Rasa Pakalkienė | Lietuvos žinios
Kokią įtaką Lietuvos ekonomikai gali turėti euro įvedimas? Žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis nusiteikęs optimistiškai. Jis teigė, kad pokyčių turbūt bus nedaug, situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje nerimo nekelia, o apkritai gerovės turėtų būti daugiau.
Antradienį Valdovų rūmuose surengtas susitikimas su ekonomistu, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju R. Kuodžiu. Popietės tema – apie eurą, lūkesčius ir jų įtaką ekonominiams „burbulams“. Ekonomistas kalbėjo apie tai, ar euro įvedimas gali būti prilygintas kitiems didiesiems Lietuvos įvykiams, pavyzdžiui, stojimui į Europos Sąjungą (ES), ar būtų prielaidų formuotis ekonominiam „burbului“, ar verta nerimauti dėl NT kainų.
Kas pirks Šeškinę?
R. Kuodis teigė, kad visi didieji įvykiai būna potencialūs „burbulų“ generuotojai, sukuriantys optimizmo, entuziazmo ir pamišimo grandinę. „Kai Lietuva stojo į ES, teko rašyti, kad gali kilti „burbulas“. Žmonėms atrodė, kad atsivers sienos, atvažiuos turtingi vokiečiai ir nupirks mūsų Šeškinę, – ironizavo ekonomistas. – Užbėgant tam už akių esą reikia pačiam nusipirkti gabalą Šeškinės ir tada jau parduoti vokiečiams už didelius pinigus. Lietuvoje tas „burbulas“ taip ir prasidėjo. Vien dėl tikėjimo, kad įstojus į ES ir atsivėrus sienoms, vyks toks procesas, per kurį mes maustysime vokiečius.“
R. Kuodžio teigimu, problema buvo tokia, kad sienos jau iki tol buvo atviros. Todėl vokiečiams ar kitiems europiečiams niekas nedraudė Lietuvoje pirkti NT. Tačiau tada, kai plinta pasakojimas, žmonės nebetikrina, ar jis teisingas, paremtas logika.
Ekonomistas tvirtino, kad „burbulai“ sprogsta žymiai greičiau, negu didėja. Tą patį buvo galima matyti ir Lietuvoje. „Burbulas“ tęsėsi maždaug nuo 2004 iki 2007 metų pabaigos. Tada išorinis įvykis – prasidėjusi pasaulinė krizė – jį išleido. Paklausyti apie ekonominius „burbulus“ ir eurą susirinko daugiausia jaunimas.
Tam tikras NT rinkos stabilumas
Apie situaciją NT rinkoje R. Kuodis sakė: „Statybos kaštai šiuo metu nelabai kyla. Būsto nuomos kainos daugmaž pastovios. Demografinių rodiklių veiksnys, sakyčiau, smukdo NT kainas.“ Jis teigė, kad šiuo metu yra tam tikras stabilumas.
O euro įvedimo ekonominis poveikis nelygintinas su stojimo į ES. „Tada žinojome, kad į Lietuvą pradės plūsti europinė parama. Tai gali skatinti ekonomiką. Tie pinigai galiausiai kur nors nusėda. Tikėtina, kad dėl to gali didėti būsto kainos, – kalbėjo R. Kuodis. – Praėjusį pavasarį buvo tam tikras rinkos suaktyvėjimas. Tai daugiau susiję su šešėlinės ekonomikos noru atsikratyti grynųjų litų. Turbūt toks būdas paprasčiausias: atsineši krepšelį pinigų ir sakai, kad nori pirkti butą. Iš kur pinigai – neklauskite.“
Apskritai, kaip teigė ekonomistas, pasaulyje po tam tikrų pamokų ateityje bus žymiai rimčiau žiūrima į ekonominių „burbulų“ atsiradimo priežastis ir stengiamasi neleisti jiems susidaryti. Pagrindinis instrumentas – bankų priežiūros politika siekiant neleisti jiems sukurti tiek kredito, kiek buvo pastaruosius tris ar keturis dešimtmečius. Be to, patys rinkos dalyviai turėtų jausti didesnę atsakomybę už tai, ką jie daro. „Žinoma, vienadienėms firmoms svarbu kuo brangiau parduoti vienintelį daugiabutį, kurį ruošiasi pastatyti. Tačiau rimtesnės kompanijos – tai matau ir Lietuvoje – pačios pradeda šiek tiek reguliuoti rinkos lūkesčius, kad nebūtų „burbulų“ sprogimų ir trajektorijų, nes tai niekam nenaudinga,“ – tvirtino R. Kuodis.
Ne taip dramatiškai
Apie euro įvedimo įtaką Lietuvos ekonomikai R. Kuodis sakė: „Tokio didžiulio poveikio, kaip stojimas į ES, euras neturės. Realiai keičiasi nedaug kas.“ Jis juokavo, kad su euru susietas litas tiesiog bus pakeistas banknotais, turinčiais kitokius paveikslėlius. „Žinoma, galima tikėtis gilesnės prekybos integracijos, daugiau tarptautinės prekybos su eurozonos šalimis, – sakė ekonimistas. – Tai kažkiek padidins gerovę, bet ne taip dramatiškai, kaip stojimas ES, išreikštas konkrečiomis didelėmis pinigų sumomis, jau kurį laiką plūstančiomis į Lietuvą.“
Trumpai apie autorių: R. Kuodis Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju paskirtas 2011-aisiais, Lietuvos banke dirba nuo 1996 metų. Jis yra įgijęs socialinių mokslų (ekonomikos) daktaro laipsnį. Dalyvavo kuriant daugelį Lietuvos ekonomikos strategijų ir reformų paketų, yra paskelbęs daugiau kaip 10 mokslinių straipsnių apie pinigų politiką, ekonomines ir pinigų sąjungas, euro įvedimo Lietuvoje teigiamus ir neigiamus aspektus, valiutų krizes.