2012-ųjų gegužės 17-ąją išplatinusi žiniasklaidai dramatišką video įrašą apie „mus visus sukrėtusius“ įvykus Garliavoje, Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ilgam nutilo. Ji nesiteikė atsakyti nė į vieną piliečių laišką, raginusį ją atskleisti visuomenei antikonstitucinio Garliavos šturmo organizatorius ir paaiškinti, koks likimas ištiko iš gimtųjų namų prievarta išvežtą Garliavos mergaitę – galimą pedofilijos auką. Ji griežtai atsisakė susitikti su seserimi Nijole Sadūnaite bei žurnaliste Liudvika Pociūniene ir joms suteikti informacijos apie masinį valdžios smurtavimą bei smurtą patyrusio vaiko būklę.
Visi taip ir likę be atsako pilietinės akcijos „Tie-SOS“ dalyvių vieši laiškai prezidentei D.Grybauskaitei.
Po daugiau nei 15 mėnesių įtemptos tylos prezidentė D. Grybauskaitė šį pirmadienį, rugsėjo 9-ąją, duodama interviu LNK Žinioms pareiškė, kad jai, valstybės vadovei, nėra aišku, kas įvyko Garliavoje. „Manau, kad teisėsauga nepadarė nuo pradžių iki galo savo darbo, todėl mes šiek tiek painiojamės tarp informacijos šaltinių, informacijos kiekio ir kokybės“, – sakė televizijos kanalui D. Grybauskaitė komentuodama tragišką Garliavos istoriją.
Paklausta, ar jai aišku, kas šioje byloje yra „geriečiai“ ir kas „blogiečiai“, prezidentė atsakė: „Iki galo turbūt ne. Tų interpretacijų ir sprendimų dar yra tikrai daug, variacijų, kaip reaguoti į šį skandalą, dar liko“. Ji taip pat pripažino, kad atidžiai seka teisėsaugos veiksmus ieškant pradingusios Seimo narės Neringos Venckienės. Prezidentės teigimu, jos kuruojama teisėsauga šiuo atveju yra atlikusi visus būtinus veiksmus – nustatė parlamentarės buvimo vietą ir išsiuntė teisinės pagalbos prašymą.
Neabejingus piliečius toks D. Grybauskaitės elgesys turėtų stebinti: valstybės vadovė nereikalauja, kad jos tiesiogiai kuruojama Generalinė prokuratūra iki galo sąžiningai ištirtų, kas ir kodėl nužudė aukštą teisėją, bet svarsto dar likusias galimas „variacijas, kaip reaguoti į šį [Garliavos] skandalą“.
Ar negalėtų tautos rinkta prezidentė, užuot galvojusi, kokią „reagavimo variaciją“ jai asmeniškai pasirinkus, tiesiog atvirai atsakyti tautai į seniai užduotus klausimus: kam įsakius ir kam pritarus 2012-ųjų gegužės 17-ąją 240 policininkų šturmavo Garliavą ir pirmąkart masiškai smurtavo prieš taikius piliečius? Kodėl iš gimtųjų namų prievarta išvežtas vaikas pirmąkart Lietuvos istorijoje buvo paverstas „valstybės paslaptimi“ ir totaliai izoliuotas, kokia šio prievartą patyrusio vaiko sveikatos būklė ir koks likimas šiandien?
Gal į šiuos klausimus atsakius ir siela palengvėtų, ir daugiau „painiotis tarp informacijos kiekio ir kokybės“ nereikėtų.
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam