Tęsinys: pirmąją dalį skaitykite ČIA.
Valstybinių universitetų tarybų narių atplovimo istorija
Akademikų grupė iš Kauno aptiko, jog kai kurių valstybinių universitetų tarybų nariai nėra deklaravę savo viešų ir privačių interesų. Šią vasarą siuntėme net keliolika skundų į VTEK dėl atskirų universitetų pavienių tarybos narių galimai padarytų pažeidimų nedeklaruojant jų interesus.
Svarbu atkreipti dėmesį štai į ką: bet kuris didesnis valstybinis universitetas Lietuvoje valdo dešimčių milijonų apimties metinį biudžetą. Pastarasis yra lygus arba didesnis už normalios savivaldybės, turinčios 40–50 tūkst. gyventojų, biudžetą. Universiteto tarybos nariams teisės aktai, be kita ko, suteikia įgaliojimus tvirtinti universiteto metinį biudžetą ir metinę išlaidų sąmatą. Tarybos nariai gali kontroliuoti didžiuosius valstybinio universiteto vykdomus viešuosius pirkimus.
Faktai pamąstymui: vieša garsenybė R. Kurlianskis buvo LSMU tarybos narys. Kilus politinės korupcijos skandalui, Raimondas K. iš pareigų pasitraukė. Vis dėlto kažkas paskaičiavo, kad vien iš Kauno aukštojo mokslo sektoriaus MG Baltic ir jos dukterinės įmonės galimai gavo užsakymų už kelis šimtus milijonų eurų: statė slėnius, farmacijos fakultetą, renovavo klinikas…. Spaudoje praslydo kritiška informacija, kad statybininkai ne viską padarė tinkamai ir laiku… Galima sakyti, tarybos narys „kontraktavo“ pats save, pamalonino milijoniniais užsakymais verslą, kuriam pats atstovauja ir iš kurio buvo deleguotas į valstybinio universiteto valdymo organus.
O šlovingoje KTU taryboje triūsia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis. Jis kartu yra ir stambus nekilnojamojo turto vystytojas. KTU šiuo metu intensyviai pardavinėja visą kekę vertingų istorinių pastatų prestižinėse Kauno vietose. Panašu, kad teisingus sprendimus priimti tarybai padeda ir garbusis „developeris“. Mokesčių mokėtojams, akademinei bendruomenei kyla rūpestėlis: ar nebus čia interesų konflikto? Žvilgterkime į VTEK deklaravimo sistemą: ogi ponas vystytojas ten nieko nedeklaravęs…
Siunčiame atitinkamus skundus į VTEK dėl keliolikos tarybų narių iš bent trijų šalies valstybinių universitetų. Netrukus gauname dėl kiekvienos apskųstos personos gausybę VTEK šabloniškų atsakymų. Jų esmė tokia: valstybinių universitetų tarybų nariai nėra subjektai, kuriems kyla prievolė deklaruoti interesus. Argumentuojama tuo, kad jie, esą, nevykdo jokių viešo administravimo funkcijų, neturi darbo sutarties, nėra drausti kaip universiteto darbuotojai SODRA sistemoje…
Netiesa, kad nevykdo funkcijų – juk renka valstybinio universiteto rektorių – viešą pareigūną, sprendžia dėl lėšų paskirstymo teikiant viešąsias paslaugas. Juk universitetas teikia valstybės vardu viešąsias paslaugas – teikia aukštąjį išsilavinimą, beje, dažniausiai nemokamai, už biudžeto lėšas. Palyginimui – valstybės ir/ ar savivaldybės įmonių valdybų nariai, kurių įgaliojimai labai panašūs į universitetų tarybų narių, tokius interesus deklaruoti privalo. VTEK už pavėluotus deklaravimus jiems konstatuoja įstatymų pažeidimus.
Deja, tas pats įstatymas VTEK interpretacijose nevienodai galioja: visi lygūs, bet yra ir lygesnių…
Kaip pasityčiojimas, kaip trinktelėjimas žuvimi per veidą, atrodo kiti tuo pat metu paskelbti VTEK sprendimai. Antai, visi Kauno mero visuomeniniai patarėjai buvo pastatyti prie gėdos stulpo, kadangi, ajajai, kuo baisiausiai nusidėjo: neužpildė viešų ir privačių interesų deklaracijų laiku. Nors patarėjai taip pat neturi darbo sutarties, nėra drausti SODRA sistemoje, nevykdo viešo administravimo funkcijų. Be pašnekesių ir ekspertinės nuomonės pareiškimo, savanorystės pagrindais be atlygio dirbantys patarėjai jokių kitų realių valdymo funkcijų neturi. Apskritai, jie pataria tik tada, kada meras klausia, o jis gali paklausti tik kartą per kadenciją, o gali ir visai nieko neklausti.
Tai štai: būrys visuomeninių patarėjų – pažeidėjai, o valstybinių universitetų tarybų nariai, pasak mylimo VTEK, „nėra subjektai“, kuriems privalu deklaruoti… Didieji valstybiniai universitetai yra patys stambiausi mūsų šalies viešieji juridiniai asmenys, patys stambiausi viešieji darbdaviai. Jų steigėjas yra LR Seimas. Jie teikia valstybės vardu ir už mokesčių mokėtojų pinigus viešąsias paslaugas, o universiteto taryba yra aukščiausias universiteto valdymo organas. Tarybos nariai, kaip minėta, privalo strateguoti šitokio paslaugų monstro veiklą, renka jo vienvaldį vadovą, tvirtina biudžetą. Kaip rodo faktai, dar ir „kontraktuoja“ save patys už dešimtis ar šimtus milijonų, bet, pasak VTEK teisinės ekvilibristikos, jiems deklaruotis nereikia, mat jie ne subjektai…
Tebesitęsianti vyriausybės narės atplovimo istorija….
Dar 2018-08-24 vienas iš Kauno mokslininkų raštu kreipėsi į VTEK dėl ministrės J. Petrauskienės vyro verslų. Ir visa biurokratinė VTEK mašina netikėtai užlūžo… Pranešėjas ilgą laiką iš viso negavo atsakymo iš VTEK. Maža to, Komisija, kuri iki tol detaliai anonsuodavo savo darbotvarkes, staiga ėmė vartoti keistas, nuasmenintas formuluotes: „nagrinėjami skundai dėl asmenų veiklos…“. Lyg anksčiau Komisija būtų tyrusi ne asmenų, bet šunų dresiravimo mokyklos ugdytinių pražangas…
Atsakymas dėl tyrimo pradėjimo pranešėjui atėjo pavėluotai, tik tada, kai paaiškėjo, jog skandalo užglaistyti nepavyks. Mat apie Vyriausybės narės sutuoktinio abejotiną biznį internete pradėjo suktis sparčiai peržiūras renkantis videoklipas (žr. ČIA). Sutuoktinio biznio istorijos tyrimą VTEK tęsia iki šiol, tebesikamuoja… Premjeras ištarė: „Ministrė gali eiti pareigas, viską nulems VTEK“. Kaip atplovė VTEK Premjerą, taip atplaus ir jo ministrę?
Pranešimą apie J. Petrauskienės atžvilgiu pradėtą tyrimą VTEK oficialiai paskelbė 2018-09-05. Deja, dar visa para anksčiau ministrė savo „Facebook“ paskyroje jau paviešino asmens, pranešusio apie jos galimas korupcines veikas, tapatybę. Toji tapatybė tą pačią dieną buvo paviešinta ir šalies medijose (15 min) interviu su ministre forma. Pranešėjas, jo šeima patyrė internete persekiojimą, grasinimus ir patyčias. Dėl to Kauno akademikai surašė ir išsiuntė naują skundą VTEK. Skundo esmė: kodėl VTEK paviešino informanto apie galimas korupcines veikas pavardę? Nusiuntė ir pranešėjo persekiojimo įrodymus. Kėlė klausimą, ar ministrė teisėtai/neteisėtai sužinojo iš VTEK informanto pavardę? Prašė tirti, ar Vyriausybės narė, išsireikalaudama informaciją ir neatsakingai paviešindama pranešėjo tapatybę, neįsivėlė į naują interesų konfliktą, nepiktnaudžiavo tarnyba? Juk net neaišku, kas yra blogiau – vyro biznelis ar informanto paviešinimas?
Juk tai meta šešėlį visai Vyriausybei, nes gali susidaryti įspūdis, jog pranešėjo viešinimas ir persekiojimas galimai vykdomas su valdžios žinia. Tai jau grubiausias „JT konvencijos prieš korupciją“ pažeidimas. Ratifikuodama Konvenciją Lietuva įsipareigojo saugoti pranešėjus (informantus) nuo persekiojimo.
VTEK atsakymas akademikus pribloškė: dėl įtarimų savo pačios atžvilgiu VTEK nepasisakė visai. Dėl J. Petrauskienės nusprendė, jog jokio interesų konflikto čia nėra. Nors jis akivaizdus – pasinaudota tarnybinėmis galiomis, kad būtų nuslopintas ministrės atžvilgiu kylantis galimai korupcinis skandalas. Galiausiai VTEK pareiškė pretenziją, kodėl savo teisių negina pats informantas, kodėl tai daro kiti asmenys? VTEK oficialiai pranešė, jog tyrimo dėl J. Petrauskienės bandymų neteisėtai užglaistyti korupcinį skandalėlį nepradės, nes jokio pažeidimo nėra ir negali būti…
Kodėl persekiojamas vyriausybės darbo problemas paviešinęs asmuo ir niekuo dėti jo šeimos nariai? Neseniai analogišką klausimą panašiame kontekste kėlė Seimo narė A. Bilotaitė (žr. ČIA). Abiem atvejais klausimas lieka neatsakytas. Panašu, kad Lietuvos valstybė nevykdo prievolių, kurias prisiėmė ratifikuodama „JT konvenciją prieš korupciją“.
Apibendrinimas. Visa atsakomybė dėl gilios VTEK krizės tenka Seimui. Dėl dviejų priežasčių. Pirma, pagal savo politinę ir konstitucinę sąrangą Lietuva yra parlamentinė respublika, kur būtent Seimas turi pačias didžiausias valdžios galias. Antra, VTEK steigėjas yra LR Seimas.
Akivaizdu, kad VTEK atžvilgiu nedelsiant reikalingos krizių vadybos intervencinės priemonės. Skubus teisės aktų keitimas, komisijos išformavimas, naujos komisijos suformavimas… Tai politinis iššūkis Seimui ir jo atsakomybė. Šis kreipimasis į visuomenę ir politikus dėl VTEK yra paskutinis skambutis. Mums – būreliui akademikų-pilietininkų – nekyla nei teisinė nei moralinė prievolė bylinėtis 3 metus su savo valdžia dėl idiotiškų VTEK sprendimų iš šeimos pinigų. Tiesiog nusiųsime Ministro pirmininko atplovimo įstoriją mūsų valstybės partneriams į Vakarus. Pagrindiniai adresatai – jau minėti EK, EBPO, OLAF, GRECO, JT konvencijos prieš korupciją priežiūros komitetas, Transparency International. Tik norėtųsi išreikšti viltį: gal valstybė vis dėlto apsivalys pati?
Šaltiniai
