Verta prisiminti: 2016 m. lapkričio 19 d. lrytas.lt paviešino Lietuvos ryto TV laidos „24/7“ įrašą palydėdama klausimu „Kiek Lietuvoje kainuoja slapto liudytojo paslaugos?“
Įraše, filmuotame apklausos metu, girdėti, kaip policija renka „įrodymus“ – įkalbinėja kalinį, būsimą slaptąjį liudytoją, pasirašyti „tai, kas jiems tinka“. Mainais tyrėjas žada „gražiuoju“ įkalbinėjam kaliniui padaryti „viską, ką [šis] nori“.
Kadangi veiksmas vyksta Kaune, reportažo autoriai pašnekino tuometinę Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiąją prokurorę N. Urbonavičienę. Ši teisėsaugos atstovė, kaip paprastai būna, pirmiausia pareiškė, kad „jai nežinomi tokie atvejai“ ir kad „tokio atvejo neprisimena“. Į žurnalistės siūlymą atgaivinti prisiminimus pasižiūrėjus įrašą, pareigūnė galiausiai atšovė, jog dabar ji einanti kitas pareigas ir ji nėra „įgaliota komentuoti senų įvykių“.
Klausantis šios pareigūnės komentaro ir viso reportažo verta turėti omeny, kad Kauno prokuratūros vadove N. Urbonavičienė tapo nepaisant jos vaidmens organizuojant Lietuvos teisėsaugos gėda pasibaigusią bylą prieš Lietuvoje gyvenusius čečėnus Chadižat ir Maliko Gatajevus, globojusius per Čečėnijos karą tėvų netekusius našlaičius čečėnus. Ištyrusi šios bylos aplinkybes ir nutarusi, kad Lietuva šioje byloje neteisėtai persekiojo Gatajevų šeimą, Suomija sutuoktiniams Gatajevams suteikė… politinį prieglobstį. Net įdomu, gal kas žinote ar prisimenate, kiek tos bylos vadinamųjų „įrodymų“ buvo panašiai „suderėta“?
Beje, reaguodama į tąkart kilusį visuomenės pasipiktinimą, Generalinė prokuratūra 2014 metų kovo 18 dieną išplatino pranešimą, kuriame savo sprendimą paskirti skandalingai pagarsėjusią prokurorę N.Urbonavičienę vadovauti Kauno prokuratūrai motyvavo jos „išskirtiniu profesionalumu“ ir pateikė tokių šio „išskirtinio profesionalumo“ įrodymų: „išskirtinį N. Urbonavičienės profesionalumą patvirtinantis faktas – per penkerius paskutiniuosius darbo metus išteisinamieji nuosprendžiai priimti tik 2 bylose, kurie buvo apskųsti apeliacinės instancijos teismui, todėl šios prokurorės perduotos teismui baudžiamosios bylos vertinamos kaip labai reikšmingos nusikalstamų procesų kontrolei bei teismų praktikos formavimuisi.“
Reportažo autoriai pašnekino ir dar vieną ne mažiau skandalingai pagarsėjusį asmenį – „Lietuvos ryto“ žurnalistę, „imbierinių pasakojimų“ autorę Laimą Lavastę. Žurnalistės reakcija sužinojus, kaip buvo gautas galimai nusikalstamą pareigūnų veiką įrodantis derybų įrašas, ypač informatyvus. Kodėl pareigūnų „žioplumas“ taip pralinksmino Laimą Lavastę, galima numanyti – ji pati tik teisme prisipažino, jog vieną savo interviu su itin slaptu ir itin vertingu policijos liudytoju Mindaugu Žalimu ji parengusi net su juo nekalbėjusi…
Ko gero, čia belieka tiesiog parašyti: be komentarų…
Arba atsidūsėti / piktintis / [įrašyti savo] … – štai kokia …[įrašyti savo]… mūsų teisėsauga ir žurnalistika…
Arba svarstyti: o ką mes, piliečiai, galime pakeisti?
P.S. Beje, gal kas iš Garliavos teismų stebėtojų galėtų pakomentuoti, kiek žmonių jau nuteista ir vis dar teisiama pasirėmus „liudytojo“ M. Žalimo parodymais?
Šis Lietuvos ryto televizijos reportažas buvo paviešintas 2016 m. lapkričio 19 d. Gal kas iš skaitytojų žino, kuo Generalinės prokuratūros pradėtas tyrimas, apie kurį užsimenama reportažo pabaigoje, baigėsi?