Albinas Jaumaškis
Praėjusią savaitę Prancūzijos Asamblėja priėmė įstatymą, kuris apsunkina galimybę imigrantų vaikams tapti Prancūzijos piliečiais. Įstatymas nustato penkerių metų gyvenimo šalyje reikalavimą ne ES migrantams, kad jie galėtų gauti valstybės socialinę paramą, arba 30 mėnesių, jei šie dirba. Jame taip pat įtvirtinta nuostata, kad dvigubą pilietybę turintys asmenys, įvykdę Prancūzijoje nusikaltimą, gali netekti pilietybės ir būti repatrijuoti.
„Šiandien būtina imtis griežtų priemonių“, – po balsavimo žemutiniuose parlamento rūmuose sakė vidaus reikalų ministras Žeraldas Darmanenas (Gérald Darmanin). „Likusios šalies dalies prancūzų problemas išspręsite ne užspausdami nosį Paryžiaus centre“.
Tuo tarpu Lietuvos Seimas baigdamas rudens sesiją pakeitė neteisėtų migrantų sulaikymo tvarką.
Asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį bus vertinama, ar nėra individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje. Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinami neribojant jų judėjimo. Visais atvejais per 14 dienų prieglobsčio prašytojai galės apskųsti apylinkės teismui sprendimą dėl apgyvendinimo.
Pataisomis sutrumpintas maksimalus pasienio procedūros – migrantų prašymų nagrinėjimo, aplinkybių vertinimo – laikotarpis nuo ligšiolinių šešių iki penkių mėnesių, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.
Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, ribojimas galės būti taikomas iki kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.
Seimas pritarė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės siūlymui iki trejų metų pratęsti leidimų laikinai gyventi terminą užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvą su humanitarinėmis vizomis.
„Ši pataisa yra be galo svarbi Baltarusijos opozicijos rėmėjams, nuo represinio Lukašenkos rėžimo į Lietuvą pabėgusiems per 750 Baltarusijos piliečių, kuriems leidimus laikinai gyventi šiuo pagrindu reikia atsinaujinti kasmet,– sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Konstitucinis teismas birželį paskelbė, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis teismas konstatavo, kad taikant ribojimus visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.
Taigi Konstitucinio teismo dėka, į Lietuvą patekę migrantai galės lengviau atsikvėpti ir jaustis kaip namuose.