Kastytis Braziulis | Alfa.lt
„Jau viskas nuspręsta be balsavimo, ir mes tai išaiškinome, matėme, prispausti Seimo nariai, prispausti taip, kad dreba, net veidas pasikeitė, balti net tie, kurie draugai, su kuriais kažkada tą „čierką“ išgerdavome, net bijo prieiti pasisveikinti. Bet tiek to,“ – teigė V. Uspaskichas Seimo posėdyje 2012 m. gruodžio 20 dieną.
Lietuvos politikai pradėjo diskutuoti apie Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimą. Kai kurie politikai teigia, kad Seimo nario teisinis imunitetas yra atgyvena. Manau, kad jie yra neteisūs. Esu įsitikinęs, kad ypač šiuo metu Seimo narių teisinis imunitetas yra reikalingas. Tai – apsaugos mechanizmas, saugojantis Seimo narį nuo baudžiamojo persekiojimo nesant tam teisinio pagrindo, nuo persekiojimo dėl politinių ir kitų panašių motyvų, dėl jo kaip Seimo nario veiklos.
Nesuklysiu teigdamas, kad visos Lietuvoje skandalingos bylos yra politinės bylos. Teisėsaugos struktūros surenka daug informacijos apie politikų, valdininkų nusikalstamas veikas. Tačiau ne pagal visas veikas yra pradedami ikiteisminiai tyrimai. Daug skandalingos, įdomios informacijos guli darbuotojų seifuose. Pagal įstatymą teisėsaugos darbuotojai privalo pradėti ikiteisminius tyrimus, tačiau nepradeda.
Rimtai, politinei, skandalingai bylai pradėti reikalinga politinė valia. Jeigu ją ignoruosi, tai susilauksi bėdos. Todėl kiekvienas teisėsaugos struktūros vadovas, nenorėdamas prarasti darbo, prieš priimdamas sprendimą ir imdamas veikti, paprašo aukščiausios politinės valios leidimo.
Teisėsaugos institucijos vadovui politinė valia yra ta, kuri jam garantuoja saugumą ir darbo išsaugojimą. Vienais metais politine valia buvo valstybininkų klanas, kitais metais yra stipri prezidentė, o dar kitais…
Kartais būna taip, kad politinė valia nusprendžia susidoroti su vienu ar kitu politiku. Tuo metu yra ištraukiama visa iš anksto surinkta informacija apie politiką, jo veiklą, artimus giminaičius. Jeigu duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą neužtenka, tai jie paprasčiausiai yra išgalvojami ar pritempiami. Koks skirtumas? Svarbiausia yra ne nuteisti asmenį, o priversti jį elgtis taip, kaip reikia politinei valiai, palaužti jį ir pastatyti į vietą.
Politinės valios užgaidos, interesai, norai vienus tirti, o kitus – ne, verčia politikus būti atsargius. Todėl norint išsaugoti Seimo nario nepriklausomybę, laisvę bei suteikti jam daugiau drąsos ginant žmonių teises reikia turėti papildomą apsaugos mechanizmą – teisinį imunitetą.
Kriminalinės žvalgybos ir Žvalgybos įstatymai sudarė puikias sąlygas persekioti ne tik paprastus ir eilinius piliečius, bet ir politikus. Žvalgybos institucijos gali sekti atskirus piliečius, grupes, visuomenines organizacijas, politines partijas. Pagal įstatymą, rimtas teisinis pagrindas persekioti asmenį ar grupę asmenų nereikalingas. Žvalgybos institucijos vadovas sprendžia ir nurodo pavaldiniams ką, kiek ir kada sekti.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) ataskaitoje rašo, kad ypatingą grėsmę Lietuvai kelia tie, kurie prieštarauja Visagino atominės elektrinės projektui. Pagal Žvalgybos įstatymą, visi tie, kurie kelia grėsmę Lietuvai, yra tyrimo objektai. VSD privalo juos išaiškinti, atskleisti ir pašalinti jų keliamą grėsmę.
Didžiausia Lietuvos politinė partija – socialdemokratai – nepritaria Visagino atominės elektrinės statybai. Per referendumą dėl atominės elektrinės statybos socialdemokratai agitavo Lietuvos piliečius pasisakyti prieš elektrinės statybą. Tai reiškia, kad Lietuvos socialdemokratų partija savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Todėl gal visi, o gal tik partijos viršūnėlė yra (pagal Žvalgybos įstatymą privalo būti) VSD tyrimo objektai.
Žvalgybos institucijos, generalinė prokuratūra vis dažniau ir dažniau ignoruoja Seimą. Seimo Antikorupcijos komisija niekaip negalėjo į posėdį išsikviesti generalinio prokuroro D. Valio. Ta pati komisija niekaip negalėjo gauti informacijos iš Generalinės prokuratūros apie vykdomus ikiteisminius tyrimus. Ši informacija Seimo Antikorupcijos komisijai buvo reikalinga parlamentiniam tyrimui atlikti. VSD ilgą laiką ignoravo Seimo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto reikalavimus suteikti informaciją.
Šalyje plečiasi aktyvių visuomenės piliečių, žurnalistų persekiojimas. Sovietiniais laikais KGB, norėdama palaužti, paveikti žmogų, tačiau negalėdama jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bausdavo jį už smulkius chuliganiškus nusižengimus. Nusikeikei viešoje vietoje – sėsk penkiolika parų. Kartais šiuos nusižengimus KGB pati inicijuodavo ir priversdavo žmogų juos padaryti. Kai žmogus nusižengdavo, tai visa sovietinė teisingumo sistema įsijungdavo prieš jį.
Todėl dar kartą sakau, kad kol kas sprendimas naikinti Seimo narių teisinį imunitetą ar supaprastinti jo atėmimo tvarką yra ankstyvas. Privalome tapti tikra demokratine šalimi, kuri gerbia įstatymus, o ne politinę valią. Tuomet niekam nereikės drebėti.