Irena Babkauskienė | respublika.lt
Rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi.
Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada Lietuva turės nacionalinį transliuotoją?” Ko labiausiai pasigendate žiūrėdamas LRT?
Galima būtų daug ką vardinti, bet paminėsiu keletą pagrindinių dalykų. Pirmiausia, dabartinis transliuotojas, pasivadinęs nacionaliniu, visuomeniniu, orientuojasi tik į dalį visuomenės. Į tą, kuri, pavyzdžiui, mėgsta anglišką muziką. Kai tik įjungiu vadinamąją „LRT” televiziją, o ypač radiją, tarp žinių ir tekstų ištisai girdžiu angliškus bumčikus. Be jokio konteksto ar ryšio su transliuojama laida. O kur kitų tautų – latvių, estų, vokiečių, lenkų, čekų, prancūzų, ispanų ir panašiai muzika? Jau nekalbant apie lietuviškos muzikos trūkumą.
Antra, trūksta laidų, kurios skatintų tautinį lietuvių sąmoningumą, todėl Lietuvos televizijos nacionaline niekaip negaliu vadinti, netgi priešingai – LRT orientuojasi į globalinius reikalus, nors ir vadina save nacionaliniu transliuotoju.
Kalbėdamas apie tautiškumą, visada žavitės Latvija. Ar galėtumėte palyginti latvių ir mūsų televizijas?
Latvijoje daugiau dėmesio skiriama tautiškumui, papročiams, etnografijai, kalbos reikalams. Latvijos radijas turi antrą programą, kuri skirta išimtinai tik latviškai muzikai. Mūsų kaimynai labai didžiuojasi tuo, kad yra latviai, didžiuojasi savo tautosaka, etnografija. To visiškai nematau mūsų šalyje ir Lietuvos televizijoje.
Šiandien užsimota prieš senąją, priesaginę, lietuviškų pavardžių darybos tradiciją, kuri yra unikumas Europoje, žodyne įvedamos nelietuviškos raidės. Ar lietuvių kalbos darkymui prieštaraujantys kalbininkai turėjo progą pasisakyti LRT eteryje?
LRT vis kviesdavo vieną kalbininkę, kuri pasižymėjo liberaliomis pažiūromis ir į kalbą žiūrėdavo ignoruodama lietuvių kalbos kultūrą, unikalumą. Jos pasiklausius, galima kalbėti vos ne žargonu, nors pati ji kalbėjo taisyklinga lietuvių kalba. Jai oponuojančių kalbininkų nesu girdėjęs LRT eteryje, nors didžioji jų dalis labai skeptiškai žiūri į asmenvardžių darkymą, papildomų, nelietuviškų, raidžių įvedimą į lietuvių kalbos žodyną.
Juk, pavyzdžiui raidė „W” reiškia tą patį garsą kaip ir lietuviškoji „V”. Prisipažinkime, tokie dalykai buvo padaryti pasiduodant vietos lenkų ir net Lenkijos spaudimui. Ir mūsų provincialūs politikai šitoje vietoje nesustos. Lenkai sieks, kad asmenvardžiuose būtų įvesti diakritiniai ženklai ir toliau spaus politikus, o šie vėl pasiduos spaudimui.
Visame tame aš matau mūsų politikų provincialumą, politikų, kurie orientuojasi net nežinau į ką. Jie dangstosi tuo, kad tai esą yra europietiška, bet tai nėra europietiška, nes kitos valstybės to nedaro. Mūsų kaimynai latviai to nedaro.
Neįveda papildomų raidžių savo žodyne?
Jokiu būdu ne. Ir niekas Latvijos dėl to nekaltina, nevadina atsilikusia. Kaip tik mano, kad tai yra ir valstybės, ir Tautos orumo įrodymas. Latvija šiuo požiūriu yra oresnė nei Lietuva. Latvija neketina savo piliečių nelatvių asmenvardžių rašyti kitokiomis nei latvių abėcėlėje esančiomis raidėmis – kitų šalių asmenvardžiai Latvijoje adaptuojami pagal latvių kalbos fonetikos, morfologijos ir rašybos reikalavimus. Ir latvių politikai jokiam Lenkijos vadovui nėra žadėję keisti nelatvių asmenvardžių rašybos. Lenkija to ir nereikalauja.
Latviai tautinės stiprybės bei savitumo visada sėmėsi iš kalbos, etnografijos ir folkloro, lietuviai gi, pasak himno autoriaus Vinco Kudirkos, – iš praeities, iš istorijos, kuri buvo labai įvairi ir kuri net dabar interpretuojama labai skirtingai. Todėl Latvijoje baltiškoji kultūra išliko geriau ir jos laikomasi labiau nei Lietuvoje, tad natūralu, kad latviai etniškai ir valstybiškai tvirtesni.
Iš principo būtų teisinga, bet nė žodžio apie nusistovėjusių šalių pavadinimų keitimą. Juk tai taip pat lietuvių kalbos naikinimas. Kas būtų jeigu Vokietiją imtume vadinti Deučlandu? O Lenkiją – Polskas? Ar tai nebūtų lietuvių kalbos naikinimas? Būtų. Tai kodėl tylite kai Gruziją kažkokie kvailiai pervadino į Sakartvelas? Tylite. Taigi viską ką čia susakėte yra niekalai. Ko bijoti raidės W, jeigu šiandienos lietuviai jos savo varduose nenaudoja? Galima ir kitaip: ant senų lietuviškų antkapių galima rasti raidę W. Tai ką, žmogus turi savo protėvio kapus pakoreguoti? Raidė W yra lenkiška? Taip, bet ir raidės Y, Ą, Ę yra lenkiškos. Taip, taikp jos atėjo į lietuvių raštą iš lenkų raštijos. Tarpukariu norėta raidę Y pakeisti į Ī, nes išties raidė Y lenkų… Skaityti daugiau »
„Gruziją kažkokie kvailiai pervadino į Sakartvelas“
Ir dar išdrįso duchofkę orkaite pavadinti.
Kvailas sulyginimas. Tokie kaip jūs vėliau savo tėvą ir motiną vadinsite tėvu Nr.1 ir tėvu Nr.2, nes tokia mada. Kai pučia vėjas iš rytų, t.y. Rusijos nustokite kvėpuoti: būkite nuoseklus iki galo.
Raidė W yra germaniškos kilmės- ji naudota anglosaksų, senovės saksų, frankų,fryzų kalbose. Vėliau, per vokiečių aukštaičių ir vokiečių žemaičių kalbas pateko į germaniškas danų, švedų kalbas, taip pat keltišką bretonų, velsiečių, romanišką valonų ( Li walon) bei slavišką lenkų. Latviai w naudojo iki 1919 m. Y naudoja dauguma kalbų, net suomiai.
Rašau išeidamas iš lietuviško rašto pozicijų. Istorinė realybė tokia, kad raidė W į lietuvišką raštą atkeliavo iš lenkiškų raštų. Kaip buvo kitose rašto kalbose šiuo atveju neaktualu.
Mažytis pastebėjimas, „sprendžiantiems iškylančius iššūkius mūsų kalbai”… Šiame pasaulyje niekados nebuvo ir neatsirado po šiai dienai „lietuviškų” abėcėlės raidžių, kaip „didelio rašto” lietuviai neturėjo ir neturi savo „lietuviškų” skaičių. Kaip ir pirmas Lietuvos rašytinis dokumentas „Statutas” buvo parašytas „lietuviška” kirilica, bet dėl to tų laikų lietuviai nepasakojo vieni kitiems, kad „kas nors išdavė” lietuvių kalbą…
Na žvelgiant aplamai, tai taip, „lietuviškų raidžių” išvis nėra. Net Č, Š, Ž yra čekiškos, nes jas va tokias sugalvojo čekai. Na, bet kalbėdami apie „lietuviškas raides” žmones išeina iš nusistovėjusio rašto pozicijų, ir lietuviškomis vadina tas kurios yra dabartinėje lietuviškoje abėcėlėje. Dėl Statuto tai klystate, jis buvo parašytas rusiškai, taip, būtent rusiškai, tai pačiame Statute aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta.
Žvelgiant aplamai, ir lotyniškų raidžių nėra, nes daugelį jų sugalvojo etruskai, graikai, finikiečiai, egiptiečiai (W -vokiečiai)…
Iki 21a. atitinkamo „lygio” vietinių „kalbų profesorių ypatingo supratimo” Europos šalių raštus užteko kildinti iš lotynų kalbos, graikų švietėjų atneštos slavam taip vadinamo kirilicos rašmenų, arabų rašybos, arabų ir romėnų skaitmenų… Kad suprastų kokius rašmenis ir raides šiandiena naudoja iki šiol niekam iki senovės egiptiečių, kinų, finikiečių…raštmenų ant molio plytelių, papirusų, olų sienų, akmenų… niekas „nesikasė”( kuriems savo ruožtu „kaip atrodo jų raidės į ausis pakuštėjo jų Dievai”). Kaip visi žinojo be „didelio praeities raštų knisimo”kokias raides kokia tauta savo raštui pati sugalvojo… lenkai, čekai, vokiečiai…
Ne. Jūs neišmanėlis, Al’ai, tai senai pastebėjau. Šiuo atveju dar ir demagogas. Būtent romėnai sugalvojo tokias kokias dabar naudojame. Be abejo, lotyniškos raidės turi savo kilmę, bet teigti kad „lotyniškų raidžių nėra” kaip kad jūs darote yra demagogija.
O aš jau seniai pastebėjau, kad viską žinai daug geriau. Taigi, mes abu labai pastabūs.
Ir dar priedo nepripažįstate, kad klystate. Hebrajų raštas taip pat kilęs iš finikiečių rašto, tai ką jo nėra? Yra. Taip ir yra lotyniškas raštas yra.למה אתה כל כך טיפש
Taigi, yra ir lietuviškas. Nevarbu, kad ,,lotyniško raidyno pagrindu”.
Jūs tikrai nesveikas, Al’ai. Žiūrime ką pradžioje rašėte: „Žvelgiant aplamai, ir lotyniškų raidžių nėra”, Dabar: „Taigi, yra ir lietuviškas.” Pradžioje neigiate, kad gali būti konkretus kiekvienos kalbos raštas, dabar pripažįstate. Jūs susivokite pagaliau ką jūs rašote.
O tu, Mariau, kokios srities daktaras ?