Vakar Vyriausybė pristatė savo biudžeto projekto koncepciją, pagal kurią, siekiant padengti viešųjų paslaugų finansavimą ir didinamas socialines išmokas yra numatomas akcizų didinimas, taip pat nauji mokesčiai finansiniam sektoriui, didiesiems prekybos centrams, taip pat socialiai kontraversiškas transporto priemonių taršos (registracijos) mokestis. Šiandien po pietų Seimo posėdyje savo pirmuosius pasiūlymus pateiks ir LR Prezidentas. Perskaičius aiškinamąjį raštą, man gana racionaliai atrodo Prezidento siūlymas suvienodinti Gyventojų pajamų mokestį skirtingoms pajamų rūšims. Kodėl?
Pirmiausia atkreipiu dėmesį į tai, kad netiesioginius mokesčius didinti lengviau, negu tiesioginius: visuomenė jautriau reaguoja į pastaruosius: pvz. valdančiųjų siūlomas naujas taršos mokestis iškart sukėlė rezonansą, o štai nauji finansiniam sektoriui ir didiesiems prekybos centrams skirti mokesčiai – ne. Tad pradėti nuo jų – yra drąsu.
Prezidentas siūlo suvienodinti gyventojų pajamų mokestį skirtingoms pajamų rūšims, nes skirtingi pajamų mokesčių tarifai (vienoks iš darbo santykių gaunamoms pajamoms, kitoks individualios veiklos pajamoms) skatina išvengti darbo užmokesčio formos ir skatina išmokėjimus kita forma. Ir tas yra tiesa.
Kritikai čia pasakytų, kad pajamų iš darbo santykių ir pajamų iš individualios veiklos lyginti nereiktų, nes darbo užmokestį žmogus gauna pastoviai, o štai individualios pajamos priklauso nuo aplinkybių. Taip, tai tiesa. Bet pasižiūrėkime iš arčiau, ką Prezidentas siūlo.
Pirmiausia, siūlydamas pakelti gyventojų pajamų mokestį individualioms pajamoms nuo 15 iki 20 proc., jis siūlo koreguoti ir pajamų mokesčio kreditą, pagal kurį yra dabar apskaičiuojamas pajamų mokesčio procentas (nuo 5 iki 15 proc) inidivdualios veiklos pajamas gavusiems asmenims. Kitaip tariant, pakelti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iš individualios veiklos gautom pajamom pagal efektyvųjį mokesčių tarifą.
Iš esmės tai reiškia, kad prezidentas palieka tą patį progresinį mokestį individualioms pajamoms, tik jį koreguoja. Pagal Prezidento pasiūlymą, 20 proc. mokesčio tarifas bus taikomas asmenims, kurie per metus gavo virš 35 000 Eurų. Tiek pajamų gavusius galima drąsiai prilyginti dirbantiems pagal darbo sutartį. Tagi, skurdo rizikos šis Prezidento pasiūlymas nedidina.
Kaip keisis gyventojų pajamų mokestis pagal individualios veiklos pajamas, galima pamatyti žemiau. Iš jos akivaizdu, kad asmenims, kurie dabar uždirba nuo 25 iki 35 tūkstančių, pajamų mokestis sumažės, o ženkliau padidės asmenims, uždirbantiems daugiau kaip 45 tūkstančius.
Apmokestinamosios metinės pajamos (pelnas) vykdant individualią veiklą, eurais
Efektyvusis* pajamų tarifas: šiuo metu
Efektyvusis* pajamų tarifas: siūloma
5 000 5,0 % 5,0 %
10 000 5,0 % 5,0 %
15 000 5,0 % 5,0 %
20 000 5,0 % 5,0 %
25 000 8,3 % 8,0 %
30 000 11,7 % 11,0 %
35 000 15,0 % 14,0 %
36 750 15,0 % 15,1 %
40 000 15,0 % 17,0 %
45 000 15,0 % 20,0 %
50 000 15,0 % 20,0 %
* Įvertinus pajamų mokesčio kreditą.
Antra, Prezidentas siūlo pakelti gyventojų pajamų mokestį nuo 15 iki 20 proc. taip vadinamoms nereguliarioms pajamoms, kad jis būtų lygus iš darbo santykių gaunamų pajamų mokesčio tarifui. Daugiausia tai yra vienkartinio pobūdžio pajamos, atsirandančios iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt., tad jų įtaka skurdo rizikai yra tik nominali.
Remiantis Europos Komisijos mokesčių duomenų bazės informacija (2017 m.), Lietuvoje mokesčių iš gyventojų kapitalo pajamų (iš nuomos, dividendų ir kitų turto pajamų) ir iš individualios veiklos pajamų, lyginant santykiu su BVP, surenkama mažiau nei vidutiniškai ES (Lietuvoje 1,85 proc., ES BVP 2,97 proc.)
Klausimų šioje vietoje man kelia tik autorinių atlyginimų ne iš darbdavio ir honorarų pajamų mokesčio kėlimas.
Trečia, Prezidentas siūlo pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą (šiuo metu 15 proc.), tokiu būdu iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui (-ams) generuojant asmens pajamas.
Ketvirta, nesiūloma keisti galiojančio 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, t.y. pataisos nepalies tų šeimų, kurios gyvena ant skurdo rizikos slenksčio.
