Edgaras Savickas | delfi.lt
Antradienį Lietuvos banke surengta spaudos konferencija apie Lietuvos ekonominės konvergencijos raidą, t. y. kaip šalies ekonomikai sekasi artėti prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, kada šį vidurkį galėtume pasiekti ir kokius pagrindinius ekonomikos iššūkius reikia spręsti, kad gyventojų pajamų augimas neįstrigtų spąstuose.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sakė, kad Lietuva sėkmingai įveikė didelę dalį distancijos maratone europinių pragyvenimo standartų link, tačiau, norint pasiekti ar net pralenkti Vakarų Europos pajamų lygį, labai svarbu neįstrigti pakeliui.
„O tokia rizika yra, jei nesiimsime spręsti svarbiausių ekonominių iššūkių“, – sakė jis.
Vienas pagrindinių pragyvenimo lygio rodiklių – bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą, t. y. atsižvelgus į kainų skirtumus tarp valstybių, – Lietuvoje 1995 metais siekęs 33 proc., naujausiais duomenimis, jau viršija 80 proc. ES vidurkio.
Kaip rašoma centrinio banko pranešime, per ketvirtį amžiaus Lietuvos BVP vienam gyventojui ir ES vidurkio santykis padidėjo 48 proc. punktais, t. y. pustrečio karto. Tai didžiausias ekonominės konvergencijos (šalies ekonomikos artėjimo prie ES vidurkio) rodiklis tarp visų naujųjų ES narių, t. y. Lietuva prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai.
Konstatuojama, kad Lietuvos sėkmę daugiausia lėmė jos žmonės – išsilavinusi darbo jėga, ekonomikos atvirumas, struktūriniai pokyčiai, stojimas į tarptautines organizacijas. Vertinant pagal minėtą rodiklį, pakeliui į ES ekonominę gerovę jau įveikta du trečdaliai kelio.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.