Apie struktūrinį lobizmą I (TINP atvejis)
Jei pamenate, Kaunas Gay Pride metu nuskambėjo reikalavimas, jog mokyklose, kolegijose ir universitetuose būtų dėstoma LGBTQ+ istoriją.
O štai ryt vyksiančiame Nacionaliname žmogaus teisių forume – tokiame reprezentaciniame – ataskaitiniame renginyje, skirtame įsisavinti ir atsiskaityti už žmogaus teisių gynimui = aktyvizmui skirtas lėšas, be kitų temų bus ir diskutuojama ir apie „Vaiko teisę į kokybišką švietimą: lytiškumo ugdymo iššūkiai“. Temos anotacijoje apgalestaujama, jog, cituoju:
„Švietimo programose VIS DAR NĖRA POZITYVIOS PAREIGOS tinkamai ir pakankama apimtimi dėstyti apie šeimos santykių ir modelių įvairovę, lytiškumą, LGBT+ asmenis, kitas etnines, kultūrines, rasines, socialines mažumas, pažeidžiamas grupes ir kt., dėl ko apsiribojama tik nediskriminavimo reikalavimu, tačiau žmonių įvairovė yra nematoma, pagarba skirtumams nėra ugdoma, o mažumos – vis dar atskirtyje.“
Diskusijos metu bus apgailestaujama GERAI ŽINANT, kad:
– šiuo metu Seime svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme yra siūloma NUSTATYTI POZITYVIĄ VALSTYBĖS PAREIGĄ ŠVIETIMO SRITYJE į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas privalomai integruoti tam tikras temas, inter alia apie nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis.
– tai yra Stambulo konvencijos nuostata, kurią siekiama perkelti į nacionalinę teisę (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 4 str. 2 d. 1 p. esanti norma savo gramatine formuluote beveik identiška Stambulo konvencijos 14 str. esančiai nuostatai;)
– Stambulo konvencijos 12 str. nustato pareigą kovoti su stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis, o 14 str. numato pareigą į oficialią visų švietimo lygių mokymo programą įtraukti mokymo medžiagą apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
– Stambulo konvencijos aiškinamojo memorandumo 87 p. paaiškina šios pareigos apimtį, jame nurodoma, kad į 12 straipsnyje nurodytą pareigą kovoti su stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis įeina ir gėjų, lesbiečių, biseksualų bei translyčių asmenų teisių apsauga. Taigi, pagal Konvencijos aiškinamąjį memorandumą, į nestereotipinių lyčių vaidmenų aprėptį patenka ir gėjai, lesbietės, biseksualai bei translyčiai asmenys ir jų gyvenimo būdas
– Žinant, kad pasiūlymu į nacionalinę teisę siekiama perkelti minėtas Stambulo konvencijos nuostatos, tai reiškia, kad ši pareiga, be kitų dalykų, apima ir pareigą kalbėti apie gėjų, lesbiečių, biseksualų bei translyčių asmenų gyvenimo būdą, ir būtų taip interpretuojama keičiant ugdymo programas.
O toliau, dar linksmiau:
– kaip aiškėja iš Stambulo konvencijos aiškinamojo memorandumo 85 punktą, įgyvendinant Konvencijos 14 str. valstybės turi diskrecijos teisę parinkti, kokias temas įtraukti į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, be to, straipsnyje pateiktas temų sąrašas yra pavyzdinis ir neišsamus. („Šis paragrafas nustato bendrą pareigą, nedetalizuodamas kokių specifinių priemonių imtis, palikdamas tai valstybės narės diskrecijai.“)
– tai reiškia, kad Lietuva, net ir inkorporuodama Stambulo konvecijos normas, GALI, JEI NORI neįtraukti į švietimo programas temos apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
– Ir gali įtraukti tas, kurios reikalingos atsižvelgiant į lokalų kultūrinį ir socialinį kontekstą.
– Ir, in fact, tai padarė, nes tarp siūlomų integruoti temų yra tema apie socialinius – emocinius įgūdžius, kurio nėra Stambulo konvencijos 14 str. tekste.
Ir čia didžiausias įdomumas prasideda – KAIP IR KODĖL ŠI TEMA atsirado privalomų temų sąraše:
– Tema apie socialinius – emocinius gebėjimus yra susijusi su šiuo metu rengiama Gyvenimo įgūdžių programa. Vienas iš pagrindinių jos tikslų – ugdyti socialinę – emocinę mokinių kompetenciją. Dėl šios programos reikalingumo ir turinio yra daug diskusijų:
– Ji pakeičia (ir naikina) iki tol buvusią sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ), dėl to ugdyme nebelieka rengimi šeimai;
– Ji vadovaujasi lyčiai neutralia paradigma, jos programoje nerasite klabeijimo apie „berniukus“, „mergaites“, „vyriškumą“, „moteriškumą“, taigi – atveria duris gender ideologijai. Dėl to ja labai suinteruoti lyčių talatybių politiką propaguojantys lytinio švietimo „ekspertai“
– Gyvenimo įgūdžių programą rengia D. Šukytė, kuri ne vienerius metus važinėjanti po mokyklas ir siūlanti socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programas. Be abejo, mokamas. Ir ne pigias.
– Įstatymo pakeitimu siekiama užsitikrinti, kad ši programa švietimo sistemoje atsirastų ir būtų privaloma. Kitaip tariant, kad jai būtų garantuotas finansavimas.
– Tai ne pirmas kartas, kai tokiu būdu siekiama užsikrinti sau palankią įstatyminę terpę (stogą): štai prieš kelis metus į Švietimo įstatymą pavyko įtraukti normą, kad pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti savo kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų srtiyje.
– atkreipkite dėmesį – ne apskritai visų kompetencijų strityje, bet būtent socialinių – emocinių kompetencijų srtiyje. Be abejo, tokius kursus mokytojams organizuoja D. Šukytė ar jos vadovaujama organizacija.
– Šiuo metu Seime svarstomas Švietimo įstatymo pakeitimas, kuriuos siekiama šią įstatymu suteiktą privilegiją panaikinti.
https://e-seimas.lrs.lt/…/2d677a02319f11ec99bbc1b08701c7f8
– D. Šukytės vyras yra LR Seimo narys L. Slušnys. Šiaip dirbantis Sveikatos reikalų komitete, bet kai reikia ginti ar proteguoti savo žmonos rengiamą programą, negailintis laiko ir energijos. Pvz. aktyviai dalyvavęs, jog švietimo įstatyme neatsirastų nuostatos, jog ugdymo turinys turi būti formuojamas atsižvelgiant į tėvų dorovinius įsitikinimus.
– Iš viešosios erdvės akivaizdu, kad programos autorė D. Šukytė artimai bendrauja su VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namais“ kontora, kuri labiausiai suinteresuota tapatybių politikos stūmimu į Lietuvos mokyklas.
– Ir pabaigai, kas dalyvaus rytdienos diskusijoje apie poreikį mokyklose kalbėti apie LGBTQ? Ogi dr. Daiva Šukytė.
Kaip sakoma, tu man, aš tau. Svarbiausia draugiškai.
Ir pabaigai:
Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamų veiklų 2022m. sąraše, sveikatos skiltyje yra numatyta socialinė kampanija „Stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų šeimoje ir visuomenėje paplitimo mažinimas (per švietėjiškas, gebėjimus stiprinančias ir analitines priemones)“
Spėkite kokios organizacijos ir kokiu tikslu aplikuos finansavimui?