Vaikų gydytoją rinkitės atsargiai. Neužsiraukite ant D.Šakalienės bendražygio, tokio kaip gyd. N.Valančauskienė iš Trakų.
Ne bet ką galima įsileisti į namus – ši sena tiesa ypač aktualizavosi „vaikų teisių apsaugos“ įsisiautėjimo laikais. Štai kokia – nepabijokime to žodžio – baisi ir itin iškalbinga istorija nutiko Trakuose, kuomet į žinomo menininko ir pripažinto dailininko Danieliaus Rusio šeimą kūdikio aplankyti atėjusi susirgusią šeimos gydytoją pavaduojanti vaikų gydytoja Nijolė Valančauskienė iš Trakų poliklinikos po vizito parašė raportą vaikų apsaugos spectarnyboms.
Kuriame informavo, kad jos manymu, šeimos butas yra per mažas keliems vaikams auginti, todėl kūdikis gali patirti kančias. Atitinkamai, toje šeimoje gali kilti nepriežiūros formos smurto prieš vaiką grėsmė – todėl būtina kuo skubiau imtis priemonių vaikui apsaugoti nuo minėto smurto.
Jei kas naiviai pamanė, kad vaikų teisių gynėjai suskubo sukti galvas, kaip suteikti šeimai didesnį butą lengvatinėmis sąlygomis – galvokite dar kartą. Ne tam Šakalienė kurpė savo įstatymą, ne to tikisi visa govėda NVO specialistų ir ekspertų.
Ne, kūdikis kol kas nebuvo atimtas, bet buvo atliktas rimtas tyrimas – buvo apklausiami kaimynai, mokykla, darželiai ir tik dėka puikių atsiliepimų buvo apsiribota įspėjimu šeimai dėl smurto negalimumo ir buvo bandoma priversti tėvus lankytis Pozityvios tėvystės kursuose.
Buto tai nepadidins ir kūdikio kančių nesumažins, tačiau leis užsidirbti „tėvystės profesionalams“ bei „vaikų teisių specialistams“, įdiegs tėvams mintį, kad jie yra kalti dėl grėsmės kūdikiui ir paruoš dirvą galimai liūdnai ateičiai – kuomet kūdikis paaugs ir butas jam taps dar ankštesnis. Tuomet bus galima grėsmės lygį įvertinti iš naujo.
Vienžo, labai rekomenduoju pasiskaityti šią istorija pačios šeimos FB sienoje (ČIA ir ČIA).
Priminsiu, kas nežino, jog Danielius Rusys yra žinomas menininkas ir tapytojas, jo darbų pilnos galerijos. Kadaise Vilniaus dailės akademijoje baigė freskos-mozaikos magistro studijas, gimtojoje Klaipėdoje D. Rusys intensyviai užsiėmė sienine tapyba, o šiuo metu kuria Vilniuje ir Trakuose.
Ir štai jo trijų vaikų šeimai pagal budrios gydytojos raportą užsisuko vaikų teisių apsaugos mechanizmas, kuris, kaip visi matėme, gali baigti labai liūdnai. Kol kas taip nenutiko – bet tik kol kas. Jei Šakalienės įstatymas nebus pakeistas – ši mašina važiuos toliau.
Ir pretenzijos dėl „vaiko kankinimo mažu butu“ atsiris ir iki pažangių supermamyčių, gyvenančių mieluose, jaukiuose, bet nedideliuose Senamiesčio ar Šiaurės Miestelio butukuose su bendromis erdvėmis. Tuomet suprasite, bet gali būti jau vėlu.
Ir pabaigai – gydytojos N.Valančauskienės poelgis man sveiku protu nesuvokiamas.
Kaip padoriam žmogui gali kilti mintis rašyti raportą apie grėsmę vaikams šakalienės šutvei tik dėl to, kad puikios šeimos trys vaikai gyvena nedideliame bute?
Prisiminkite savo vaikystę ar tėvų pasakojimus apie tai, kaip augo penkiese devynių kvadratų kambaryje – ir visi užaugo puikiai žmonėmis su aukštais išsilavinimais. Suprasčiau, jei ji būtu aptikusi vaikus šunų būdose ant lenciūgų sėdinčius, bet mažas butas?
Vienžo, ši gydytoja tikrai verta pilietinės visuomenės dėmesio. Jos pacientams, turintiems vaikų, derėtu žinoti, kad budrioji daktarė dar yra ir vaikų teisių apsaugos slaptoji agentė bei viską fiksuojanti informantė.
Pagalvokite, prieš įsileisdami tokį žmogų į namus – ką ji juose gali pamatyti, kas gali būti panaudota prieš jus ir jūsų vaikus.
#VaikųTeisės
#DanieliusRusys
#NijolėValančauskienė
#MažasButasDidelėsKančios
#NeturiAtskiroKambarioVaikaAtiduosGlobai
