs arba parduosite savo verslą, žemę, arba bankrutuojate ir toliau papildote Lietuvos klajoklių (emigrantų) gretas. Geriausiu atvejų vergausim pas tą, kam parduosime savo verslą ar žemę. Tai atsitiks ne iškart, tai vyks lėtai, palaipsniui.
Šiandieninis Lietuvos ūkininkų finansinis pajėgumas yra nepaprastai menkas. Realybė yra tokia, kad šiandien norėdami plėsti savo ūkį, Lietuvos ūkininkai negali įpirkti žemės net už tą lietuvišką mažą kainą.
Kalbėti apie konkurenciją galima tik tada, kai Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės bei kooperatyvai gali dalyvauti joje vienodu konkurenciniu ir finansiniu pajėgumu, kaip ir užsieniečiai. O kalbant apie kai kieno siūlomus saugiklius ir apribojimus, tai valstybinio turto privatizavimas parodė, kad daugelį saugiklių ir apribojimų galima lengvai apeiti.
Klausimas, kodėl kalbama apie pardavimą, o ne apie nuomą..? Kieno kapitalas jaučia sentimentus lietuviškam kraštui? Vokiečiai žiūri į Klaipėdos kraštą, lenkai į pietryčių Lietuvą, turi savo interesų ir baltarusiai.
Ar jūs rasite Lietuvoje nors vieną ūkininką, kuris sugebėtų, sakykime, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ar Lenkijoje įsigyti bent 20 000 ha žemės?
Realiai VISĄ Lietuvos teritoriją gali įsigyti – privatizuoti – keli Vokietijos žemės ūkio koncernai, o jei kalbėtume apie JAV, ten atsiras žemės ūkio koncernų, kurie tiesiogiai gali praryti visas Lietuvos žemes (vienas koncernas gali nusipirkti visą Lietuvą) kartu su visais žemės ištekliais.
O ar pagalvojame, už kokius pinigus jie perka? Ar tik ne už tuos pačius, kuriuos spausdina ant žalio tualetinio popieriaus ir kurie nėra niekuo padengti? Kuo tas žalias popierius pavirs rytoj? Ar susimąstėme? Štai jums ir sąmokslo teorijos, tautų persikraustymas, ŽEMIŲ UŽGROBIMAS BE KARO.
Kas atsitiks, kai užsienio kapitalas išstums Lietuvos ūkininkus ir monopolizuos visą žemės ūkį? Ogi diktuos žemės ūkio produkcijos kainas ir mes neturėsime, iš ko per daug rinktis. Mes būsime priversti ir toliau ir dar daugiau skolintis iš pasaulio bankų, kad įpirktume mūsų žemėje išaugintą produkciją, kad prasimaitintume krausime kapitalą užsieniečiams, o savo ūkininkus sunaikinsime.
Tai kodėl mes, liberalai, turėtume kovoti prieš savo valstybę, prieš savo tautą?
facebook.com/vytautas.paulikas
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam