Vakar, birželio 10 dieną, Generalinė prokuratūra Seime pratęsė daugiau nei prieš porą metų pradėtą pilietės Neringos Venckienės detektyvinės istorijos inscenizaciją.
Priminsime, kad dar 2012 metų gegužės 23 dieną Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Darius Valys raštu kreipėsi į Seimą, prašydamas sutikimo leisti patraukti tuometinę Kauno apygardos teismo teisėją Neringą Venckienę baudžiamojon atsakomybėn ir ją suimti. Savo prašymą generalinis prokuroras tuomet argumentavo šitaip: „Ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą; nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai L. Stankūnaitei; 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą; piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką; panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui.“
2012 metų birželio 26 dieną Seimas patenkino generalinio prokuroro prašymą ir leido patraukti teisėją N. Venckienę baudžiamojon atsakomybėn bei ją suimti.
Tų pačių, 2012-ųjų, gruodžio 28 dieną, generalinis prokuroras D. Valys pasirašė kreipimąsi į Seimą, prašydamas sutikimo leisti jau Seimo nare tapusią N. Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę. Panaikinti N.Venckienės imunitetą prašyta ikiteisminių tyrimų metu gavus duomenų apie N.Venckienės galimai padarytas nusikalstamas veikas. Generalinis prokuroras Seimui pakartojo ankstesnius argumentus: „Ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą (LR BK 232 str.); nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai L. Stankūnaitei (LR BK 245 str.); 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą (BK 231 str. 1 d.); piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką (LR BK 163 str.); panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui (LR BK 286 str.).“
Po ilgų derybų su generaliniu prokuroru ir eiliniais prokurorais Seimui pavyko išgauti 12 sekundžių vaizdo įrašą, „įrodantį galimai padarytą N. Venckienės nusikaltimą“. 2013 metų balandžio 9 dieną parlamentas, 80-čiai jo narių balsuojant už, leido Seimo narę N. Venckienę dėl galimai padarytų sunkių nusikaltimų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir ją suimti. Pati Seimo narė jos likimą sprendusiame parlamento posėdyje nedalyvavo. Iki šiol ji Seime nepasirodė. Lietuvos teisėsauga ne kartą teigė, kad jai yra žinoma Seimo narės N. Venckienės gyvenamoji vieta užsienyje. Tačiau iki šiol Generalinė prokuratūra nesikreipė į užsienio valstybę dėl galimai sunkiai nusikaltusios Lietuvos pilietės ekstradicijos. Kodėl? Kada prokuratūros vadovai įžūliai maustė Lietuvos Respublikos Seimą ir visuomenę – ar prašydami leidimo Seimo narę suimti, ar vėliau aiškindami, kad jos galimi nusikaltimai yra per menki ir suėmimo bei ekstradicijos prašyti nėra pagrindo? Kodėl Seimas nuolankiai sutinka kęsti tokias prokurorų patyčias?
Primename, ką vakar parlamento nariams aiškino generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis:
„Nesant nustatytai konkrečiai įtariamosios N.Venckienės buvimo vietai ir esant neišnaudotoms kitoms galimybėms užtikrinti jos dalyvavimą procese bei atsižvelgiant į N.Venckienei inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo N.Venckienei taikyti pačias griežčiausias prievartos priemones ir kreiptis dėl ekstradicijos – antradienį parlamente atsakydamas į grupės Seimo narių klausimus sakė D.Raulušaitis.
Generalinio prokuroro pavaduotojas taip pat teigė, kad į JAV kreiptasi su dviem pagalbos prašymais, bet kol kas atsakymas gautas tik į vieną.
„Siekiant nustatyti jos buvimo vietą, buvo atlikta daugybė proceso veiksmų, tarp jų du kartus kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu į JAV teisėsaugos institucijas. Atsakymas į pirmąjį teisinės pagalbos prašymą gautas, jame nurodyta, kad prašymą vykdę pareigūnai atliko daugybę veiksmų, bendravo su N.Venckiene siejamais asmenimis, tačiau negavo duomenų apie tikslią jos buvimo vietą ir negalėjo įteikti šaukimo atvykti į apklausą. Dėl šios priežasties papildomai kreiptasi į JAV teisėsaugos institucijas, darkart prašant nustatyti tikslią N.Venckienės buvimo vietą ir įteikti jai šaukimą. Šiuo metu antrasis teisinės pagalbos prašymas nėra įvykdytas“, – sakė D.Raulušaitis.
Laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas sulaukė ir klausimo, ar Seimo narė gyva. D.Raulušaitis į tai atsakė, kad „prokuratūra neturi duomenų, kad N.Venckienė būtų mirusi, ir tikisi, kad ji yra gyva“.
Siūlome susipažinti su šio klausimo svarstymo Seime stenograma.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas K. KOMSKIS
16.03 val.
PIRMININKAS. 2–4 klausimas – generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, D. Raulušaičio atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo Statuto 209 str.). Prašom į tribūną. Klausimai jums pateikti, prašom atsakyti.
D. RAULUŠAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsniu, teikiu atsakymus į Seimo narių iš anksto užduotus klausimus.
Pirmasis klausimas. Skaitau, kaip jis buvo pateiktas. „Kodėl paskelbta Seimo narės N. Venckienės paieška ir nepradėtas parlamentarės ekstradicijos procesas?“ Pagal Baudžiamojo proceso įstatymus, jeigu nežinoma įtariamojo buvimo vieta, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka skelbiama pasislėpusio įtariamojo paieška. Kadangi įtariamoji N. Venckienė pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, tai 2013 m. gegužės 9 d. buvo paskelbta jos paieška. Siekiant nustatyti jos buvimo vietą, nuo paieškos paskelbimo iki šios dienos buvo atlikta daug proceso veiksmų, tarp jų du kartus kreiptasi su teisinės pagalbos prašymais į Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijas.
Atsakymas į pirmąjį teisinės pagalbos prašymą gautas, jame nurodyta, kad prašymą vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų federalinių tyrimų biuro pareigūnai, atliko daugybę veiksmų, bendravo su N. Venckiene siejamais asmenimis, tačiau negavo duomenų apie tikslią jos buvimo vietą ir negalėjo jai įteikti šaukimo atvykti į apklausą. Dėl šios priežasties po mėnesio nuo atsakymo į pirmąjį teisinės pagalbos prašymą gavimo papildomai kreiptasi į Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijas dar kartą prašant nustatyti konkrečią N. Venckienės buvimo vietą ir įteikti jai šaukimą atvykti į apklausą. Šiuo metu antrasis teisinės pagalbos prašymas nėra įvykdytas ir atsakymas negautas.
Pažymėtina, kad proceso veiksmų pagal teisinės pagalbos prašymą atlikimas, tarp jų ir N. Venckienės buvimo vietos nustatymas bei šaukimo jai įteikimas, priklauso išimtinai Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijų jurisdikcijai. Nesant nustatytai konkrečiai įtariamosios N. Venckienės buvimo vietai ir esant neišnaudotoms kitoms galimybėms užtikrinti jos dalyvavimą procese bei atsižvelgiant į N. Venckienei inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį bei sunkumą, ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo N. Venckienei taikyti pačias griežčiausias prievartos priemones ir kreiptis dėl jos ekstradicijos.
Antrasis klausimas. „Kada sužinosime Seimo narės N. Venckienės buvimo vietą ir turėsime galimybę įteikti pranešimus dėl apkaltos pasirašytinai?“ Pažymiu, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios N. Venckienės buvimo vietą siekiama nustatyti išimtinai baudžiamojo proceso tikslais ir tikrai nesiekiant kaip nors palengvinti ar kitaip įtakoti jos apkaltos procedūrą. Įstatymas labai aiškiai atriboja baudžiamąjį persekiojimą bei parlamentines procedūras, ir prokurorai šio atribojimo privalo laikytis. Taigi kada Seimo nariai sužinos N. Venckienės buvimo vietą ir turės galimybę įteikti jai pranešimą dėl apkaltos, prokurorai neturi galimybės atsakyti.
Trečiasis klausimas. „Kodėl prokuratūra nesikreipė dėl fizinio asmens N. Venckienės pripažinimo nežinia kur esančiu?“ Asmens pripažinimo nežinia kur esančiu procedūrą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, kuriame nurodyta, kad pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras, o pareiškime, be kita ko, privalomai turi būti nurodyta, kuriam tikslui pareiškėjui reikia pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokurorai neturi jokio procesinio ar kitokio tikslo siekti N. Venckienės pripažinimo nežinia kur esančia. Priešingai – prokurorai deda visas pastangas, kad būtų nustatyta tiksli jos buvimo vieta ir užtikrintas jos dalyvavimas baudžiamajame procese.
Ketvirtasis klausimas. „Kokiais teisiniais argumentais galite įrodyti, jog Seimo narė N. Venckienė yra gyva?“ Prokuratūra neturi duomenų, kad N. Venckienė būtų mirusi, ir tikisi, kad ji yra gyva.
PIRMININKAS. Labai silpnai girdėti.
D. RAULUŠAITIS. Tai buvo atsakymas į paskutinį klausimą.
PIRMININKAS. Iš tiesų buvo silpnai girdėti, bet, kolegos, klausia P. Gylys. (Balsai salėje) Dabar galėsite paklausti. Kolegos, prašom tylos!
P. GYLYS (DKF). Dėkoju gerbiamajam pirmininkui. Iš tikrųjų labai prastai girdėjome, sunkiai artikuliavo, ar čia technologijos nesuveikė. Lieka klausimas, manau, ne tik mums, bet ir visuomenei, jeigu atimant teisinę neliečiamybę atsirado žodis „suimti“, vadinasi, kaltinimai buvo gana rimti, tuo labiau kad teisinės institucijos, man atrodo, prokuratūra, nepaneigė to, kad ateityje gali būti iškelti ir sunkesni kaltinimai, ką dalis žiniasklaidos, neetiškos žiniasklaidos, nuolat suka viešojoje erdvėje. Tada ekstradicija yra normalus procesas, čia ne smulkmenos. Kaip aš suprantu, nėra galimybių įteikti, bent aš taip išgirdau, šaukimo, kad mūsų teisinės institucijos galėtų įteikti asmeniškai N. Venckienei raštu, pasirašytinai, šaukimą atvykti į Lietuvą ir konkrečiai į apkaltą. Kaip jūs, kaip teisininkas, įsivaizduojate procesą, kuriame nėra jokių galimybių nei pateikti tiesiogiai kaltinimų, nei apsiginti? Ir dar vienas klausimas: kodėl netiriama su tuo susijusi teisėjo G. Furmanavičiaus nužudymo byla?
PIRMININKAS. Prašom.
D. RAULUŠAITIS. Dėkoju už klausimą. Atsiprašau, kad prastai girdėti, nežinau, kiek dėl to yra mano kaltės. Atrodo, galutinai sulaužiau mikrofoną.
Dėl šaukimo įteikimo. Taip, iš tiesų jūs teisingai supratote, mūsų teisinės pagalbos prašymas šioje dalyje dėl šaukimo įteikimo nėra įvykdytas. Teisinės pagalbos prašymą, kaip ir minėjau, vykdo Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinių tyrimų biuras. Jie atliko daugybę veiksmų, apklausė su N. Venckiene siejamus asmenis, tačiau jiems, bent jau mus jie taip informavo savo atsakyme, nepavyko nustatyti N. Venckienės tikslios buvimo vietos ir nepavyko įteikti šaukimo atvykti į apklausą. Dėl šios priežasties yra išsiųstas antrasis teisinės pagalbos prašymas.
PIRMININKAS. Kolegos, tylos!
D. RAULUŠAITIS. Antrojo klausimo nelabai supratau, kurį procesą aš turėčiau įsivaizduoti. Baudžiamajame procese yra numatytos galimybės vykti tam procesui nesant kaltinamojo, bet, kiek suprantu, jūs turėjote galvoje kokius nors parlamentinius procesus, tai šiuo atveju aš leidžiu sau neturėti nuomonės, ar jie gali vykti, ar ne.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
D. RAULUŠAITIS. Dėl J. Furmanavičiaus tyrimas vyksta.
PIRMININKAS. Prašom, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro labai keista situacija. Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnai neįteikė kvietimo. Faktiškai jokių argumentų nėra, kad N. Venckienė Jungtinėse Amerikos Valstijose net nerasta. Kaip jūs vertinate, gal jos net nėra tarp gyvųjų? Aš pats asmeniškai turiu giminių Amerikoje, turiu draugų, pažįstamų, yra labai daug įvairių kalbų. Kaip vertintumėte tokį procesą, jeigu iš tikrųjų išaiškėja, kad žmogaus nėra tarp gyvųjų, o Seimas pradėjęs jai apkaltos procesą?
D. RAULUŠAITIS. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau, prokuratūra tikrai neturi jokių duomenų, kad N. Venckienės nebūtų tarp gyvųjų, kaip jūs sakote, o Seimo veiksmų aš tikrai nenorėčiau vertinti.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis.
D. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas, apgailestauju, kad, prasidėjus apkaltos procesui Seimo narei N. Venckienei, yra bandoma įtraukti Generalinę prokuratūrą į politinius procesus, todėl šiandien jūs stovite čia, tribūnoje, ir turite atsakinėti į nevisiškai aiškius klausimus. Bet vis dėlto. Seimo narys P. Gražulis ne kartą viešai yra pareiškęs, kad jis turi duomenų, kad N. Venckienė yra negyva. Norėčiau paklausti, ar Generalinė prokuratūra artimiausiu metu neplanuoja vis dėlto pakviesti P. Gražulį į apklausą ir paklausti, kokiais faktais, kokiais argumentais ir kokiomis aplinkybėmis jis remiasi ir kas jam yra žinoma, kad jis sau leidžia viešai teigti tokius kol kas nepatikrintus ir nenustatytus faktus? (Balsai salėje)
D. RAULUŠAITIS. Šiek tiek jaučiu, kad tai buvo retorinis pasiūlymas, gal labai rimtai neatsakinėsiu. Paprastai ikiteisminiai tyrimai pradedami esant konkretiems duomenims apie galimai padarytą nusikaltimą ir tyrimas atliekamas tam, kad būtų ar patvirtinti, ar paneigti tie faktai. Aš jau kelintą kartą šiandien kartoju, kad mes neturime jokių bent kiek konkrečiau nustatytų duomenų, kad N. Venckienė būtų mirusi ir kad dėl to reikėtų atlikti kokį nors ikiteisminį tyrimą.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas. Čia dabar pagal frakcijų dydį. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš tiesiog norėčiau štai ką pasakyti. Praeitame posėdyje, gerbiamasis prokurore, išgirdau jūsų tokius kategoriškus pareiškimus: „aš niekada neatsakinėsiu į politikų klausimus“, „politikams neteikiame ir neteiksime informacijos“. Iš kur jūsų tokia arogancija? Jaunas žmogus. Jūs turėkite omenyje, kad politikai ir Seimas formuoja Lietuvos Respublikos politiką ir visą gyvenimą. Tai yra žmonių pasitikėjimu išrinktas Seimas. Jūsų tokie pareiškimai mane tiesiog nutvilkė tokia labai negera, kaip čia kai kas sako, aura ar panašiai, kai jūs taip arogantiškai… Kas jus išmokė šito? Galite atsakyti?
D. RAULUŠAITIS. Aš iš pradžių patikslinsiu, ką iš tiesų esu sakęs, kad prokurorai niekada neteikė ir neteiks politikams ataskaitų dėl priimamų proceso sprendimų. Tokią poziciją aš ir šiandien galiu patvirtinti ir tikrai mes tokios pozicijos laikysimės. Su arogancija tai neturi nieko bendro. Tas yra užkoduota mūsų Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ir, mano galva, Seimo statute. Tokie klausimai ir neturėtų būti užduodami prokurorams. Prokurorai neturi būti verčiami aiškintis dėl savo priimtų proceso sprendimų.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis prokurore, prašom pasakyti, kodėl žiniasklaida ar paprasti žmonės greičiau suranda nusikaltėlį negu prokuratūra? V. Romanovo atvejis, pavyzdžiui. Jūs niekaip nesugebate surasti. Man šiaip įdomu. Prašau atsakyti.
D. RAULUŠAITIS. Aš būčiau dėkingas ir žiniasklaidai, ir visiems kitiems, kad jie padėtų prokurorams vykdyti jų funkcijas ir teiktų realiai tą informaciją, kurią jie galbūt turi. Tačiau to kol kas prokuratūra negauna. O savo jėgomis darome viską, ką galime, ir turime rezultatus tokius, kokius turime.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis prokurore, norėjau paklausti. Sklando gandai, kad niekas nebenori rasti gerbiamosios N. Venckienės, nes yra įsikišę į šituos reikalus kai kurie politikai. Kiek yra pagrindo tikėti tomis kalbomis?
D. RAULUŠAITIS. Man atrodo, į šį klausimą aš jau atsakiau atsakydamas į gerbiamojo Seimo nario B. Bradausko klausimą. Tokioms kalboms nėra jokio pagrindo. Į prokurorų veiklą, ačiū Dievui, šiandien niekas pernelyg nesikiša ir visus sprendimus prokurorai turi laisvę ir teisę priimti savarankiškai ir vienasmeniškai. Taip sprendimai šiandien ir daromi prokuratūroje.
PIRMININKAS. Klausia V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis kol kas laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas, pastaruoju metu išryškėjo tendencija, kad visuomenės rezonansą sukėlusios bylos iš Vilniaus keliauja į apygardas. Čia ir laikinai nušalinto generalinio prokuroro D. Valio byla, iškeliavusi į Panevėžį, ir N. Venckienės byla yra atsidūrusi Šiaulių apygardos prokuratūroje. Ar tai reiškia, kad apygardos neturi darbo ar kad Vilniuje nėra stiprių prokurorų? O dėl N. Venckienės, ar Šiauliai yra arčiau Čikagos nei Vilnius? Ačiū už atsakymą.
D. RAULUŠAITIS. Dėkui už linksmą klausimą. Atsakymą pradėsiu nuo to, kad pagal vidinę prokuratūros sandarą yra sudėliota taip, kad Generalinei prokuratūrai keliamas pagrindinis uždavinys – metodinis vadovavimas prokuratūroms ir bendros praktikos formavimas. Tik išskirtinio sudėtingumo bylos atliekamos ar organizuojamos Generalinėje prokuratūroje, arba tos bylos, kurių tyrimai dar neatlikti, atliekamos, tarkime, pirmą kartą dėl tokių situacijų. Natūralu, kad daugumą ikiteisminių tyrimų organizuoja arba atlieka teritorinių prokuratūrų prokurorai. Jūsų paminėtos bylos savo sudėtingumo aspektais ar prasme nėra niekuo išskirtinės ir nėra niekuo sudėtingos, kad jų tyrimai turėtų būti atliekami Generalinėje prokuratūroje.
PIRMININKAS. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jūs ką tik paminėjote, kad Generalinė prokuratūra perima savo žinion tik išskirtinio sudėtingumo bylas. Tai jūs man atsakykite. „Tele-3“ byla su 15 tūkst. Lt suma, kurios buvo baigiamoji fazė Panevėžio apygardos prokuratūroje, buvo nurodyta iki vasario mėnesio atlikti susipažinimą su byla, ši byla šiurkščiai buvo ištraukta iš apygardos prokuratūros ir perimta Generalinės prokuratūros, iki šios dienos yra vilkinama. Jūs pasakų nesekite apie sudėtingumą. Paprasčiausiai Generalinė prokuratūra tam, kad nusiplautų rankas nuo atsakomybės, permeta žemesnės kompetencijos prokuratūrai.
Dėl N. Venckienės. Jūs kalbate apie tai, kad teisinės pagalbos prašymas yra išsiųstas, vienas ir kitas. Man atrodo, jūs kažkokios patirties turite teisėsaugos darbo ir aš kažkokios patirties turiu. Šituose veiksmuose, nustatant buvimo vietą, dalyvauja ne vien tik užsienio valstybės, dalyvauja ir operatyvinės veiklos subjektai, ir ikiteisminio tyrimo subjektai, kurie yra Lietuvoje. Policija yra aiškiai pareiškusi, kad jai yra žinoma N. Venckienės vieta. Ar teisinės pagalbos prašyme buvo aiškiai suformuota, kad jūs patikrinkite mūsų turimą informaciją apie N. Venckienės buvimo vietą?
Antras dalykas. Kokius pavedimus prokurorė, kuri kontroliuoja šitą ikiteisminį tyrimą, yra davusi Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijoms, kad naudojant visas priemones, kurios leidžiamos įstatymo, nustatytų šitos įtariamosios buvimo vietą, galimai įtariamosios? Aš matau, jūs nesuvokiate vieno dalyko…
PIRMININKAS. Laikas!
P. URBŠYS (MSNG). …kad šita byla yra rezonansinė. Prokuratūros neveiklumas šitą bylą politizuoja ir sudaro įspūdį, kad jūs, kaip prokuratūra, tikrai esate priklausomi nuo politinės valios, kai nėra suinteresuotumo, kad N. Venckienė būtų čia, Lietuvoje.
PIRMININKAS. Viskas, laikas, Prašom atsakyti.
D. RAULUŠAITIS. Buvo daug teksto, nelabai supratau klausimų. Į tuos, kuriuos supratau, bandysiu atsakyti. Ar tinkamai suformuluotas teisinės pagalbos prašymas? Užtikrinu, kad visa informacija, kuri buvo žinoma prokurorams, buvo perteikta ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijoms. Nieko neslepiam, nieko sau nelaikom. Turim aiškų tikslą – nustatyti įtariamosios N. Venckienės buvimo vietą ir įteikti šaukimą. Dedame visas pastangas, kad tai būtų padaryta. Jokios politikos čia nėra.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, pripažinkite, kad N. Venckienės, J. Furmanavičiaus bylos – tai neeilinės, tikrai didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlusios bylos. Visuomenė iki šiol neturi aiškių atsakymų, kas ten vis dėlto iš tikrųjų buvo. Dabar pagal tai, kokie kaltinimai pareikšti N. Venckienei, žinokite, aš niekada į Ameriką nebėgčiau būdama Seimo nare. Kaip jūs vertinate tokį poelgį ir galbūt tikrai už šito slypi dar kas nors daugiau?
D. RAULUŠAITIS. Man labai sunku įvertinti tokį poelgį. Aš, kaip prokuroras, tokį poelgį, be abejo, vertinu neigiamai. Man norėtųsi, kad asmenys dalyvautų baudžiamuosiuose procesuose ir atsakytų už visus jiems inkriminuojamus nusikaltimus, teiktų paaiškinimus ir bendradarbiautų su teisėsauga.
Dėl antrosios klausimo dalies, kad gal yra kas nors daugiau, atsakysiu paprastai. Kai prokurorai turi duomenų, kad padaryta nusikalstama veika, jie pradeda ikiteisminį tyrimą. O kai turi duomenų, kad tą nusikalstamą veiką padarė konkretus asmuo, jam įteikia pranešimą apie įtarimą. Tai toks ir mano atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
D. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis Raulušaiti, A. Roginskis, Kriminalinės policijos biuro vadovas, praėjusių metų rugpjūčio 22 d. pasakė: „Policijai yra žinoma tiksli N. Venckienės buvimo vieta“. Ar jūs pasitikslinote šitą A. Roginskio informaciją ir ar ta informacija remdamiesi siuntėte prašymus į Ameriką?
Ir antras dalykas. Jūs nevadinkite E. Masiulio klausimo retoriniu klausimu, kadangi E. Masiulis klausė štai kodėl. Praėjusią savaitę viešosios informacijos priemonėse buvo tokia P. Gražulio frazė: man žinoma, kad N. Venckienė negyva. Mano manymu, jūs, kaip prokuratūra, vis dėlto turėtumėte paklausti, kokius faktus žino P. Gražulis, kad pasako štai tokias frazes, nes priešingu atveju galbūt galai dings į vandenį, o svarbus liudininkas, visa žinantis, nebus apklaustas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom, prokurore.
D. RAULUŠAITIS. Atsakau į pirmąją klausimo dalį. Aš lyg ir esu atsakęs, paminėjau, kad teisinės pagalbos prašymuose buvo nurodyta ir yra nurodyta visa informacija, kuria disponuoja Lietuvos teisėsaugos institucijos – tiek policija, tiek prokuratūra.
Dėl Seimo nario E. Masiulio pasiūlymo ir jūsų pasiūlymo, vis dėlto aš linkęs žiūrėti į tą pasiūlymą kaip į retorinį šią akimirką, bet jeigu situacija keisis ir bus kitų duomenų, mes tikrai žinosime, kad Seimo narys P.
Gražulis turi informacijos apie tai ir kad gali būti reikšmingas liudytojas to tyrimo metu.
PIRMININKAS. Klausia V.A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis prokurore, Seime jau yra pradėta apkaltos procedūra N.Venckienei. Apkalta, kaip jūs žinote, yra ne tik politinis, bet ir teisinis procesas, todėl jums šitą klausimą ir adresuoju. Viena vertus, N. Venckienei yra inkriminuojami baudžiamieji nusikaltimai, dėl kurių buvo kreiptasi į Seimą dėl jos neliečiamybės panaikinimo. Kita vertus, yra neinkriminuojami, ji yra kaltinama drausminiais pažeidimais, kad nelankė Seimo ir jo komiteto posėdžių. Ar, jūsų, kaip prokuroro ir teisininko, požiūriu, nebūtų logiška sujungti šiuos abu procesus į vieną ir tada spręsti apkaltos klausimą, o ne bausti už menkesnį nusikaltimą? Ačiū.
D. RAULUŠAITIS. Aš jau šiandien minėjau, kad baudžiamasis persekiojimas yra visiškai atskirtas nuo parlamentinių procedūrų. Tikrai aš, kaip teisininkas ir prokuroras, nematau jokių galimybių šiuos procesus kaip nors sujungti ir vienus vykdyti tam, kad greičiau vyktų kiti. Ko gero, tik tiek ir galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis prokurore, noriu paklausti trijų konkrečių dalykų. Ar jums yra žinoma, kokį dokumentą pateikusi N. Venckienė buvo įleista įvažiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas, ar diplomatinį Seimo nario pasą, ar paprastą Lietuvos piliečio pasą?
Antras klausimas. Ar, jūsų manymu, jos legalus buvimo laikas Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra pasibaigęs atsižvelgiant į išduoto dokumento tipą?
Ir trečias klausimas. Koks, jūsų manymu, ar jums yra žinomas N. Venckienės buvimo Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu teisinis statusas, ar ji legaliai ten būna, ar jai pratęsta, ar jai suteiktos kokios nors papildomos teisės?
D. RAULUŠAITIS. Esu keblioje situacijoje, nes iš tiesų kai kuriuos atsakymus į jūsų užduotus klausimus žinau, bet dėl jų slapto pobūdžio negaliu jums dabar pateikti.
PIRMININKAS. Tai jūs negalite nė į vieną atsakyti? Prokurore!
D. RAULUŠAITIS. Nežinau.
PIRMININKAS. Prokuroras, kiek supratau…
D. RAULUŠAITIS. Atsakiau jums, kaip galėjau atsakyti, kitaip, ko gero, nesugebėsiu.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
D. RAULUŠAITIS. Klausimas Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijoms, jos, matyt, turi atsakymus į šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Prašom. Nebeklausia. Taigi generalinio prokuroro pareigas einantis D. Raulušaitis atsakė į visus pateiktus klausimus. Ačiū jums.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom. P. Gylys.
P. GYLYS (DKF). Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad prokuroras pasakė, jog nėra žinoma, kur yra N. Venckienė. Vadinasi, raštu, pasirašytinai galimybių įteikti šaukimą į apkaltą nėra. Teisinei valstybei reikia laikytis Statuto, kuris yra įstatymas. 240 straipsnį mes, ko gero, žadame pažeisti.
PIRMININKAS. Prašom. Dar kartą V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai gaila sugaišto brangaus parlamento ir parlamentarų laiko. Aš taip pat, kaip ir kolega Povilas, turėdamas kažkiek patirties, galiu pasakyti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijos paprasčiausiai nesupranta tokio teisinio pagalbos prašymo turinio – nustatyti buvimo vietą ir įteikti šaukimą. Kitų šalių teisėsaugos institucijoms toks turinys nesuprantamas. Čia mano asmeninė nuomonė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad laikas veltui nesugaištas. Tai yra labai svarbu, kadangi N. Venckienei reiškiama apkalta, labai svarbu sužinoti, ar tikrai tas žmogus yra tarp gyvųjų, nes šioje istorijoje daugiau kaip 10 žmonių yra nužudytų, žuvusių ar kaip, visi tai žinote. Manęs nenustebintų, jeigu staiga paaiškėtų, kad jos taip pat nėra tarp gyvųjų, todėl noriu labai atsakingai elgtis balsuodamas. Bet, neduok Dieve, paaiškėtų, kad aš pakėliau ranką prieš negyvą žmogų. To niekada nedarysiu. Prokuratūra man šiandien nepateikė argumentų, kad ji yra tarp gyvųjų. Galbūt pateiks Masiulis, kuris žino, kad ji yra tarp gyvųjų.