„Kultūros barai“
I dalis ČIA.
Apie tolerancijos „rojų“ ir (i)migracijos „pareigą“
Save pačius patogiai apgaudinėdami, užmiršome laikus, kai iš kiekvieno radijo imtuvo, medžio drožlių plokštėmis apkalto lempinio televizoriaus, net špyžinio radiatoriaus skambėjo iki gyvo kaulo įsiėdusi daina „Mano adresas – ne namas ir ne gatvė, mano adresas – Sovietų Sąjunga“ (rus. „Мой адрес – не дом и не улица, мой адрес – Советский Союз“) [32].
Vieni patyliukais spjaudėsi, antri stengėsi nesiklausyti, treti drįsdavo spėlioti, kada visa tai pasibaigs.
Nors Sovietų Sąjunga sugriuvo, bet nomenklatūrinis kairuolių internacionalas toliau veisia mankurtus, skatina globalų kraustymąsi šen bei ten, tokiu būdu „įsisavindamas lėšas“, „įgyvendindamas nubrėžtus planus“ ir „gerindamas ataskaitas“.
Tik adresas jau ne Sovietų Sąjunga, o visas Žemės gaublys. Apie tai bolševikai svajojo nuo pat pirmos dienos, kai jų sekta, užgrobusi sužlugusią caro imperiją, įkūrė pirmąją „Markso valstybę“.
Kiek anksčiau, kai tikrovė dar nebuvo uždrausta, kai kas stebėdavosi: kaip čia yra, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys musulmonai kategoriškai atsisako tarnauti Jos Didenybės kariuomenėje, bet visiškai nesislapstydami, mielai vyksta į džihadą Irake arba Sirijoje [33]?
Tokiems naivuoliams seniai liepta patylėti, kad nesistebėtų, kodėl britų veteranams, kariavusiems su vadinamąja Islamo valstybe, mokamos mažesnės pensijos negu socialinės pašalpos džihadistams, kurie po įvykdytų nusikaltimų ramiai grįžta į Jungtinę Karalystę.
Tačiau kam taip toli dairytis – antai Kapčiamiesčio miestelyje, buvusiuose vaikų globos namuose
„Židinys“ apgyvendinti valstybinės Lietuvos–Baltarusijos sienos pažeidėjai nemaloniai apstulbino kaimo valgyklos virėją. Ji žurnalistams sakė, kad maitinimo paslaugą užsakiusi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) „nurodė, kad sulaikytiesiems nebūtų tiekiama kiauliena ir patiekalai su gyvulinės kilmės riebalais, o būtų užtikrinta visavertė mityba.
Tad sienos pažeidėjams pasiūlyti jautienos troškiniai su daržovėmis, išpjovos kepsniai su ryžių koše, jūros lydekos, daržovių sriubos, makaronų ir daržovių troškiniai, omletai, pyragai, varškė, jogurtai, saldūs sūreliai, vaisiai, arbata, pienas ir kt.“ Pamaitinę pažeidėjus, atgal parsivežė termosus, švelniai tariant, pridergtus [34].
Trečiojo pasaulio proletariatas ne tik šokdina, bet ir žemina tuos, kurie suteikia nelegalams pastogę ir globą, dalydamiesi tuo, ko ir patys ne itin daug turi… Ar keista, kad vietiniai protestuoja prieš tokią kaimynystę? Gąsdina ir mūsų artimesnių bei tolimesnių kaimynų patirtis.
Antai Italijos pietuose, Foggia provincijos pabėgėlių stovykloje maždaug penkiasdešimt migrantų užpuolė du policijos pareigūnus, kurių gyvybes išgelbėjo tik laiku atvykęs pastiprinimas [35].
„Migrantų“ iš Gambijos įtūžį sukėlė tai, kad policija sulaikė chuliganiškai besielgiantį jų tautietį. Gambijoje pilietinis karas nevyksta, tačiau elementarus klausimas, kodėl šiuos atvykėlius reikia masiškai priglausti Europoje už mokesčių mokėtojų pinigus, sukelia kairuoliams tikrą psichozę, žarstomi įprastiniai kaltinimai „rasizmu“ ir „islamofobija“.
Beje, Gambijoje daug metų kunkuliuoja pati tikriausia raganų medžioklė [36], kruviną susidorojimų verpetą vis labiau įsuka pats šalies prezidentas [37], tačiau Vakarų liberalai tą stebi tolerantiškai, mieliau primindami „raganų medžiokles“ Senajame žemyne Viduramžiais.
Graikijos Lesbo saloje įsikūrusioje Moria pabėgėlių stovykloje ilgą laiką atvirai šeimininkavo Islamo valstybės žmogžudžiai.
Nelaimėliai, pabėgę nuo genocido islamistų kontroliuojamose teritorijose, vėl pateko į nagus karo nusikaltėliams, kurie net nesivargino apsimesti kuo nors kitu, atvirai skelbė esantys Islamo valstybės atstovai ir labai aiškiai dėstė žurnalistams, ko vyksta į Europą [38].
„Tarpkultūrinio praturtinimo“ nešėjas iš Somalio įsiveržė į gydymo įstaigą Offenburge (Vokietija) ir peiliu subadė gydytoją jo dešimtmetės dukros akivaizdoje [39]. Savaime suprantama, rutiniškai paskelbta, esą užpuoliko motyvai nežinomi.
Užtat vietinis politikas už nedrąsų komentarą, kad „atvirų sienų politika nepadeda Afrikos žmonėms, tiksliau tariant, perkelia afrikietiškas sąlygas čia, į Offenburgą“ [40], jau sulaukė kairiųjų aktyvistų pasmerkimo, o „Facebook“ užblokavo.
Miesto merė Edita Šreiner (Editha Schreiner) pareiškė suprantanti, dėl ko gyventojai „nuliūdę“, tačiau reikalavo „išlikti ramiais ir susilaikyti nuo apibendrinimų“ [41]. Vis dėlto net ir tenykštė valdžia pripažino, kad Offenburgas tapo Baden-Viurtembergo žemės „karštuoju tašku“ [42].
Tokių „karštųjų taškų“ jau nebesuskaičiuosi. Antai Boštedo miestelis, kuriame iki „migrantų krizės“ 2015 m. gyveno 4600 asmenų, buvo „kultūriškai praturtintas“ 1300 „pabėgėlių“, nors žadėta įvežti 400.
Miestelio mero pagalbos šauksmas politiškai korektiškoje informacijos dykroje liko neišgirstas: „Jie graibė ir laižė moteris […]. Policija atvyko, užsirašė jų vardus ir tuo viskas baigėsi. Jokių pasekmių. Dabar moterys yra įbaugintos. […] Jie šlapinasi prie parduotuvių ir namų kiemuose, kur žaidžia vaikai. Siaubinga, kai girtas keikūnas stovi su nuleistomis kelnėmis vos už poros metrų nuo mažamečių.“
Meras Hartmutas Königas pridūrė: „Mane patį apiplėšė. […] Kai jus apiplėšia ir jums grasina, tai verčia susimąstyti apie esamą padėtį apskritai.“ „YouTube“ akimirksniu ištrynė paskelbtus žodžius. Tiesa, meras niekaip nenurimo, dalindamas interviu [43] ir politiškai korektiškai išcenzūruoti mero širdgėlos žodžiai retais atvejais praslysdavo į viešumą [44].
Mažasis valžios atstovas įsidūmojo pavėluotai, kuomet namai jau užgrobti, verdammt nochmal.
Kadangi politiškai korektiško Vakarų elito niekas neapiplėšia, su tiesioginiais grasinimais jis kol kas nesusiduria – saugų gyvenimą aptvertuose, akylai saugomuose kvartaluose užtikrina ginkluoti asmens sargybiniai, – būtent jis, o ne Vladimiras Putinas, kaip pareiškė Angela Merkel, gyvena „alternatyvioje tikrovėje“, nieko bendra neturinčioje su realybe. Istorinė „dekolonializacijos“ konstanta nieko neišmokė.
Kaip rodo visa postkolonijinė patirtis nuo Somalio, Zimbabvės, o dabar jau ir Pietų Afrikos Respublikos, iki tolimiausių planetos kampelių, visos leftistinės „utopijos“ baigiasi nuniokojimu, apiplėšimu ir genocidu.
Šiandien aptvertos ir saugomos „išrinktųjų“ gyvenvietės vis dar išlieka ramybės salomis, priešingai negu bet kuri valstybė, valdoma kairuoliško 1968-ųjų „revoliucinės kartos“ isteblišmento. Aksioma yra tai, kad tokio valdymo pasekmės akivaizdžios jau dabar – netrukus jokių saugių vietų nebeliks. Niekur.
Tačiau klausimas, kodėl Vokietiją ar kurią nors kitą klestinčią Vakarų civilizacijos šalį bandoma paversti dar vienu afganistanu, a priori draudžiamas, nes valdančiųjų grupuotėms jis nepriimtinas. Užtat vis labiau stebimasi rinkimų rezultatais, vis garsiau kliedima apie „populistus“, apie „kylančią radikalios dešinės grėsmę“.
Ajana Hirsi Ali (Ayaan Hirsi Ali) (ta, kuriai „taikos religijos“ atstovai paskelbė fatvą, t. y. mirties nuosprendį, pradėję jos medžioklę už tiesos sakymą apie radikaliuosius islamistus, o kairieji rytietiško mirties kulto rėmėjai Vakaruose grasina jai susidorojimu už „netinkamas pažiūras“) reikalo esmę suformulavo taip: „Politinis korektiškumas yra pasitelkiamas nutildyti tiems, kurie sako tiesą.“
Valdančiuosius ir jiems tarnaujančią melasklaidą nervina prievartaujamų, apiplėšiamų, net žudomų žmonių pagalbos šauksmai. „Šviesi marksistinė utopija“, įgyvendinta Rytuose, leftistus hipnotizuoja jau ištisą šimtmetį, todėl visa kita jiems negalioja.
Vokietijos prezidentas, socialdemokratas Frankas Valteris Šteinmajeris (Frank Walter Steinmeier), Berlyno Bellevue rūmuose kreipdamasis į nedidelę „turkų kilmės asmenų“ grupę, pareiškė, kad vokiečiai yra „[…] imigrantų tauta, tokia ir liks.“ [45] Sarkastiškas klausimas, kada gi vokiečiai tapo „imigrantais“ savo pačių žemėse (ar tik ne Teotoburgo mūšyje 9 m. po Kr., kai germanų gentys, vedamos Arminijaus, sutriuškino tris romėnų legionus, vadovaujamus Publijaus Kvintilijaus Varo, apgindamos savo laisvę ir Tėvynę?), būtų prilygintas „dešiniajam radikalizmui“ bei „atviram rasizmui“.
Leftistų uždraustos tikrovės kroniką būtų galima tęsti be galo ir be krašto. Pavyzdžiui, Italijoje Katanijos policijos inspektorių jo paties namuose užpuolė ir sužalojo skustuvu ginkluoti įsilaužėliai. Kilo smarkus ES „progresyvios“ melasklaidos kauksmas, kuomet tuometinis Italijos vidaus reikalų ministras Mateo Salvinis (Matteo Salvini) tokius užpuolimus susiejo su ES vykdoma migracijos politika ir pareiškė, jog „[…] tie, kurie neša karą į mūsų namus, nėra pageidaujami“.
Leftistiniai melasklaidininkai darniomis falangos puolė ginti „vargšo prieglobsčio prašytojo“ iš Gambijos, vos nenužudžiusio policijos pareigūno, o švelniausi epitetai, kurių susilaukė M. Salvini – „dešinysis radikalas“ [46].
Mačeratos mieste dvidešimt devynerių metų „migrantas“ nužudė ir sukapojo į gabalus aštuoniolikmetę Pamelą Mastropietro [47]. #MeToo aktyvistės dėl to net nepyptelėjo, matyt, bijojo kaltinimų „rasizmu“ ir užuodė potencialią, koks siaubas, „islamofobiją“.
Ištisus Italijos miestelius užvaldė „imigrantai“ iš Nigerijos, ginkluoti kirviais ir mačetėmis. Vidury baltos dienos rengiami gaujų karai [48], pagal smurtą bei žiaurumą nesisapnavę net italų mafiozams, negarsėjantiems širdies gerumu [49].
Tačiau ES mandarinams (o gal verčiau vadinti juos činovnikais, juk į oficialius institucijų pavadinimus taip mėgsta įtraukti „kairiąja revoliucine romantika“ dvelkiančius pavadinimus: тройка, коммисар…) „kelia susirūpinimą“ ne tai, o dešinėjantis Italijos politikos kursas. Koks pragaras užvirė, kai po rinkimų jis pakrypo kairėn, matyti plika akimi…
„Tolerantiška“, nenuilstamai prieš „ksenofobiją“, „rasizmą“ bei „islamofobiją“ kovojanti, vien tik apie „dešinįjį radikalizmą“ (įtartinai dažnai, beje, neteisingai ar net klastojant faktus) pranešanti melasklaida, deja, tame tarpe ir mūsų gimtoje šalyje, nei už ką neinformuos apie jau kasdienybe (arba „naująja tikrove“, kaip teigia patys, atleiskite už iš mūsų Rytų kaimynystės pasiskolintą terminą, propagandonai, rus. пропагандоны) paverstus nusikaltimus.
Anksčiau kurių tiesiog arba nebuvo, arba jie buvo ypatingi reti atvejai. Pavyzdžiui, Šiaurės Italijoje buvo buvo nužudytas kunigas Roberto Malgesini, garsėjęs pagalba, rūpesčiu ir parama imigrantams bei benamiams. Sučiuptas žudikas pasirodė besąs „imigrantas“ iš Tuniso, kuriam, beje, dvasiškasis tėvas taip padėjo ir juo rūpinosi.
Tunisietį suskubta paskelbti pakrikusios psichikos [50]. Nėra ko stebėtis, kad vis stiprėja nepritarimo murmesys, jog žmogžudys ir vėl bus išsuktas nuo atsakomybės už padaryta nusikaltimą. Netylant piktų liežuvių šmaikštavimams – nejaugi islamo išpažinimas automatiškai reiškia psichinę negalią?
Vokietijos Kandelio mieste penkiolikmetę Mia Valentin nužudė „kultūrinis praturtintojas“ iš Afganistano Abdulas Davodzajus (Abdul Dawodzai). Šis vyriškis, atrodantis gerokai vyresnis negu dvidešimties metų, irgi priskirtas „nepilnamečiams“ [51], todėl jam buvo skirta švelni bausmė – aštuoneri metai ir šeši mėnesiai kalėjimo.
Pasipiktinusiems artimiesiems ir miestelio gyventojams leftistiniai propagandininkai liepė užsičiaupti, rutiniškai apkaltinę juos „dešiniuoju radikalizmu“.
Rumunijos sostinėje Mohamedas Miladas, kaip teigiama, pabėgėlis iš Sirijos, sudegino gyvą vietinę merginą (įtarta, kad šis asmuo yra karo nusikaltėlis, 2016 m. prašęs politinio prieglobsčio Vokietijoje) [52].
Jeigu neperpratome (ar tiesiog nesidomėjome) visai nesenų Vakarų Europos patirties pamokų, deja, teks patiems savarankiškai kartoti neišmoktą kursą. Mūsų artimųjų ir mūsų pačių gyvybių kaina.
Multikultūrinės tolerancijos žiedai
Kokius receptus liberalusis isteblišmentas siūlo šioje „multikultūrinio“ ir „tolerancijos“ pragaro virtuvėje? Pavyzdžiui, buvęs Europos migracijos ir vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopoulos, kaip oficialiai teigiama, nelegalų antplūdžio krizės metu produktyviai įtvirtino imigracijos planus, Europai pasiūlytus Jungtinių Tautų [53].
Klausimas, ar kas nors derino juos su pačiais europiečiais, garantuotai užtrauktų kaltinimus „fašizmu“, „rasizmu“ ir „islamofobija“.
Pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia. Antai Prancūzijoje sąjūdžio Génération Identitaire nariai suimti, įkalinti, jiems paskirtos baudos, o 2021-ųjų pavasarį ši organizacija uždrausta valdžios [54], nors negrasino ką nors nužudyti, tiesiog pasiteiravo, kas ir kodėl vyksta jų šalyje ir protestuodami reikalavo stabdyti nelegalų veržimąsi į jų gimtąją šalį. Vakarų Europos teisėsauga ir saugumo pajėgos itin operatyviai reaguoja į tokius „ekscesus“.
Eurobolševikų kaltinimai jiems visiškai standartiniai, kaip ir bet kurioje šalyje, susinamoje leftizmo – „dešinysis radikalizmas“.
Resursų ir susidomėjimo pritrūkstama tik tuo atveju, jei susidoroti, nužudyti, išprievartauti ir t. t. grasina asmenys, išpažįstantys „taikos religiją“. Kuomet jie įvykdo savo grasinimus, eurobolševikų komisarai ir juos aptarnaujantys propagandininkai, apgaulingai vadinantys save „žurnalistais“, pradeda viešą „dešiniojo radikalizmo“ bei „islamofobijos“ puolimo kampaniją.
Kokios siūlomos išeitys? Vienas pavyzdys iš daugelio – Belgijai kaip „progresyvi inovacija“ peršama šariato teisė [55]. „Progresyvios darbotvarkės“ labui Belgijos kairieji bendrininkauja su Islamo partija.
„Islamofobiškas“ abejones, ar pavyks šariatą suderinti su Europos teise, atidėkime į šalį. Pirmiau apžvelkime, kaip šariato teisė taikoma. Antai Pakistane krikščionė Asia Bibi buvo nuteista myriop, neva įžeidė islamo religijos įkūrėją. Imamai reikalavo, kad „šventvagiškai burnotojai“ egzekucija būtų įvykdyta nedelsiant, priešingu atveju grasino masiniais musulmonų protestais [56].
Neklauskite, ką tuo metu veikė gausios gerai įmitusių, tam tikrų fondų išlaikomų kovotojų už „žmogaus teises“ ar „prieš moterų priespaudą“ grupuotės. Tiek atitinkami fondai, tiek jų skiriamas lėšas „įsisavinantieji“ pernelyg užsiėmę „kylančia dešiniąja grėsme Europoje“.
Trisdešimtmetė malaizietė, remiantis šariatu, nuteista viešai išplakti ir pusę metų kalėti, nes vertėsi prostitucija [57].
Šiuo atveju feministėms kažkodėl nerūpi sunki vienišos motinos padėtis, neprašoma jos pasigailėti ar bent jau leisti, kad pasirūpintų vaiku. Kovotojai „už lygias lyčių teises“, išsiliejus spontaniškam musulmonų pykčiui, klusniai nusuka akis į priešingą pusę.
Kenijos vakarinėje dalyje „taikos religijai“ atstovaujantys asmenys užpuolė ir negyvai uždaužė akmenimis tris krikščionis [58]. Pats faktas, kad jie ne musulmonai, užgavo įžeidžias islamistų širdis. Tai visiškai logiška įvykių seka – užteko Kenijos vyriausybei įsileisti tokius štai „pabėgėlius“ iš kaimyninės konfliktų zonos ir islamiška „tolerancija“ pražydo visur, kur tik priglaustieji įkėlė savo sandalus.
Italijos vyriausybė nusprendė deportuoti tris imigrantus afrikiečius, viešai deklaravusius, kad islamo vardu žudys baltosios rasės asmenis ir krikščionis. Iškart kilo kairiosios, „liberaliosios“ ir „progresyviosios“ umos tarptautinis pasipiktinimas.
Italijos vyriausybė išvadinta „rasistine“, „islamofobiška“, nors nustatyta, kad vienas iš atvykėlių prie Florencijos sinagogos, apsiginklavęs peiliu, rėkdamas Allah akbar, puldinėjo praeivius. Akivaizdus nusikaltimas buvo tiesiog ignoruojamas.
Kadaise (pasirodo, tokie laikai mūsų krašte buvo) į viešumą prasimušdavo viena kita adekvati publikacija. Antai istorikas Darius Baronas aiškiai išdėstė, kas vyksta Vakaruose, kurie savęs jau nebevadina „laisvuoju“ pasauliu: „Nė viena pati tolerantiškiausia ir turtingiausia valstybė – Anglija, Švedija ar Norvegija – negali pasigirti, kad sėkmingai būtų integravusi musulmonų bendruomenes. Nė viena. Tai tėra iliuzija: nesvarbu, kiek milijardų tam skiriama, kad ir kokia didelė būtų tolerancija, integruoti religinio fanatizmo pagrindu susitelkusių bendruomenių neįmanoma.
Be to, Vakarų Europoje žmonės religijai neteikia tiek daug reikšmės. Remdamiesi savo vakarietiškais prietarais ir iliuzijomis, jie galvoja, kad religija yra kiekvieno privatus reikalas. Žmonės įsivaizduoja, kad jei krikščionybė yra taikos religija, tai ir visos kitos religijos, tarp jų islamas, veikia panašiai. Anaiptol! Tačiau vakariečiai negali to suprasti, jie elgiasi taip, tarsi būtų užsidėję ideologinius akinius, kurie trukdo matyti tikrovę.“
Aptardamas Vakarų elito ir dalies visuomenės selektyvinį aklumą, autorius pabrėžė: „Danijos ar Švedijos pavyzdžiai rodo, kad tokių mažumų finansavimas, jų užgaidų tenkinimas nepadeda spręsti nė vienos problemos, priešingai – užsuka neišsprendžiamų problemų karuselę, kuri šiuo metu dar klestinčias šalis gali sugrąžinti į naująjį akmens amžių. Juk tie imigrantai visai nenori integruotis, priešingai – jie norėtų, kad autochtonai integruotųsi į jų religinę, kultūrinę ir paprotinę sistemą.“ [58]
Danai su švedais jau užtektinai prisižaidė su perdėtai tolerantišku požiūriu į imigraciją. Jie griežtina politiką, kuri reguliuoja šią sritį, o ypač agresyvius asmenis grąžina į jų gimtąją kultūrinę terpę kitose geografinėse platumose [60].
Profesorius Bilas Varneris (Bill Warner) suskaičiavo, kad europiečiai, priešindamiesi islamo agresijai, nuo 622 m. po Kristaus iki mūsų dienų kovėsi apytikriai 700 mūšių (Puatjė, Levanto ar Vienos mūšiai iš šios daugybės yra labiausiai išgarsinti, bet pagal primestus politinio korektiškumo kanonus nepageidautina jų minėti). Pasak Varnerio, teroras yra taktika, bet strategija yra džihadas [61].
Deja, mūsų dienomis melagingai tvirtinama, neva musulmonų užkariautas Iberijos pusiasalis pražydo „multikultūrinės tolerancijos žiedais“, anot Kondolyzos Rais (Condoleezza Rice). Kokia buvo ta „multikultūrinio pakantumo politika“, iliustruoja ir štai šis islamo juristų 1100 m. po Kr. pateiktas teisinis elgesio su nemusulmonais reglamentavimas: „Musulmonas negali dirbti žydo ar krikščionio masažuotoju, negali šluoti jų šiukšlių, nei valyti jų išviečių.
Iš tiesų tokiam darbui labiau tinkamas žydas ir krikščionis […] Musulmonas negali dirbti nei vedliu, nei arklininku gyvulio, kurio savininkas buvo ne musulmonas. […] Žydui ar krikščioniui neleistina dėvėti aristokrato, teisininko, turtingo asmens aprėdą […] „Šėtonas užvaldė juos, ir privertė užmiršti Dievą. Šitie yra šėtono pusėje“ [remiamasi Korano sura 58:19].
Jie turi būti pažymėti skiriamuoju ženklu taip, kad būtų atpažįstami ir taip jiems daroma gėda; varpų skambesys privalo būti uždraustas musulmonų teritorijose ir paliktas vien kitatikių žemėse; draudžiama parduoti mokslo knygas žydams ar krikščionims […] Pageidautina neleisti daktarui žydui ar krikščioniui gydyti musulmono.“ [62]
Jungtinės Amerikos Valstijos su islamiškojo terorizmo grėsme pirmąkart susidūrė anaiptol ne 2001 m. rugsėjo 11 d., o nuo pirmųjų savo egzistavimo dienų. Tomas Džefersonas (Thom Jefferson) (anuomet dar tik būsimas trečiasis JAV prezidentas) 1785 m. buvo paskirtas ambasadoriumi į Prancūziją. Viena iš svarbiausių jo užduočių – iš musulmonų piratų Šiaurės Afrikoje išlaisvinti amerikiečių jūreivius, paimtus į vergovę, ir užgrobtus laivus [63].
Kartą Džefersonas, viešėdamas Londone ir rūpindamasis pagrobtųjų JAV piliečių reikalais, paklausė musulmonų ambasadoriaus iš Tripolio, kodėl šie niekaip nepalieka žmonių ramybėje, juos puldinėja, kodėl lupa didžiulius mokesčius ir nesilaiko pasirašytų sutarčių. Musulmoną nustebino toks naivus klausimas. Kitatikiai, atsakė jis, privalo mokėti specialų mokestį (angl. jizya arba jizyah).
JAV delegacijos nariai taip pat buvo informuoti, jog „[…] Korane parašyta, jog visos tautos, kurios nepripažįta jų [t. y. musulmonų] valdžios, yra nusidėjeliai, kad tai jų [t. y. musulmonų] teisė ir pareiga pradėti karą prieš visus, su kuriais tik sutiks bei visus, kuriuos [pavyks] paimti į nelaisvę, paversti vergais, o kievienas musulmonas, žuvęs mūšyje, būtinai keliaus į rojų.“
Galime su kitatikiais elgtis taip, kaip mums šauna į galvą, – paaiškino musulmonų delegatas.
Kad niekas nepasikeitė, nesunku įsitikinti, pasiklausius viešų paskaitų, – islamo (pa)mokslininkai, remdamiesi Koranu, pagrindžia ne tik džiazijos (t. y. specialaus mokesčio kitatikiams) reikalavimus, o mūsų dienomis Egipto krikščionys yra žudomi už tai, kad nesumoka šio „mokesčio“ [64].
Pasaulinio viešpatavimo siekiamybė pateisinama taikant pačius įvairiausius veiksmus, pradedant kitatikių mergaičių grobimu, baigiant teroru ir genocidu [65].
Kas mūsų dienomis įkaitino kriminalinę atmosferą Europos Sąjungos, JAV, Kanados, kitų šalių miestuose (juk visai neseniai to dar nebūta), iš kokių paskatų visa tai daroma, viešai klausinėti griežtai draudžiama. Skaitant kliedesius, kad Vakarų demokratijos principai nugalėjo, apima gėdos jausmas.
Neseniai mirė danų karikatūristas Kurtas Vestergardas (Kurt Westergaard), kurį musulmonai grasino nužudyti dėl pranašo Mahometo karikatūros. Todėl menininkas slapstėsi, saugomas danų policijos [66].
Jeigu viešai klausinėsite, kodėl grasintojai laisvėje, o ne kalėjime, greičiausiai teks susirūpinti jau savo pačių saugumu. Ir nesistebėkite, kad aršiausių persekiotojų priešakyje draikysis įvairių pakraipų ir nuokrypių leftistai. Savo bendrininkus jie gina mūru. Tad kaltinimai „neapykantos kalbos kurstymu“ yra tik pradžia…
Kai Vokietijoje buvo aptariamas incidentas Chemnice, į Lietuvos (dez)informacinį lauką prasiskverbė kruopščiai išfiltruotos ir atitinkamai politiškai korektiškai apdorotos „žinios“: „Per kraštutinių dešiniųjų protestą Vokietijos rytuose esančiame Chemnico mieste svaidant butelius ir pirotechnikos priemones buvo sužeista mažiausiai 20 žmonių.“ [67]
„Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį griežtai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų protestą Vokietijos rytuose esančiame Chemnico mieste sakydama, kad Vokietijoje nėra vietos „neapykantai gatvėse.“ [68]
Kad spontanišką reakciją sukėlė nužudymai, prievartavimai, apiplėšimai, save vadinantiems „žurnalistais“ neatrodo svarbu, nes tai „neatitinka redakcijos politikos“. O juk vietiniai gyventojai daug kartų šaukėsi pagalbos, prašė įvesti tvarką.
Šie įvykiai išsiskyrė vien tuo, kad Vokietijos valdantysis isteblišmentas pasirinko Chemnicą kaip parodomąjį taikinį. Galėjo būti bet kuris iš daugybės miestų ir miestelių, į kurių gatves neapsikentę išeina sielvarto ištikti, įbauginti, savo pačių namuose terorizuojami vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, visai netrukus Kiotene grupė imigrantų iš Afganistano negyvai užtalžė 22 metų jaunuolį.
Atlikus skrodimą, pareikšta, esą nužudytasis mirė nuo širdies smūgio, užpuolikų padaryti sužalojimai nebuvę mirtini. Ar verta stebėtis, kad mieste spontaniškai įsiplieskė protestai, o su protestuotojais susidoroti buvo mestos milžiniškos policijos pajėgos, bet tik ne nebaudžiamai siautėjantiems „imigrantams“ tramdyti [69]?
Tuometinė kanclerė A. Merkel visiškai rutiniškai pasipiktino „nacistine demonstracija“ – nužudytasis, jo artimųjų skausmas, vietinių gyventojų kasdien patiriami siaubai jos nedomino [70].
Palyginkime įvykius iš tos pačios laiko juostos – vos pasirodžius pranešimui, kad Vokietijos kariai Afganistane galimai paveikslavosi su bala žino iš kur atkasta kaukole, kaip politinė ir karinė vadovybė nedelsdama pradėjo tyrimą, su visa institucine rūstybe užgriūdama galimus prasikaltėlius. Kanclerė asmeniškai išreiškė pasipiktinimą, tvirtino, kad tokie karių veiksmai yra „šokiruojantys ir šlykštūs“ [71].
Pasak „liberalios“ ir „progresyvios žiniasklaidos“, „visa Vokietija pasibaisėjo“ tokiomis nuotraukomis, o „progresyvioji visuomenės dalis“ pareikalavo, kad vyriausybė apribotų Vokietijos kariuomenės dalyvavimą tarptautinėse karinėse operacijose [72].
Matyt, tuo tikslu šis skandalas ir buvo pučiamas, kartu rengiant eilinius kariuomenės „valymus“. Vėliau atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad jokie kapai neišplėšti ir neišniekinti, kaukolė rasta besivoliojanti laukuose, tad kelti baudžiamąją bylą nėra už ką [73].
Prieš 25 metus pasirodė šiandien jau užmirštas filmas „Marsas puola!“ Režisierius Timas Burtonas greičiausiai nesiekė pateikti kokias nors toli siekiančias įžvalgas, tiesiog sukūrė juoduoju humoru persmelktą komediją, išjuokdamas politikų bukaprotiškumą.
Šiandien šis filmas atrodo politiškai ypač nekorektiškas. Žemę užplūsta ateiviai iš Marso, skelbdami žemiečiams karą ir grasindami, kad nepaliks akmens ant akmens.
Tarpkultūrinės komunikacijos specialistai jų grėsmingai karingą šūkį išverčia politkorektiškai: „Mes atėjome su taika.“ Pyrsas Brosnanas (Pierce Brosnan), įkūnijęs karštą „taikių atėjūnų“ gynėją, atrodo kaip klasikinis JAV aukštosios mokyklos profesorius-kairuolis, mūsų dienomis postringaujantis apie „taikos religiją“, smerkdamas „nepateisinamą JAV militarizmą ir imperializmą“.
Bandymai „derėtis“ su marsiečiais baigiasi masinėmis skerdynėmis. Nors, pažvelgus, kas dabar vyksta daugelio JAV miestų gatvėse, įžvelgti skirtumą tarp kinematografinės fikcijos ir tiesioginės televizinės transliacijos darosi vis sunkiau.
Filme invazinė protaujančios gyvybės forma iš kosmoso išskerdžia nesugebantį adekvačiai reaguoti JAV, Prancūzijos, kitų šalių elitą. Tad eiliniams piliečiams, kad išsigelbėtų, tenka improvizuoti, perimant iniciatyvą į savo rankas.
„Progresyvių veikėjų“ nekenčiami, amerikiečių-anglų tartimi šnekant deplorables („patvoriniai“ arba „tamsybininkai“, kaip juos vadina apsimetantys „elitu“) „tarpplanetinio dialogo“ bei „kultūrinio praturtinimo“ šaukliams parodo dar susivokiantys nealternatyvioje tikrovėje, gebantys pakovoti už save ir savo artimuosius. Užkariautojai iš Marso sulaukia pelnyto galo.
Kuo baigsis „marsiečių“ invazija į Azijos žemyno pusiasalį, vis dar vadinamą Europa, išvysime ne po artimiausių dešimtmečių, bet jau po kelerių metų.
Tiesa, kai kurių JAV analitikų išvados nelabai džiugina, nes Europą jie jau dabar vadina „prarastąja“. Pasak Duglo Murėjaus (Douglas Murray), Senasis žemynas, tiksliau tariant, jo vadovai, nusprendė įvykdyti savižudybę [74]. Kitas reikalas, ar europiečiai pritars tokiam keistos mirties (angl. strange death) pasirinkimui.
(Pabaiga)
Nuorodos:
[32]
[33] Deborah Haynes and Fiona Hamilton. Hundreds more UK Muslims choose jihad than army. The Times, August 22 2014. https://www.thetimes.co.uk/article/hundreds-more-uk-muslims-choose-jihad-than-armyl38256qqxx3 [žiūrėta: 2021-06-30].
[34] Valstybinės sienos pažeidėjai „atsidėkodami“ už maistą primyža ir prišika į grąžinamus indus. Alkas, 2021.07.19. https://alkas.lt/2021/07/19/valstybines-sienos-pazeidejai-atsidekodami-uz-maista-primyza-ir-prisika-i-grazinamus-indus/ [žiūrėta: 2021-07-19].
[35] ‘Foggia incident caused by violent arrest of Gambia migrant’. ANSA.it, 10 October 2018. https://www.ansa.it/english/news/2018/10/10/foggia-incident-caused-by-violent-arrest-of-gambia-migrant_5721f513-1f53-4c87-a478-c326c98c2f5c.html [žiūrėta: 2021-06-28].
50 migrants clash with police in Foggia, Italy. InfoMigrants, 10.10.2018. https://www.infomigrants.net/fr/post/12559/50-migrants-clash-with-police-in-foggia-italy [žiūrėta: 2021-06-28].
[36] Rights group: 1,000 seized in Gambia ‘witch-hunt’. CNN, March 18, 2009. http://edition.cnn.com/2009/WORLD/africa/03/18/gambia.amnesty.witchcraft/ [žiūrėta: 2021-06-28].
[37] Sally Hayden. Gambia’s dictator ordered a witch hunt. This village is still haunted by it. The Washingtoin Post, 2018, May 28. https://www.washingtonpost.com/world/africa/gambias-dictator-ordered-a-witch-huntthis-village-is-still-haunted-by-it/2018/05/27/bb8a4fc2-32a9-11e8-b6bd-0084a1666987_story.html?noredirect=on&utm_term=.a96e947628ca
[žiūrėta: 2021-07-5].
[38] Terror at the Moria refugee camp. Deutsche Welle, 29.09.2018. https://www.dw.com/en/terror-at-the-moria-refugee-camp/av-45685604 [žiūrėta: 2021-06-28].
[39] Stephanie Keber. Die Schreie der Tochter werde ich nie vergessen. Bild, 17.08.2018. https://www.bild.de/news/inland/news-inland/offenburghausarzt-in-praxis-erstochen-tochter-10-war-dabei-56708070.bild.html [žiūrėta: 2021-07-7].
[40] https://www.facebook.com/stefan.raepple.mdl/photos/a.449910648535375/874400222753080/?type=3&theater [žiūrėta: 2021-07-6].
[41] Tödliche Messerattacke: OB Schreiner mahnt zu Besonnenheit. Die Süddeutsche Zeitung, 17 Aigust, 2018. https://www.sueddeutsche.de/news/panorama/kriminalitaet—offenburg-toedliche-messerattacke-ob-schreiner-mahnt-zu-besonnenheit-dpa.urn-newsml-dpacom-20090101-180817-99-588026 [žiūrėta: 2021-06-30].
[42] German doctor stabbed to death at practice. Die Deutsche Welle, 16.08.2018. https://www.dw.com/en/german-doctor-stabbed-to-death-atpractice/a-45108969 [žiūrėta: 2021-06-30].
[43]. Stefan Dold. Interview mit Hartmut König von Adobe über Datennutzung. Sage, 16 April 2021. https://www.sage.com/de-de/blog/interview-mit-hartmut-koenig-von-adobe-ueber-datennutzung-fy21/ [žiūrėta: 2021-07-4].
[44] Ulrich Exner. In Boostedt zeigt sich das drängendste Problem der Asylkrise. Welt, 09.08.2018. https://www.welt.de/politik/deutschland/article180875320/Boostedt-Mit-der-Fluechtlingskrise-alleingelassen.html [žiūrėta: 2021-07-4].
[45] Tobias Heimbach. Die Welt, 22.08.2018. Es gibt keine Deutschen auf Bewährung. https://www.welt.de/politik/deutschland/article181268186/Frank-Walter-Steinmeier-Es-gibt-keine-Deutschen-auf-Bewaehrung.html [žiūrėta: 2021-06-30].
[46] Sara Malm. ‘We’re insane!’ Matteo Salvini blasts EU migrant crisis after police commissioner is attacked with a razor blade in his home by two thieves one of whom is in Italy for ‘humanitarian reasons’. Daily Mail, 31 August 2018. https://www.dailymail.co.uk/news/article-6118775/Were-insane-Matteo-Salvini-blames-robbery-EU-migrant-crisis.html [žiūrėta: 2021-07-4].
[47] Paola Pagnanelli. Omicidio di Pamela Mastropietro, Oseghale vuole dare la sua versione. “Interrogatemi”. Il Resto del Carlino, 10 luglio 2018. https://www.ilrestodelcarlino.it/macerata/cronaca/pamela-mastropietrooseghale-1.4028457 [žiūrėta: 2021-07-6].
[48] Claudio Cartaldo. La battaglia a colpi di machete: in strada è guerra tra migranti. Il Giornale, 02.08.2018. http://www.ilgiornale.it/news/cronache/guerraimmigrati-vie-nel-sangue-colpi-machete-1561075.html [žiūrėta: 2021-07-6].
[49] Marcelle Padovani. Casel Volturno, petite ville fantôme d’Italie, tombée aux mains des gangs nigérians. L’Obs, 17 février 2018. https://www.nouvelobs.com/monde/20180214.OBS2225/casel-volturno-petite-ville-fantome-ditalie-tombee-aux-mains-des-gangs-nigerians.html [žiūrėta: 2021-07-6].
[50] Priest who helped migrants and the homeless killed in Como, Italy. InfoMigrants, 2020.09.17. https://www.infomigrants.net/en/post/27355/priest-who-helped-migrants-and-the-homeless-killed-in-como-italy
[51]
Finn C. Schmidt. Späteres Opfer Mia V. gequält und verfolgt: Bluttat von Kandel hat eine erschütternde Vorgeschichte. Allgemeine Zeitung, 14.05.2018. https://www.allgemeine-zeitung.de/lokales/rhein-main/spateres-opfer-mia-v-gequalt-und-verfolgt-bluttat-von-kandel-hat-eine-erschutternde-vorgeschichte_18762100 [žiūrėta: 2021-07-6].
Katrin Bennhold. Grappling With Death in a Small German Town. The New York Times, Jan. 17, 2018. https://www.nytimes.com/2018/01/17/insider/kandel-germany-mia-v-murder.html [žiūrėta: 2021-07-7].
Nic White. Afghan ‘child refugee’ goes on trial in Germany for allegedly stabbing to death 15-year-old girl after she ended their relationship, sparking protests over Merkel’s immigration policy. Daily Mail, 18 June 2018. https://www.dailymail.co.uk/news/article-5856291/Afghan-child-refugee-goes-trial-Germany-murder-girlfriend.html [žiūrėta: 2021-07-7].
[52] Mister elucidat! Un refugiat sirian a fost arestat de poliţiști, în cazul crimei din Militari. Observator, 10.09.2018. https://observator.tv/eveniment/mister-crima-militari-refugiat-sirian-267744.html [žiūrėta: 2021-07-6].
[53] International Organization for Migration. Global Compact for Migration. https://www.iom.int/global-compact-migration [žiūrėta: 2021-07-8].
[54] French anti-immigrant group members jailed and fined. The Connexion, 30 August 2019. https://www.connexionfrance.com/French-news/French-anti-immigrant-group-members-from-Generation-Identitaire-jailed-and-fined-for-border-actions [žiūrėta: 2021-07-6].
Jean-Yves Camus. Génération Identitaire ban could rally supporters of the radical right in France. Open Democracy, 11 March 2021. https://www.opendemocracy.net/en/countering-radical-right/g%C3%A9n%C3%A9ration-identitaire-ban-could-rally-supporters-of-the-radical-right-in-france/ [žiūrėta: 2021-07-6].
[55] Intention of an Islamist party to impose sharia law in Belgium. European Parliament, 11 June 2013. https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/E-7-2013-006746_EN.html [žiūrėta: 2021-07-7].
Belgian party tables sharia law bill. Brussels Times, 12 April 2018. https://www.brusselstimes.com/news/belgium-all-news/47693/pp-tables-bill-prohibiting-parties-favouring-sharia-law/ [žiūrėta: 2021-07-7].
[56] http://www.asiabibi.org/?lang=en [žiūrėta: 2018-10-10].
[57] Malaysian state to cane a third woman for infringing Islamic law. Reuters, September 27, 2018. https://www.reuters.com/article/us-malaysia-caning/malaysian-state-to-cane-a-third-woman-for-infringingislamic-law-idUSKCN1M713P?utm_source=Pew+Research+Center&utm_campaign=ca242a26a8-EMAIL_CAMPAIGN_2018_09_27_01_44&utm_medium=email&utm_term=0_3e953b9b70-ca242a26a8-400018517 [žiūrėta: 2021-07-10].
[58] Local Muslims Stone Three Christians to Death During Protest. Persecution, 09.25.2018. https://www.persecution.org/2018/09/25/local-muslimsstone-three-christians-death-protest/ [žiūrėta: 2021-07-10].
[59] Istorikas Darius Baronas: „Islamizmas Vakarų civilizacijai dabar kelia tokį pat pavojų kaip kažkada nacizmas ir komunizmas“. 15 min., 2012 gruodžio 12. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/interviu/istorikas-darius-baronas-islamizmas-vakaru-civilizacijai-dabar-kelia-toki-pat-pavojukaip-kazkada-nacizmas-ir-komunizmas-599-284948 [žiūrėta: 2021-07-12].
[60] Denmark’s tightening of immigration policy causes concern for Syrian refugees. InfoMigrants, 2021.07.14. https://www.infomigrants.net/en/post/33611/denmark-s-tightening-of-immigration-policy-causes-concernfor-syrian-refugees [žiūrėta: 2021-07-15].
Rachael Kennedy. Why is Denmark under fire over a new law to send its asylum seekers abroad? EuroNews, 07.06.2021 https://www.euronews.com/2021/06/07/everything-we-currently-know-about-denmark-s-plansfor-offshore-refugee-centres [žiūrėta: 2021-07-15].
Denmark passes law to relocate asylum seekers outside Europe. The Guardian, 3 Jun 2021. https://www.theguardian.com/world/2021/jun/03/denmark-passes-law-to-let-it-relocate-asylum-seekers-outside-europe [žiūrėta: 2021-07-15].
David Nikel. Sweden Pushes Ahead With New Immigration Policy. Forbes, May 13, 2021. https://www.forbes.com/sites/davidnikel/2021/05/13/sweden-pushes-ahead-with-new-immigration-policy/ [žiūrėta: 2021-07-15].
New Swedish migration law makes permanent residency harder for refugees and visitors. EuroNews, 20.07.2021. https://www.euronews.com/2021/07/20/new-swedish-migration-law-makes-permanent-residency-harder-for-refugees-and-visitors [žiūrėta: 2021-07-15].
[61]
Bill Warner. Measuring Mohammed. CSPI, LLC, 2020, 288 p.
[62] Serafín Fanjul. La quimera de al-Andalus. Madrid: Siglo xxi, 2004, p. 38.
[63] Josh Clark. What was America’s first terrorist threat? https://history. howstuffworks.com/history-vs-myth/first-terrorist-threat2.htm [žiūrėta: 2021-07-12].
[64]
[65] https://youtu.be/UfoYXlSM0N8 [žiūrėta: 2018-08-27]
[66] Kurt Westergaard, Danish cartoonist behind Muhammad cartoon, dies at 86. BBC News, 19 July 2021. https://www.bbc.com/news/world-europe-57883392 [žiūrėta: 2021-07-20].
[67] Vokietijoje per kraštutinių dešiniųjų protestą sužeista 20 žmonių. 15 min., 2018 rugpjūčio 28d. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/vokietijoje-per-krastutiniu-desiniuju-protesta-suzeista-20-zmoniu-57-1020848 [žiūrėta: 2021-07-15].
[68] Angela Merkel: Vokietijoje nėra vietos neapykantai gatvėse. 15 min., 2018 rugpjūčio 28d. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/angela-merkel-vokietijoje-nera-vietos-neapykantai-gatvese-57-1021132 [žiūrėta: 2021-07-15].
[69] German police deploy over 1,000 officers at far-right demonstration. The Guardian, 16 September 2018. https://www.theguardian.com/world/2018/sep/16/german-police-deploy-over-1000-officers-at-far-right-demonstration [žiūrėta: 2021-07-14].
[70] Merkel ‘outraged’ over far right’s Nazi chants at German protest rally. The Guardian, 10 September 2018. https://www.theguardian.com/world/2018/sep/10/far-right-march-eastern-germany-fears-chemnitz-unrest [žiūrėta: 2021-07-14].
[71] Hannah Cleaver. German soldiers desecrate Afghan skull. The Telegraph, 26 October 2006. https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/1532448/German-soldiers-desecrate-Afghan-skull.html [žiūrėta: 2018-09-10].
[72] Jess Smee. Germany shocked by photos of soldiers posing with skull. The Guardian, 26 October 2006. https://www.theguardian.com/world/2006/oct/26/afghanistan.germany [žiūrėta: 2018-09-10].
[73] Two German Soldiers Avoid Charges in Skull Photo Scandal. Die Deutsche Welle, 07.12.2006. https://www.dw.com/en/two-german-soldiers-avoidcharges-in-skull-photo-scandal/a-2263517 [žiūrėta: 2018-09-10].
[74] Douglas Murray. The Strange Death of Europe: Immigration, Identity, Islam. Bloomsbury, 2018. 384 p.