Psichiatrų talka teismų savivalei?

Elona Antakauskė

Klaipėdietei Ingai Žinienei, aktyviai visuomenininkei, Lietuvos Žmogaus Teisių gynimo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkei, paskirta prievartinė stacionarinė psichiatrinė ekspertizė Utenos ekspertiniame skyriuje. Spalio 28 d. policijos eskortu išvežta į Uteną šiuo metu moteris stebima uždaryta Ekspertizės skyriuje

Lietuvos pilietė I.Žinienė turi vairuotojo teises, nėra įtraukta į priklausomybių įskaitą.

Kas nutiko?

I. Žinienės vyras Raimundas iš Vilniaus SEB banko ir DNB Nord banko pasiima daugiau negu milijoną litų paskolos vertybiniams popieriams įsigyti. Kai ateina laikas paskolas grąžinti, vyras išsiskiria su žmona ir tampa beturčiu. Teismas skolas dalina perpus, jei vyras neturi jokio turto, už jį laiduoja žmona. Paprasčiau pasakius, vyro paimtas paskolas, jam tapus beturčiu, turi grąžinti laiduotoja, t.y. buvusi žmona I. Žinienė. Tiesa, Vilniaus SEB bankas pasiima paskolą turtu – butu Kanto g., Klaipėdoje, o DNB Nord bankas – namą Jaunimo g., taip pat Klaipėdoje, tačiau vyro paimtos paskolos tai nepadengia.

Teismuose I. Žinienė teigia, kad jokių paskolų nepasirašė nei Vilniaus SEB banke, nei DNB Nord banke. Dėl DNB Nord banko nekyla nesusipratimų, nes kredito sutartyje įrašytas toks punktas: „pagrindinio kredito gavėjo Raimundo Žinio sutuoktinė į kreditavimo sutartį neįtraukiama, nes, kliento teigimu, jie su žmona turi rimtų šeimyninių problemų ir ruošiasi skirtis“.

Nesutarimai kyla dėl Vilniaus SEB banke atsiradusių I. Žinienės dviejų įgaliojimų, pagal kuriuos žmona neva leidžia vyrui Raimondui tvarkyti visą turtą. I. Žinienė tvirtina: tokio įgaliojimo ji nepasirašė, jos parašas suklastotas.

Įstatymai numato, kad už kredito gražinimą atsako abu sutuoktiniai, tad imant kreditą turi būti nepažeistos ne tik nepilnamečių vaikų teisės, bet ir gautas sutuoktinio ar sutuoktinės sutikimas. Dar daugiau – bankas privalėjo informuoti apie šeimai iškilusius pavojus ir skolas. Tad I. Žinienė įsitikinusi: ir jos vyras, ir bankas, davęs jam paskolą be jos sutikimo, galimai yra padarę nusikaltimą.

Deja, šeštus metus trunkančių teismų maratone kalta daroma I. Žinienė. Šiuo metu nagrinėjama R.Žinio jai iškelta baudžiamoji byla neva už melagingą liudijimą. Jo teigimu, buvusi sutuoktinė meluojanti, jog nepasirašė įgaliojimo SEB banke Vilniuje, kuriuo neva sutiko, kad vyras paimtų 400 000 litų paskolą iš SEB banko.

I. Žinienė teigia, kad tokio įgaliojimo 2005 m. gruodžio 16 d. ji nepasirašiusi, o jos parašas nuskenuotas, ir reikalauja, kad baudžiamoje byloje būtų įgaliojimo originalas. Įgaliojimo originalo nėra, o ir esantis įgaliojimas nepatvirtintas notaro. I. Žinienė tokį notaro nepatvirtintą įgaliojimą vadina šiukšle ir yra visoms teisinėms institucijoms apskundusi, kad už šiukšlę jai yra iškelta baudžiamoji byla, ją norima uždaryti į Utenos ekspertinį skyrių neva dėl atminties praradimo.

2013 m. kovo mėn. 1 d. teisėja S. Naščenkovienė teismo nutartimi priima sprendimą: asmens uždarymas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą ekspertizės yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų. Nurodžiusi visą eilę procesinių policijos tyrėjos pažeidimų bei teismo nekonkretų reikalavimą, t.y. atlikti ar stacionarinę, ar ambulatorinę patikrą, atsisako taikyti priverstinį pristatymą.

Nors įstatymas neleidžia tuo pačiu pagrindu persekioti asmenis, Lietuvos teisėsauga, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, iš naujo įsuka I. Žinienę į teismų ratą: Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio mėn. 5 d. priima sprendimą prievartos būdu pristatyti pilietę I. Žinienę į Utenos ekspertizės skyrių.

Prieš savaitę, spalio 24 d., policijos pareigūnai apsilanko I. Žinienės darbovietėse– rodos, be jokio reikalo. Ką turėjo galvoti pati moteris ir jos darbdaviai? Ir tik kitą dieną policijos pareigūnai telefonu jai praneša, kad ji bus prievarta vežama į Utenos ekspertizės skyrių.

I.Žinienės kaltės įrodymų, neva ji padariusi nusikaltimą –galimai davusi neteisingus parodymus dėl parašo, neieškoma. Tiesiog prieš moterį, kurią ir taip jau išvargino šešerius metus trunkantis teismų maratonas, kas be ko, turėjęs įtakos ir jos sveikatai, valstybės vardu toliau smurtaujama: tokiomis aplinkybėmis paskirta priverstinė ekspertizė laikytina kraštutiniu prievartos aktu – laisvės apribojimu, kuris tolygus įkalinimui.

Atsidurti Ingos Žinienės vietoje galime kiekvienas mūsų, nes nėra valstybės tarnautojų asmeninės atsakomybės už piliečiui padarytą žalą ir todėl valstybės tarnautojai turi galimybę piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais. Nuo neteisėto psichiatrinio sulaikymo, kuris kai kuriose užsienio valstybėse išvis draudžiamas, Lietuvos pilietis neturi jokio apsaugos mechanizmo.

Post scriptum. LŽTG asociacijos Klaipėdos filialo informacija

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos filialo nariai Virginijus Partaukas, Virginija Jurgilevičienė, Stanislava Urniežienė bei aktyvūs piliečiai Aleksandr Žukovskij, Liudvyga Barkienė, gavę iš pilietės Ingos Žinienės žinią, kad pirmadienį, spalio 28 d., 8.30 val. atvyks policijos ekipažas išvežti jos į Utenos psichiatrijos skyrių, nutarė dalyvauti ir stebėti, kaip bus vykdomas teismo sprendimas. Deja, stebėsena neįvyko, nes policijos pareigūnai atvyko visa valanda anksčiau.

Tada LŽTG asociacijos Klaipėdos filialo nariai ir aktyvūs piliečiai nuvyko į Klaipėdos apskrities VPK ir parašė prašymus, kad išsiaiškintų, ar Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai, vykdydami teismo sprendimą, nepažeidė teisės aktų ir vidaus instrukcijų. Atsakymą gaus per 10 dienų, visuomenę apie atsakymus informuos.

LŽTG asociacijos Klaipėdos filialo nariai įsitikinę: pakeisdami laiką, pareigūnai pažeidė piliečių teisę stebėti, ar nebuvo pažeistos I. Žinienės teisės.

V. Jurgilevičienės nuotraukose LŽTG asociacijos Klaipėdos filialo nariai prie Klaipėdos apskrities VPK pastato.