Raimondas Kuodis: „Tai – skandalas: Lietuva surenka mažiausiai mokesčių nuo BVP Europoje“

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė | DELFI.lt
Audrė Srėbalienė | lrytas.lt

Imituodama, kad tinkamai finansuoja viešąsias sritis Lietuvos valdžia tik stumia jas į prastesnę situaciją. Tokios nuomonės laikosi ekonomistas Raimondas Kuodis, siūlantis tris mokesčių sistemos reformos kryptis: pertvarkyti įmonių teisinį statusą, „Sodros“ įmokas ir socialinės paramos tvarką, nes dabartinė mažina norą dirbti.

„Kalbu apie tuos mokesčius bene 14 metų. Tai ilgiausia kalba mano gyvenime, kuri vis dar – neužbaigta“, – karčiai šyptelėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Šiuo metu Lietuva mokesčiais į biudžetą surenka maždaug 26 proc. BVP. Tai yra prasčiausias rodiklis Europos Sąjungoje. „Lietuva surenka mažiausiai mokesčių nuo BVP visoje Europoje. Tai – skandalas, tačiau vis tiek nieko nedaroma“, – valdžios abejingumo neįstengia perprasti R.Kuodis.

„Lietuvos valdžia vaidina, kad adekvačiai finansuoja tam tikrus sektorius. Todėl, pavyzdžiui, kone pusę sveikatos apsaugos sistemos sudaro „vokeliai“. Tai nei skaidru, nei socialiai teisinga, nes „vokeliai“ yra gana skausmingi pensininkams ir neturtingiems žmonėms“, – konferencijoje „Mokslo ir verslo dermė“ skaitydamas pranešimą „Lietuvos mokesčių (ne)sistema: pliko kaulo skutinėjimas“ sakė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, įprastai panašios į Lietuvą šalys sveikatos apsaugai skiria 10 proc. BVP, tuo metu Lietuva – 5 proc. Dėl tos pačios priežasties Lietuvos pensijų ir socialinė sistema yra gana skurdi, o švietimo sistema nudreifavo į masiškumą ir standartų kritimą.

„Policininkai be benzino ir su mažomis algomis, muitininkai dirba už 1 tūkst. Lt“, – auditorijai pavyzdžius žėrė jis. Taip pat ekonomistas priminė, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų NATO ir gynybai skiria 0,8 proc. BVP vietoj žadėtų 2 proc.

„Lietuva turi rimtą struktūrinę problemą – viešųjų finansų identiteto krizę. Visuomenė turi apsispręsti, ko ji nori iš valstybės, ir parinkti tokią mokesčių sistemą, kuri adekvačiai finansuotų šias funkcijas“, – dėstė R. Kuodis.

Pasak jo, yra trys būdai išeiti iš šios krizės: padidinti mokesčių įplaukas iki Estijos lygio (apie 35 proc. BVP) arba skaidriai privatizuoti tai, kas jau dalinai privatizuota. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje įteisinti „vokelius“, aukštajame moksle didinti studentų mokėjimų dalį arba taikyti abiejų priemonių kombinaciją.

Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad finansinė sausra viešajam sektoriui jau padarė nemažai žalos, todėl sistemos staiga padidinus finansavimą lengvai nepagerės.

R. Kuodis pabrėžė, kad mokesčių įplaukas reikia didinti ne didinant tarifus, bet gerinant jų surinkimą. Tačiau kova su šešėliu vyksta ne tuose frontuose, kur turėtų vykti.

Paaiškino, kodėl bedarbiai nenori dirbti už mažą algą

Ekonomistas siūlo mokesčių sistemą tvarkyti trimis kryptimis: pakeisti įmonių teisinę formą, aiškiai išreikšti „Sodrai“ mokamus mokesčius ir pertvarkyti socialinės paramos sistemą.

„Lietuvoje yra keliolika būdų ir formų vykdyti ūkinę veiklą. Visiškai neaišku, kam jų tiek reikia. Taip tik sukuriamos mokestinio arbitražo galimybės, sukuriamos problemos, kai ta pati veikla apmokestinama nuo 17 proc. iki 75 proc.“

Jo nuomone, visą įmonės specifiką reikėtų perkelti į įmonių įstatus, o ne numatyti įstatymuose. Ekonomisto siūlymu, turėtų likti trijų formų įmonės: mažosios įmonės, UAB ir AB. Mažosios įmonės buhalteriją galėtų tvarkyti pinigų srautų pagrindu – iš gautų pajamų atimtų išlaidas.

R. Kuodžio įsitikinimu, „Sodrai“ būtinas radikalesnis įsikišimas nei dabar siūloma taškų sistema. Jo teigimu, reikia padidinti darbo apmokestinimo progresyvumą mažinant apmokestinimą mažiau uždirbantiems, o didelę dalį „Sodrai“ mokamų mokesčių paversti ne mokesčiu, bet taupymu senatvei pinigus pervedant į asmeninę virtualią sąskaitą.

„Mūsų „Sodra“ nesukuria pakankamai paskatų jai mokėti ir, deja, žmonės vis mažiau jai moka. Todėl didėja jos biudžeto deficitas. Siūlau modifikuotą švedišką sistemą, kai žmonės mokesčius „Sodrai“ mokėtų ne į bendrą katilą, bet į savo virtualias sąskaitas. Tai suteiktų papildomų paskatų ilgiau likti darbo rinkoje, nes dėl to didėtų pensija, taip pat sistema leistų išeiti į pensiją ir po to vėl grįžti į darbo rinką“, – kalbėjo ekonomistas.

Jeigu būtų atsižvelgta į jo siūlymus, tuomet bazinę pensiją reikėtų mokėti ne iš „Sodros“, bet iš centrinio biudžeto.

Taip pat reikėtų pertvarkyti socialinės paramos sistemą sumažinant aiškiai neišreikštus mokesčius. „Yra problema, kai bedarbio statusą turintis žmogus nori pradėti dirbti, tačiau jo sprendimas dirbti apmokestinamas daugiau nei 100 proc., nes jis pradeda mokėti aiškiai išreikštus mokesčius „Sodrai“ ir gyventojų pajamų mokestį, be to, vienu metu praranda visas turimas lengvatas. Galiausiai dirbdamas jis pradeda uždirbti mažiau nei nedirbdamas“. Pasak jo, Vakaruose ši problema sprendžiama laipsnišku paramos mažinimu taikant įvairius mokestinius kreditus nedaug uždirbančiųjų darbo vietoms.

Ekonomistas laikosi nuomonės, kad Lietuvoje neturėtų būti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, taip pat ir šildymo, nes kuo didesnį butą turi žmogus, tuo daugiau lengvatos jis gauna. Tokios pačios nuomonės jis laikosi ir dėl įmonių pelno mokesčio. R. Kuodžio įsitikimu, NT mokestis turėtų būti taikomas universaliai nuo turto vertės, tačiau jis neturėtų būti didelis.

„Grėsmė kybo virš valstybės, bet politikai – ramūs. Atvirkščiai, nepasibodi pasigirti, kad pas mus surenkama mažiausiai mokesčių. Tarytum tai – privalumas. Juk tai lemia ne maži mokesčiai, bet prastas jų surinkimas: gausybė legalių išimčių, galinga administravimo sistema, milžiniška šešėlinė ekonomika. O tikruosius mokesčius moka vis mažėjanti sauja mokesčių mokėtojų. Visi kiti „zuikiauja“, – naudojasi viešosiomis paslaugomis, už jas nieko nemokėdami“, – aiškino ekonomistas.

delfi.lt, lrytas.lt