Baltijos kelio išvakarėse, simbolinę dieną, Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Jurgiu Didžiuliu ir iš užsienio parvykusiais žmonėmis paskelbė dar vienos iniciatyvos – „Rinkis Lietuvą“ – pradžią, praneša prezidentės spaudos tarnyba.
Pranešime žiniasklaidai teigiama, jog jos metu „Prezidentė ypatingą dėmesį skirs grįžusiems, grįžtantiems ir savo ateitį mūsų šalyje jau kuriantiems žmonėms“, t.y. „susitiks su Lietuvoje jau gyvenančiais emigrantais, lankysis jų įkurtose verslo įmonėse, inicijuos priemones sugrįžusiųjų integracijai stiprinti ir dės pastangas šalinti biurokratines kliūtis“.
Iniciatyvos pradžiai skirtas renginys vyko Valstybės pažinimo centre. Nors pranešimo autoriai teigia, kad prezidentė su renginio svečiais „aptarė pagrindines problemas, su kuriomis susiduria grįžusieji“, būtent: ekonomines sąlygas, biurokratinius trukdžius, informacijos apie reintegracijos galimybes trūkumą, neigiamą piliečių požiūrį į grįžusius, ir nuotraukų galerija (ČIA), ir filmukas rimto pašnekesio nerodo:
Kaip viena svarbiausių problemų buvo įvardyta vaikų integracija – šiuo metu šalyje veikia tik 5 mokyklos, kur į Lietuvą grįžę vaikai turi galimybę lankyti išlyginamąsias klases ir mokytis lietuvių kalbos.
Pasak pranešimo autorių, „[m]ilžinišką emigraciją šalies gyventojai laiko didžiausia Lietuvos bėda. Svetur ieškoti laimės kasmet išvyksta apie 40 tūkst. žmonių. Vien pernai iš mūsų šalies emigravo per 50 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų.“
Šios iniciatyvos tikslas – padaryti, kad ne emigracija turi būti rodoma kaip sektina sėkmės istorija, o sugrįžimas ir sėkmingas įsikūrimas. Prezidentės teigimu, dėl šio tikslo turi veikti išvien visos šalies institucijos, verslas ir su tuo dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
Prezidentės teigimu, tokios iniciatyvos, kaip tą pačią dieną pristatyta iš Kolumbijos į Lietuvą prieš 17 m. grįžusio Jurgio Didžiulio idėja „ToBeLT“, labai svarbios.
Ar efektyvios, jau kitas klausimas: J. Didžiulis sumanęs tikrai smagią kelionę po visame pasaulyje įsikūrusias lietuvių bendruomenes, „skleis lietuvybės žinią ir skatins išeivius puoselėti lietuvišką tapatybę“.
Kada rasis iniciatyva keliauti su tokiomis smagiomis dainomis po Lietuvą ir nors kiek pastiprinti Lietuvoje likusius, kad ir neišvykusieji patirtų savo sėkmės istorijas, prezidentės spaudos tarnyba nerašo.
Tarp kviestinių svečių, kurie pagal pranešimą spaudai dalijosi „[p]atirtimi apie savo gyvenimą ir veiklą Lietuvoje“, buvo „menų fabriko „LOFTAS“ įkūrėjas, prieš 20 metų įsikurti mūsų šalyje nusprendęs atlikėjas ir verslininkas Viktoras Diawara, verslininkai Vladas Lašas ir Ilja Laursas, žurnalistė ir rašytoja Beata Nicholson, prekės ženklo „LT Identity“ įkūrėjos Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė, užsienyje išsilavinimą įgiję ir pasiūlymų dirbti svetur atsisakę, tačiau puslaidininkių lazerių gamyklą Vilniuje atidarę įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjai broliai Vizbarai ir kiti“.
Be to, prezidentės spaudos tarnyba priduria: „[N]ors emigracijos skaičiai ir atrodo gąsdinantys, tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu apie grįžimą į tėvynę pagalvoja vis daugiau žmonių. Beveik kas antras iš Lietuvos išvykęs pilietis domisi galimybėmis grįžti namo.“ Itin palankiai emigrantai vertinama gerėjančias sąlygas ir didėjančią darbo vietų pasiūlą, teigiama pranešime žiniasklaidai. Sprendžiant iš pranešimo, įvairios iniciatyvos ir projektai, skirti sugrįžusiųjų ir emigrantų integracijai, taip pat kuria darbo vietas.
O tuo tarpu kitoje gatvės pusėje, Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje, vyko kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus vardo tarptautinė konferencija „Regioninės lyderystės atkūrimas“. Joje susirinkusieji svarstė, kaip atkurti tai, ką prarado mūsų valstybė ir visas regionas „Lietuvai užsiėmus kaltinimų ir priekaištų politika“.
Valdas Adamkus sutaršė Lietuvos užsienio politiką
Roberta Tracevičiūtė | „Lietuvos žinios“
Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus nuomone, mūsų šalies užsienio politika – kaip niekad nesėkminga. Demonstruojame negebėjimą susitarti su strateginiais partneriais, nekuriame naujų mums naudingų aljansų ir liekame vis labiau vieniši su savo nevisavertiškumo kompleksais.
Antradienį Vilniaus universitete vyksta aukšto lygio prezidento V. Adamkaus vardo tarptautinė konferencija „Regioninės lyderystės atkūrimas“. Joje kalbą sakydamas kadenciją baigęs šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva užsiima kaltinimų ir priekaištų politika, bet užmiršo interesų derinimo politiką. Jis kritikavo, kad mūsų šalies užsienio politikos formuotojai į priekį kelia ne bendradarbiavimą, o iliuzinę pasipriešinimo įvairiems „diktatams“ iš šalies politiką.
Prarandame draugus
„Kažkas ne taip, jei prarandame draugus tiek Vidurio Europos sostinėse, tiek Rygoje ar Taline – net Baltijos šalys mūsų neparemia dėl gyvybinių energetinių klausimų. Rusija baltarusių rankomis stato atominę bombą prie pat Vilniaus prieigų, o mes nesugebame įtikinti Europos Sąjungos šalių dėl mūsų susirūpinimo, nei tartis su artimiausiais kaimynais“, – kalbėjo V. Adamkus.
Jis sakė nesantis naivus, neturi vilčių ir puikiai supranta, kad su Kremliumi artimiausiu metu tikrai nesusidraugausime. Prezidentas įspėjo, kad artėjant rinkimams Lietuvoje išgirsime ne vieną siūlymą būti labiau pragmatiškiems, žiūrėti daugiau savo interesų, žodžiu, grįžti prie „Realpolitik“ santykiuose su Rusija. Tačiau Lietuva, žvelgdama ir iš savo istorijos, ir iš savo dabarties labai gerai žino, kad „Realpolitik“ sąvoka dažniausiai – ne iš politologijos, o iš propagandos žodyno. Ja dažniausiai dangstomi gėdingi, nešvarūs, o neretai – ir nusikalstami sprendimai.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.