Lemiama kova su Rusija persikels į Baltijos šalis?
Antanas Manstavičius | Alfa.lt
Ukrainos posūkis į Vakarus sukėlė mirtiną grėsmę Rusijos valdantiesiems, visų pirma – pačiam prezidentui Vladimirui Putinui, ketvirtadienį Vilniuje sakė vienas ryškiausių Kremliaus kritikų, matematikas ir politikos apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis. Jo teigimu, suprasti šiandieninės Rusijos užsienio politikos neįmanoma, neišsiaiškinus, kokiais sumetimais vadovaujasi ir ko siekia prezidentas Vladimiras Putinas. Tik tai esą atvestų Vakarų lyderius prie logiškos išvados, kad geriau čia ir dabar stabdyti V. Putiną Ukrainoje, o ne laukti, kol šis užpuls Latviją ar Estiją, grasindamas pasauliui branduoliniu ginklu.
A. Piontkovskis, kalbėdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), nurodė, kad Rusija visiškai priklauso nuo V. Putino įgeidžių, kaip anksčiau SSRS priklausė nuo Josifo Stalino. „Gal vis dėlto yra raktas į Rusijos užsienio politiką. Ir šis raktas – Rusijos diktatoriaus asmeninis interesas. Sovietų Sąjungos užsienio politika 1939 metais buvo 100 proc. asmeninis draugo Stalino reikalas. Šiuolaikinės Rusijos užsienio politika yra 100 proc. asmeninis Putino reikalas“, – sakė Kremliaus kritikas.
Jis nurodė, kad šiuo metu V. Putinas turi „vieną esminį tikslą – išlikti valdžioje amžinai“. „Ypač – po to, kai jis pamatė, kas nutiko su Mubaraku ir kas nutiko su Kadhafi, – pridūrė apžvalgininkas. – Jis pamatė, kad valdžios netektis iš tiesų yra pabaiga – neišskiriant, ko gero, ir gyvenimo. […] Todėl užsienio politikoje jis daro viską, kad nustatytų ir užkirstų kelią bet kokiai jo asmeninei valdžiai kylančiai grėsmei.“
Trečias kelias į vergiją
Kodėl V. Putino valdoma Rusija taip agresyviai sureagavo į Ukrainos sprendimą pasukti suartėjimo su Vakarais keliu? Siekdamas tai paaiškinti, A. Piontkovskis priminė ypatingą Rusijos istoriją po Sovietų Sąjungos žlugimo ir pristatė „putinizmą“, kaip „trečiąjį kelią į vergiją“, greta žymaus ekonomisto Friedricho Hayeko išskirtų fašizmo ir komunizmo.
„Daugelis Rusijos ekspertų ir istorikų žino, jog tai, kas įvyko Rusijoje 1991–1992 metais, nebuvo demokratinė revoliucija, – sakė A. Piontkovskis. – Nacionalinės demokratinės revoliucijos įvyko jūsų šalyje, o taip pat Latvijoje bei Estijoje. Tai, kas įvyko Rusijoje, buvo didelis komunistų partijos ir KGB nomenklatūros projektas. Jie pavertė absoliučią politinę galią didžiule finansine galia, prieinama šiai nomenklatūrai. Sukurta nauja socialinė ir ekonominė konvencija negali būti vadinama nei kapitalizmu, nei socializmu.“
Pasak Kremliaus kritiko, šiuo metu Rusijoje kapitalizmo nėra jau vien dėl to, kad „esminis jo elementas – privati nuosavybė – iš esmės neegzistuoja“. Tai esą tik dar kartą patvirtino šią savaitę pasirodžiusi žinia apie Vladimiro Jevtušenkovo, vieno turtingiausių Rusijos žmonių ir lojalaus Kremliui asmens, namų areštą, kaltinant jį neteisėtai įsigijus naftos kompaniją „Bašneft“. Kaip ir daugelis smulkių Rusijos verslininkų, V. Jevtušenkovas patyręs, kad autokratinė biurokratija linkusi savo nuožiūra dalyti ir atimti turtus.
„Namų arešte jis bus priverstas parduoti savo nuosavybę, visų pirma – „Bašneft“ įmonę, – sakė Kremliaus kritikas. – Pamoka ta, kad mano šalyje nėra privačios nuosavybės. Jos neturi nei toks milijardierius kaip V. Jevtušenkovas, nei eilinės maisto prekių parduotuvės valdytojas. Visi priklauso nuo administracinių išteklių ir nuo asmeninių ryšių: ar su aukštais pareigūnais, ar su vietos policija. Nuosavybė gali būti atimta bet kurią akimirką. Taip veikia autokratinė biurokratija.“
Kaip tai susiję su įvykiais Ukrainoje? A. Piontkovskis tvirtina, kad „karas su Ukraina“ prasidėjo dar praėjusių metų vasarą, gerokai prieš Kijeve prasidedant masiniams neramumams, kai V. Putinas griebėsi ekonominio spaudimo priemonių, kad užkirstų kelią Ukrainos asociacijos su ES sutarties pasirašymui. „Kodėl jį taip siutino šis susitarimas? Nes esmė čia buvo ne tiek Ukrainos geopolitinis posūkis, kiek žaidimo taisyklių pasikeitimas Ukrainos viduje“, – konstatavo A. Piontkovskis. Jo teigimu, V. Putinas negalėjo susitaikyti su tuo, kad artimoje Rusijai šalyje įsigaliotų skaidrios politikos taisyklės ir prasidėtų oligarchinės ekonomikos transformacija Ukrainos verslininkams perimant europietišką veiklos modelį.
„V. Putinui šis žaidimo taisyklių pasikeitimas reikštų egzistencinę grėsmę. Tai būtų patrauklus pavyzdys Rusijos visuomenei, – sakė Rusijos politikos ekspertas. – Mes, rusai, ir ukrainiečiai esame labai artimi. Štai Lietuvos sėkmė – ne tokia svarbi. Gal kai kurie iš jūsų prisimena, kad puikūs lietuvių aktoriai sovietiniuose filmuose dažniausiai vaidindavo vokiečių generolus ar amerikiečių šnipus. Rusijos žmonių kolektyvinėje sąmonėje buvo gaji mintis, kad „jie“ – tai ne „mes“. Kita vertus, ukrainiečiai – tai jau „mes“. Todėl ukrainiečių sėkmė, laikantis europietiško modelio, labai greitai sugriautų Rusijos autokratiją.“
„Rusų Pasaulis“ kaip Trečiojo Reicho analogas
Pasak A. Piontkovskio, V. Putinas jau daugiau nei prieš metus apsisprendė, kad Ukraina turi būti arba palaužta ir pajungta Maskvos diktatui, priverčiant atsisakyti europinio užsienio politikos vektoriaus, arba suskaldyta ir faktiškai sunaikinta. Naujam Rusijos užsienio politikos kursui pagrįsti galiausiai buvo pritaikytos naujos idėjos ir naujos sąvokos, tokios kaip „Rusų Pasaulis“, kurio akcentavimas leidžiantis V. Putinui pristatyti save visų rusų kilmės asmenų, ne vien Rusijos piliečių, gynėju.
„Kovo 18 dieną, kai Krymas buvo formaliai aneksuotas Rusijos, V. Putinas kreipėsi į dvejus Rusijos parlamento rūmus su specialia kalba. Daugelis stebėtojų, įskaitant mane, tuojau su nuostaba pastebėjo, kad tai buvo beveik tiesioginis Adolfo Hitlerio kalbos, pasakytos Reichstage po Sudetų aneksijos (1938 metais – Alfa.lt), vertimas, – prisiminė A. Piontkovskis. – Nacionalsocialistinės ideologijos sąvokos, iki tol nežinomos Rusijos propagandai, buvo įtrauktos į kalbą. Visų pirma – „išsklaidyta tauta“, tada – „istorinių rusų žemių telkimas“, galiausiai – pirmąkart pavartota sąvoka „nacionaliniai išdavikai“. […] Svarbiausia – prabilta apie „Rusų Pasaulį“ – vokiečių Trečiojo Reicho analogą.“
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
