Senokai kalbama apie šalies piliečių nusivylimą politinėmis partijomis, kurios savo darbais ir siekiais beveik niekuo nesiskiria viena nuo kitos. Prieš tris metus dalis Lietuvos inteligentijos susibūrė į naują sąjūdinio tipo politinę partiją Nacionalinis susivienijimas (NS), kuri priešingai, nei sisteminės partijos ir jų sisteminė opozicija, ėmė deklaruoti suverenios nacionalinės valstybės išsaugojimo tikslus.
Ir neapsiriko. Prasidėjęs karas Ukrainoje parodė, kad tokios valstybės tebėra pagrindinės tarptautinių santykių veikėjos ir svarbiausios jų pačių saugumo garantai, nes gynybinės valstybių sąjungos yra gerai, bet kiekviena siekianti užsitikrinti saugumą ir išlikti valstybė pirmiausia turi kliautis savimi.
NS paskelbė atgaivinsiantis atvirai žlugdomą tautinio ir valstybinio piliečių patriotizmo ugdymą, nutrauksiantis visuomenės istorinės atminties trynimą, piliečių tautinės ir valstybinės savimonės griovimo politiką.
Naujoji partija viešai pareiškė, kad valstybės demografinė politika yra fundamentalus nacionalinės gynybos veiksnys, todėl valstybė privalo nuosekliai rūpintis šeima, skatindama vaikų gimstamumą, nes kariniu požiūriu senstanti visuomenė visada yra nepalankesnėje padėtyje už jauną visuomenę, tinkamesnę kariniam rengimui ir mobilizacijai.
Ji akcentavo, kad visuomenės solidarumas yra lemiama sėkmingos krašto gynybos sąlyga, nes šiuo metu esanti milžiniška žmonių socialinė atskirtis skatina piliečių susvetimėjimą ir abejingumą valstybei, o tai be galo pavojinga ne tik valstybei, bet ir kiekvieno mūsų asmeniniam saugumui.
Suprantama, NS kategoriškai pasipriešino valdžios bejėgystei leidžiant per valstybės sieną į šalį masiškai plūsti Lukašenkos režimo siunčiamiems nelegalams, pareikšdamas, jog valdžia susitaikė su masiniu šalies kolonizavimu kultūriškai ir politiškai nelojaliais svetimšaliais, kurie kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Sisteminė žiniasklaida ilgai slėpė šį naująjį žmonių politinio susitelkimo fenomeną, neskelbdama naujosios partijos reikalavimų konjunktūrinei valdžiai – visuomenės nuomonės tyrimų apklausose NS buvo ignoruojamas, apie jį nebuvo rašoma, nei rodoma TV laidose, tarsi tokia partija apskritai neegzistuotų.
Bet nuoseklus švietėjiškas NS rūpestis žmonėmis, viešinant elektros rinkos liberalizavimo aferas ir pavienių politinių veikėjų pasipelnijimo faktus iš didėjančių elektros ir šilumos kainų, vieši perspėjimai apie nomenklatūros mėginimus privatizuoti valstybes strategines įmones, nebeleido nuslėpti didėjančio NS populiarumo visuomenėje.
Ir štai Baltijos tyrimų apklausa (ją paskelbė portalas „Delfi“) netikėtai parodė, jog už Nacionalinį susivienijimą sostinės mero ir savivaldybių tarybos rinkimuose balsuos net 4.4 procento rinkėjų. Tai reiškia, kad minėta partija peržengia 4 proc. barjerą ir patenka į sostinės tarybą. Gyventojų apklausą Baltijos tyrimai atliko partijos „Laisvė ir teisingumas „užsakymu, t. y. oponento iniciatyva, taigi apklausos šališkumu NS naudai įtarti negalima.
Ši žinia neabejotinai buvo netikėta pirmiausia sisteminėms partijoms, nes, apklausos duomenimis , į sostinės tarybą šiuo metu nepatektų nei Darbo partijos, nei Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, nei LŽVS kandidatai.
Tai labai puiki žinia tiems, kurie vis dar galvoja, kad tai „švogerių ir klanų” kraštas, kad Lietuvoje nebeįmanomi pokyčiai, – teigė kandidatas į sostinės merus Vytautas Sinica. Ši žinia rodo, kad jau prasidėjo poslinkiai visuomenės sąmonėje – jau kyla abejonės giliai įsišaknijusiu požiūriu, kad nesisteminės politinės jėgos yra pasmerktos amžinam sąstingiui ir niekada nesibaigsiantiems pralaimėjimams, o esminiai pokyčiai valstybėje – esą visiškai negalimi.
Atsiranda viltis, kad visuomenė pradeda mąstyti ir vis daugiau šalies piliečių ima tikėti, jog Lietuva – jų Tėvynė – nėra pasmerkta išnykti, kaip tai numato ir siekia naujosios pažangos strategijos „Lietuva 2050” rengėjai.
Savivaldos rinkimai – tai ne tik galimybė sąžiningai ir kompetentingai spręsti gyvybiškai svarbius vietos reikalus. Anot minėto kandidato, šiuo metu jie yra ir galimybė bei priemonė žadinti tautinį ir valstybinį atgimimą, kurio reikalauja dabartinė Lietuvos būklė. Nebe tuščiai pradeda skambėti žodžiai, kad Lietuva gyvuos per amžius, kad Lietuvoje bus tvirtai saugoma valstybinė lietuvių kalba, šeima, o valstybė gerbs savo Tautą ir visada atsižvelgs į savo žmonių nuomonę.
Kaip nurodo NS, tai yra jo politinė reklama