Antanas Manstavičius | Alfa.lt
Jau daugiau nei pusmetį Ukrainoje besitęsiantys neramumai atskleidė aktualią šių dienų problemą – didelė dalis informacijos, sklindančios interneto tinklais, yra sąmoningai klastojama siekiant manipuliuoti jos vartotojų nuomone. Dažniausiai tuo kaltinami Rusijos valstybiniai žiniasklaidos kanalai ir anonimiškai veikiantys Kremliui palankūs vadinamieji „interneto troliai“. Tačiau propagandinių priemonių nevengia naudoti ir Ukrainos pusę palaikantys veikėjai. Iškyla problema – kaip nepaskęsti propagandos sraute?
INFORMACINIAME KARE – MELO PINKLĖS, APRAIZGIUSIOS UKRAINĄ
Vienas iš projektų, mėginančių Ukrainos konflikte atsijoti grūdus nuo pelų, yra Stopfake.org. Ši interneto svetainė, šių metų kovo pradžioje įsteigta Kijevo Mohylos universiteto žurnalistikos studentų pastangomis, savo tikslu kelia „pagražintos informacijos ir propagandos tikrinimą bei paneigimą“. Daugeliu atvejų tai reiškia bandymus paneigti akivaizdžiausius rusiškos propagandos pramanus. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, nagrinėjant praėjusią savaitę įvykusio sprogimo Lugansko srities administracijos pastate aplinkybes, Stopfake.org išvados yra akivaizdžiai nepalankios Ukrainos valdžios pateikiamai oficialiai versijai ir parodo Kijevą neigiamoje šviesoje.
Stopfake.org kūrėjai teigia siekiantys, kad Ukrainos visuomenė kritiškiau vertintų įvairių žiniasklaidos kanalų skleidžiamą informaciją. Pagrindinius savo veiklos principus, kartu su praktiniais patarimais informacijos vartotojams, jie atskiru tekstu skelbia savo svetainėje.
„Pirmiausiai norėtume pažymėti, kad stengiamės dirbti su įrodytais faktais, o ne vienos ar kitos pusės teiginiais. […] Štai kodėl mūsų leidinyje tiek mažai žodinių paneigimų – tai įmanoma panaudoti tik tada, kai kas nors neigia jam naudingą informaciją, pavyzdžiui, kaip tada, kai Donecko kovotojai paneigė užgrobę sistemą „Grad“, apie ką skelbė jiems lojalus Rusijos televizijos kanalas „Life News“. Todėl pasistengsime kalbėti apie faktus“, – rašo interneto aktyvistai.
Jie išskiria keturis pagrindinius ir dažniausiai klastojamus internete klastojamos informacijos tipus: suklastotas nuotraukas, suklastotus vaizdo įrašus, melagingus liudytojų pasakojimus ir iškraipytą kitų žiniasklaidos priemonių informaciją.
Suklastotos nuotraukos
Pasak Stopfake.org, tai yra „labiausiai paplitęs ir tuo pat metu lengviausiai paneigiamas klastotės tipas“. Esą patikrinti konkrečią nuotrauką, naudojant šiuolaikines priemones, užtenka vos kelių sekundžių. „Vis dėlto, pasirodo, daugybė vartotojų nemoka to daryti ir iškart patiki kiekviena „pasibaisėjimą keliančia“ nuotrauka“, – apgailestauja interneto aktyvistai.
Jie pažymi, kad lengviausia nuotraukų kilmę patikrinti, naudojantis interneto naršyklę „Google Chrome“. Tam užtenka įtarimų keliančią nuotrauką paspausti dešiniuoju pelės klavišu, o atsidariusiame meniu pasirinkti „Ieškoti šio vaizdo Google“ (angl. „Search Google for this image“).
Kitose interneto naršyklėse nuotraukų paieška nėra integruota, tačiau užtenka kelių paspaudimų, kad būtų įdiegtas naudingas ir patogus plėtinys, toks kaip „Who stole my pictures?“ (liet. „Kas pavogė mano nuotraukas?“). Jo privalumas – tai, kad paiešką galima vykdyti ne vien „Google“, bet ir „Yandex“ bei „Tineye“ sistemose. Paieškojus galima rasti ir daugiau alternatyvių įskiepių.
Jei savo kompiuteryje neturite „Google Chrome“, o jūsų naudojama naršyklė nepalaiko nuotraukų paieškos plėtinio, nieko baisaus. Užtenka viename naršyklės skirtuke (angl. „tab“) atsidaryti įtarimų keliančią nuotrauką, o kitame – „Google“ puslapį, o po to nuotrauką pertempti į paieškos laukelį. Analogiškai galima ieškoti informacijos apie nuotraukas, kurios yra išsaugotos kompiuterio kietajame diske.
„Šiuo metodu jūs tikrinate iškart du labai svarbius aspektus. Pirmasis – ar paveiksliukas originalus, o gal buvo apdorotas nuotraukų redaktoriumi“, – rašo Stopfake.org kūrėjai, pateikdami pavyzdį nuotraukos, kurioje buvo vaizduojama liepsnojančio subombarduoto Donecko miesto panorama, tačiau paieška atskleidė, jog liepsnos buvo dirbtinai „pripaišytos“ prie taikos meto nuotraukos.
„Kitas svarbus aspektas, kurį galima patikrinti tokiu būdu, – paveiksliuko publikavimo laikas, o taip pat tai, kas jame iš tikrųjų pavaizduota. Pavyzdžiui, ar nebando kažkas eilinį kartą pateikti karinių veiksmų Sirijoje pasekmes, tarsi tai būtų įvykę Ukrainoje“, – rašo interneto aktyvistai.
Suklastoti vaizdo įrašai
Patikrinti vaizdo įrašų autentiškumą – sudėtingiau. Tenka užsiimti rimtesne „detektyvine“ veikla. Jei kokiame nors straipsnyje aptikote įterptą vaizdo įrašą iš tinklalapio „YouTube“ ir jis jums sukėlė įtarimų, Stopfake.org rekomenduoja jį įsijungti pačiame „YouTube“. Užtenka vaizdo įrašo lange paspausti „YouTube“ logotipą. Vaizdo įrašų svetainėje pateikiama kontekstinė informacija gali praversti paieškoje.
Kai kuriais atvejais propagandinės žinios skleidėjai nesivargina klastojamo vaizdo įrašo įkelti iš naujo. Tada akylesnis naujienos vartotojas gali pastebėti, kad vos kelių valandų ar dienų senumo naujiena iliustruojama kelių mėnesių ar net metų senumo vaizdo įrašu.
Tačiau kiti klastotojai dirba atidžiau ir tokių akivaizdžių klaidų nedaro. Tada tenka atsižvelgti į kitus veiksnius. „Jeigu pačiame vaizdo įrašo pavadinime įrašyta „šviežia“ data ir jis per trumpą laiką pakartotinai įkeliamas į „YouTube“, didelė tikimybė, jog tai yra klastotė“, – perspėja ukrainiečių interneto aktyvistai.
Be to, vieno žmogaus žinios dažniausiai nusileidžia kolektyvinėms daugelio žmonių žinioms. Pasirinkę daugiausiai peržiūrų sulaukusią to paties įtartino vaizdo įrašo versiją, paskaitykite kitų žiūrovų komentarus. Ne taip retai atsiranda internautų, kurie yra matę originalų vaizdo įrašą ir gali tai įrodyti, pateikdami konkrečią nuorodą ar išsamų paaiškinimą.
Jei daugiau niekas nepadeda, reikia sutelkti dėmesį į paties vaizdo įrašo detales. Liūdnai pagarsėjusiame įraše, kuriuo Rusijos žiniasklaida iliustravo pranešimus apie Rytų Ukrainoje žuvusius „taikius vietos gyventojus“, akivaizdžiai trūko žalumos, aplinką buvo nuklojęs tirštas rūkas, o ginkluoti vyrai buvo stebėtinai šiltai apsirengę. Galiausiai paaiškėjo, jog reportažas iš tiesų buvo nufilmuotas Rusijos Šiaurės Kaukazo regione, veiksmas vyko vėlyvą rudenį, o nukautas žmogus – ne ukrainietis ar rusas, o įtariamas islamistinio separatistinio judėjimo dalyvis.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
