meslaisvi.lt
Kalėdos – gerų darbų metas, korupcijos žudymas – neapsakomas gėris. Šį straipsnį labiausiai norėtume skirti tiems, kurie Pagėgiuose vis dar garbina veikėjus, nuolat kuriančius korupcines schemas, kaip pasinaudoti visų bendru turtu. O korupcinės jos dėl to, kad įgyvendinti panašios machinacijos nepasinaudojus tarnybine padėtimi niekam nepavyktų. Bus kalbama apie automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia didžiausio prekybos centro Pagėgiuose.
Lygiai penkeri metai ir aikštelė privačiose rankose
Pradėkime nuosekliai, nuo tada, kai 2009 metais balandžio 22 dieną valstybei priklausančioje žemės teritorijoje buvo suformuotas sklypas ir jam suteiktas adresas Vilniaus g. 16A. Indeksuota žemės sklypo vertė buvo 47 261 Lt. Greta suformuoto sklypo ribų dygstančio komercinio pastato iš karto prasidėjo ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai.
Tam, kad straipsnio pabaigoje galėtumėte įvertinti neteisėto praturtėjimo mastą, surašysime visų aikštelėje atliktų darbų piniginę vertę. Taigi, asfalto danga, kurios plotas sudaro 1 732 kv. m, pėsčiųjų takas – 217 kv. m – ir želdynas – 1 221 kv. m – buvo įrengti už 324 800 Lt.
Registrų centro duomenys
Taip pat buvo nutiestas vandentiekis, kurio įrengimo darbai kainavo 16 700 Lt, buitinių nuotekų vamzdynas už 11 300 Lt, lietaus nubėgimo sistema kainavo 100 000 Lt. Taigi, visa naujai įrengta aikštelė su inžineriniais tinklais kainavo 500 061 Lt, arba, trumpiau tariant, pusę milijono litų.
Ir visas šis turtas priklausė Lietuvos Respublikai, tiesa, neilgai, o tik penkerius metus. Lygiai po penkerių metų, kuomet buvo suformuotas sklypas, 2014 m. balandžio 22 d. šios aikštelės savininku paslaptingai tampa Pagėgiuose registruota UAB „Rembuta“. Vienas iš šios įmonės dalininkų yra Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis. Tai pačiai bendrovei priklauso ir komercinis pastatas, kuriame įsikūrusi „Norfa“.
Lygiai penkeri metai, dieną į dieną – kodėl toks terminas? Visi Lietuvoje projektai, finansuojami Europos Sąjungos, turi vieną bendrą reikalavimą – projektai, įgyvendinti už paramos lėšas, penkerius metus turi atitikti tikslus, kuriems ir buvo skirtos lėšos. O vėliau – kaip „dievas“ duos. Nu ir duoda tas „dievas“, tiksliau – niekas neklausia nei „dievo“, nei žmonių, o pasiima patys. ES dažniausiai skiria savo paramą būtent viešosioms erdvėms sutvarkyti ir kitokiems panašiems projektams. Penkerius metus sutvarkyta teritorija turi tarnauti viešajam tikslui ir priklausyti tiems patiems, kurie ir pradėjo įgyvendinti projektą, t.y. Lietuvos Respublikai, kuriai šiuo atveju atstovavo Pagėgių savivaldybės administracija.
Šioje vietoje prieiname prie keistų automobilių aikštelės pirkimo aplinkybių. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, aikštelės, priklausiusios Lietuvos Respublikai, 2014 m. balandžio 22 d. savininkais tampa UAB „Rembuta“, tačiau tame pačiame dokumente nurodyta, kad naujieji savininkai turtą įsigijo varžytinių būdų. Varžytines skelbia antstoliai, kurie būna areštavę kieno nors turtą. Kaip išėjo, kad aikštelė atsidūrė antstolių rankose? Vienas labai įdomus faktas, kuris kelia daug klausimų: K.Komskio įmonė aikštelę pirko varžytinėse, kuriose buvo parduodamas UAB „Dovirma“ areštuotas turtas.
Bankrutuojančios UAB „Dovirmos“ parduodamas turtas. Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Kodėl „Registrų centre“ nėra duomenų, kad automobilių aikštelę prieš ją nuperkant Seimo vicepirmininko įmonei nuosavybės teise valdė UAB „Dovirma“? Į šį klausimą kol kas neturime atsakymo. Tačiau žinome, kiek UAB „Rembuta“ sumokėjo už pusės milijono vertės Valstybės turtą. 79 666 Lt – tik tiek reikėjo, kad pusės milijono vertės aikštelė atsidurtų milijonieriaus K.Komskio rankose. Tokio sandorio, kurio pelnas daugiau nei 400 tūkst. Lt, galėtų pavydėti ne vienas verslininkas. Šioje istorijoje įdomu dar ir tai, kad UAB „Dovirma“ pati ir buvo šios aikštelės statybos darbų rangovė. „Dovirma“ registruota Telšiuose, iš kur ir kilęs partijos „Tvarka ir Teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas. Žmonės kalba, kad lakūnas prisidėjo sukuriant šią įmonę, kuri vėliau sėkmingai laimėdavo konkursus Pagėgiuose.
Reklaminis „tvarkiečių“ plakatas
Jungtinių Tautų Konvencijos prieš korupciją 20 str.(„Neteisėtas praturtėjimas“), sako, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos šalis, laikydamasi savo Konstitucijos ir pagrindinių savo teisinės sistemos principų, svarsto galimybę priimti reikiamus teisės aktus ir imtis kitų būtinų priemonių, kad pagal pagrindinius nacionalinės teisės principus baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomas tyčinis neteisėtas praturtėjimas, tai yra žymus valstybės pareigūno turto padidėjimas, kurio jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis.
2010 m. šis JT Konvencijos straipsnis buvo perkeltas ir į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 189(1)str.
Ir pabaigoje – sakydamas kalbą spaudos konferencijoje „Kas bijo CŽV kalėjimų Lietuvoje“, Kęstas Komskis pabrėžė, kad negalima pasitikėti dabartiniais politikais ir teisėtvarka Lietuvoje. Ši istorija dar kartą įrodo, kad Seimo vicepirmininkas visiškai teisus.