Nevaldomas itin intensyvus rublio stiprinimas turės pražūtingą ilgalaikį poveikį Rusijos ekonomikai. Kalbu ne apie eksporto potencialą – esant dabartinei geopolitinio paaštrėjimo konfigūracijai, net ir esant silpnam rublio kursui, Rusijos ne žaliaviniams gamintojams būtų sunku užtikrinti plėtrą ir skatinimą į užsienio rinkas.
Laukia ilgas ir skausmingas darbas integruojant draugiškas šalis į tarpusavio pardavimų rinkas, kuriant logistiką, prekybinius ryšius bei didinant pripažinimą, tradicijas ir lojalumą rusiškiems gaminiams.
Pagrindinė problema yra tai, kad neįmanoma greitai (gal net iš viso) pakeisti užsienio gamintojų vietiniais. Bet kokia nuo nulio sukurta produkcija pasižymi mažu efektyvumu, didelėmis sąnaudomis. Norint derinti ir optimizuoti gamybos procesus, reikia laiko ir realizavimo rinkos. Pirmasis formavimo etapas yra pats sunkiausias.
Su kuo susidūrė Rusijos gamintojai?
▪ Pirmasis šokas – užsiblokuotos išorinės prekių ir finansų rinkos – nėra galimybės tiekti produkcijos didelėms mokioms rinkoms ir nėra galimybės pritraukti paskolų iš išorės.
▪ Antras šokas – užblokuotos užsienio investicijos, prieiga prie užsienio technologijų, prieiga prie įrangos, komponentų ir tarpinių produktų. Atėjo supratimas, kad Rusijos pramonės priklausomybės laipsnis yra per didelis. Kritinis importas užima labai didelę dalį net pagrindinėse valstybinės svarbos įmonėse, pavyzdžiui civilinėje aviacijoje.
▪ Trečias sukrėtimas – vidaus kapitalo rinka buvo užblokuota dėl itin griežtų kreditavimo sąlygų, tarp jų ir paties Rusijos Federacijos centrinio banko išprovokuotų palūkanų kėlimo vasario pabaigoje. Taip pat įtakos turėjo neigiama konjunktūra finansų rinkoje po niokojančios aktyvų žlugimo vasario pabaigoje.
▪ Ketvirtasis šokas – valiutų krizė. Taip, tai yra būtent krizė, nes rublio stiprėjimas 25% per mėnesį turi didesnį neigiamą poveikį nei silpnėjimas. Nes stiprėjimo atveju naudos gavėjų praktiškai nėra, išskyrus vartotojų sektorių.
Kodėl toks rublio stiprėjimas pavojingas? Dėl itin padidėjusių vidaus gamybos sąnaudų praktiškai neįmanoma gamyba bent kiek sudėtingesnio vidaus gamybos produkto. Tai tiesiog nėra pelninga!
Galutinė produkcijos savikaina taps pernelyg didelė, o tai apribos vidaus paklausą, o maža paklausa neleis pereiti į didelio masto gamybą ir efektyviai optimizuoti sąnaudas, o tai savo ruožtu atima iš verslo kitą labai svarbų plėtros resursą – laiką. Paskolas reikia mokėti, darbuotojams mokėti, o paklausa maža. Susidaro užburtas ir pavojingas ratas.
Dabartinis kursas iš tikrųjų yra investicijų stabdymas. Plėsti gamybą NVS šalyse dabar lengviau ir pelningiau nei Rusijoje arba iš jų importuoti importuoti, net ir esant dabartinėms milžiniškoms logistikos sąnaudoms.
Kaip tai paveiks ekonomiką? Gamybos stabdymas, didėjantis nedarbas, mažėjantys atlyginimai. Pasaulyje nėra sėkmingų, šalių vystymosi itin stiprios nacionalinės valiutos sąlygomis, pavyzdžių.
Parengė Linas Karpavičius