Gegužės 9 dieną įvyko du įvykiai. Dabartinės Lietuvos simboliai?
Tą dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Vokietijoje, Acheno mieste, gavusi tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą, prisiekinėjo ištikimybę „Europos projektui“.
Maždaug tuo pačiu metu Vilniuje, prie Seimo rūmų, žemaičiai ir juos palaikantys vilniečiai mitingavo pasisakydami prieš hidraulinio plėšymo technologijos įteisinimą ir skalūninių dujų gavybą. Žygaičių seniūnas Jonas Nairanauskas tądien susirinkusius supažindino su prieš keletą dienų iš Prezidentūros gautu atsakymu į 275 Žemaitijos bendruomenių ir organizacijų kreipimąsi.
Siūlome ir Tiesos.lt skaitytojų dėmesiui Respublikos prezidentės atsakymą žmonėms, atstovaujantiems iš esmės visai Žemaitijai, žmonėms, sunerimusiems dėl savęs ir vaikų, dėl gimtosios žemės ir Tėvynės likimo.
Atsakymas išties nusipelno atidaus dėmesio, nes šį kartą prezidentė, jau pradėjusi rinkiminę kampaniją, nerado reikalo apsimetinėti.
Atsakyme randame aroganciją ir panieką žmonėms, beribį pasitikėjimą savo galia ir menkai pridengtą cinizmą. Prezidentė nesiteikia susitikti su visą Žemaitiją atstovaujančiais lyderiais, šiems esą užteks to, kad Prezidentūros tarnautojas priėmė raštą.
Išverskime šį raštą iš biurokratų kalbos į žmonių ir pamatysime: prezidentė žemaičiams sako aiškiai ir nedviprasmiškai: „Valdžia yra mūsų ir bus taip, kaip mes nuspręsime. Ir nelįskite man į akis.“
Jokia Europa ir „Europos projektu“ čia net nekvepia. Tai yra ne kas kita, kaip komunistinės nomenklatūros atstovo požiūris į žmones ir valdžią – būnant valdžioje atsižvelgiama tik į galią; teisė, moralė, Tėvynė, Dievas, tėra tam tikrais momentais naudingos fikcijos. Europa ir „Europos projektas“ pagal šį požiūrį taip pat yra šiuo momentu naudinga fikcija – panašiai, kaip kadaise naudinga fikcija buvo komunizmas.
Deja, tie, kurie gegužės 9 dieną užkabino Grybauskaitei europietišką blizgutį, šių dalykų nesupranta. Jie net neįsivaizduoja, kad toks atotrūkis tarp žodžių ir darbų iš viso yra įmanomas, kad galima perimti vakarietišką politinį kalbėjimą ir tuo pat metu aktyviai dalyvauti kuriant, cinišką, represyvią ir dažnai antikonstitucinę santvarką.
Tačiau grįžkime prie Prezidentūros atsakymo, kuris, nesuklysiu, pažemina ir įžeidžia ir 275 Žemaitijos bendruomenių bei visuomeninių organizacijų lyderius, ir visus žemaičius (tarp jų – ir kuklų šių eilučių autorių), ir visus Lietuvos piliečius. Kad valdžia neturi su mumis taip elgtis ir kad mes neturime leisti taip su mumis elgtis, jau seniai aišku – nereikėjo nė „Europos projekto“. Ir ką daryti taip pat aišku.
Vienas būdas būtų toks: aiškiai ir viešai paskelbti, jog patyrę chamišką elgesį jaučiamės įžeisti ir pažeminti, todėl reikalaujame atsiprašyti. Šiuo atveju mes, žemaičiai, galėtume viešu laišku pareikalauti, kad ponia prezidentė mūsų atsiprašytų.
Kitas būdas galėtų būti toks: įžeidusį ir pažeminusį žmones politiką ar valdininką būtų galima atviru laišku paskelbti tam tikroje vietovėje nepageidaujamu asmeniu. Tokią deklaraciją pasirašę žmonės įsipareigotų įžeidusį ir pažeminusį veikėją pasitikti piketais, šūksniais „gėda“, o jei šis išdrįstų išsikelti savo kandidatūrą – agituoti prieš.
Video įraše – Jono Nairanausko kalba gegužės 9-osios mitinge.