Estai šaunuoliai ir, kaip visada buvo nuo 1988 m., tautiniu ir valstybiniu sąmoningumu pranoksta mus visa galva. Jie ir vėl sukilo pirmieji – davė atkirtį euroglobalistams ir nesutiko palaidoti savo valstybės. Jų parlamentas išdrįso neįvykdyti Briuselio direktyvos ir atmetė masinę dvigubą pilietybę turėjusį įtvirtinti įstatymą. Neatsitiktinai šį įstatymą mėginta priimti tuo pat metu kaip ir Lietuvoje. Nacionalinės valstybės sunaikinimas yra būtina sąlyga sukurti ES federaciją. Tam reikia paversti nacionalinę pilietybę grynai simboline ir įvesti vienintelę realią – „federacinę“ pilietybę. Lietuvos pilietybė turi tapti tokia pat bereikšmė kaip buvusios LTSR pilietybė.
Parengiamasis tarpinis žingsnis šio tikslo link – įvedant masinę daugybinę pilietybę iš pradžių išplauti politinį ir teisinį nacionalinės pilietybės turinį. Ji turi tapti bereikšmė ir moraliniu bei psichologiniu požiūriu ir likti tokiu pat blankiu prisiminimu, kokiu tapo litas. Šito nuosekliai ir kryptingai siekia „globalios Lietuvos“ ideologija persiėmęs Lietuvos valdantysis sluoksnis, trokštantis kuo greičiau sunaikinti Sąjūdžio atkurtą valstybę. Jis karštligiškai skuba sugriauti jos egistavimo pagrindą – paversti tuščiu ir niekiniu Lietuvos Respublika pilietybės institutą, kuris yra svarbiausia ir stipriausia jungtis, politiškai ir teisiškai saistantį asmenį valstybe.
Tad neatsitiktinai žinia apie Estijos parlamento sprendimą taip griežtai cenzūruojama ir slepiama nuo visuomenės. Referendumą stumianti antilietuviška valdžia ir jai tarnaujanti didžioji žiniasklaida baiminasi, kad pranešus šią žinią, Lietuvos visuomenė suvoks, kuo estai skiriasi nuo mūsų. Jie ir jų valdžia siekia išlikti kaip tauta ir išsaugoti savo valstybę amžiams. Lietuvos valdantieji siekia įgyvendinti ir primesti tautai savąją „globalios Lietuvos“ ideologiją, kuri skelbia: juo greičiau lietuvių tauta ir valstybė išnyks – juo geriau. Mus skiria tokia tautinės savigarbos ir valstybinio mąstymo praraja, kad belieka baltai pavydėti estams.