John Stuart Mill – britų filosofas, politikos ekonomistas ir parlamento narys, įtakingas XIX a. liberalizmo bei utilitarizmo teoretikas ir propaguotojas, savo „Politinės ekonomikos principuose“ (II knyga, 2 skyrius) taip apibrėžė žemės valdymo specifiką:
„Nuosavybė pagal jos sudėtines dalis yra asmens teisė į visus daiktus, kurie yra tam tikro (savininko) asmens darbu padaryti arba kurie gauti iš gamintojų įpėdinystės arba sutarties teise. Kadangi žemė nėra žmogaus darbo produktas, tai tas nuosavybės dėsnis negali būti taikomas žemės valdymui; tarp šitos teisės ir nuosavybės teisės į paprastus darbo produktus yra didelis priešingumas“.
Cituojama pagal: Petras Leonas, Teisės filosofijos istorija, 1995 „Mintis“, P.411.
Kai norisi liberastiniams globalistams į” laisvo kapitalo ir prekių judėjimo sampratą” įkišti ir Žemę. Kūrinį ,kuris nedega, negriūna, nesunyksta priešingai, nei popieriniai banknotai,nei aukso luitai, kurio neatsikąsi, nei prekės ,kurios genda ir sunyksta, kurių gali iš tos pačios Žemės išgauti labai daug.
Lietuvos valdžia turi patirties kaip paversti tą Žemę laisvai skarajojančia.Galvojo,kad ir dabar pavyks apmulkinti Tautą.
Būtent, 19 amžiaus liberalizmo, kai liberalizmas nebuvo tiesiogiai susijęs su išangės diametru. O šiaip, ne visai tiksliai, bet…: „No man made the land. It is the original inheritance of the whole species. Its appropriation is wholly a question of general expediency. When private property in land is not expedient, it is nujust“. Įdomesnė kita jo mintis: „…not necessarily implying Communism, or the entire abolition of private property, but applied to any system which requires that the land and the instruments of production should be the property, not of individuals, but of communities or associations, or of the government“. Manau, kad dėl pastarosios minties John Stuart Mill mažai kam žinomas, nes tai diametraliai prieštaravo Amšelio sūnų, užgrobusių didžiausių pasaulio valstybių centrinius… Skaityti daugiau »